Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos V. Č. atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, suinteresuotiems asmenims A. A., M. K.,

nedalyvaujant pareiškėjai V. Č., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A., M. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. A. teismo posėdyje parodė, kad 16-os metų jis išvažiavo gyventi į Klaipėdą, o mama A. P. liko gyventi ir iki mirties gyveno Mogenių kaime. Jai priklausė ne visas namas. Pareiškėja mamą slaugė. Po mamos mirties palikimo niekas nepriėmė, nes jokio palikimo nebuvo. Kitų vaikų nėra. Pretenzijų į turtą neturi.

Suinteresuotas asmuo M. K. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškimu sutinka. Su Č yra kaimynai, nes jam priklauso kita pusė namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jame gyveno jo seneliai, vėliau namas buvo padalintas per pusę, kažkur apie 1948 m., dar prieš jo gimimą. Kitoje pusėje gyveno tėčio sesuo, kuri savo namo dalį pardavė P, P pardavė Č. Kaimo žmonės dėl nežinojimo pardavimų neregistravo. Jis savo pusę namo užregistravo. Kodėl kita dalis nebuvo užregistruota nesupranta. Č name apsigyveno apie 1989 m., P esant gyvai. Kai tėtis mirė P gyveno jo namo dalyje, nes savo dalį ji buvo pardavusi Č. Č daugiausiai P ir prižiūrėjo. Namas buvo senos statybos, vos ne pradėjęs griūti. Niekas pretenzijų dėl namo nereiškė. Dabar namas sutvarkytas. Prie namų yra 1 ha namų valdos, 58 arai priklauso jam, o kiti buvo priskirti P, ten likusi valstybės žemė. Kol neįteisinta ši dalis namo, negali pabaigti geodezinių matavimų. Jie žino kur kieno žemė, atidalinta, nubraižytos linijos, bet Žemėtvarkos skyrius nepriima, kol nebus įteisintas pastatas.

Suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad VĮ „Registrų centras" Kauno filialas 2011-09-12 atliko (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo inventorizacija, pateikti Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų nuorašai (b.l.5-8). Kadastrinių matavimų dokumentais nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1656-3729 (žymėjimo indeksas 1A1m), matavimai atlikti 2011-09-12 (b.l.5), po rekonstrukcijos (b.l.8). Savininko M. K. nekilnojamoji turto dalis įregistruota. Apskaičiuotos V. Č. priklausančios dalies gyvenamojo namo patalpos pažymėtos plane indeksais: 2-1 (1,8 m² ), 2-2 (11,78 m²), 2-3 (17,70 m²), 2-4 (3,14 m²), 2-5 (11,18 m²), 2-6 (10,06 m²), 2-7 (1,21 m²), 2-8 (2,76 m²), 2-9 (4,44 m²), 2-10 (4,37 m²), 2-11 (30,67 m²), viso – 99,11 m² (b.l.8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatoma, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) . ½ oji dalis 2008-12-15 nuosavybės teise įregistruota M. K. vardu, naudotojai A. P. priklausančios ½-osios dalies daiktinės teisės neįregistruotos, nepateikus dokumentų (b.l.9-10). Nustatyta, kad V. Č. yra sudariusi paslaugų tiekimo sutartis: 2007-07-24 su UAB „Jonavos paslaugos“ dėl konteinerio šiukšlėms panaudos ir atliekų išvežimo (b.l.11, 13); 1996-07-12 - su Kauno elektros tinklais dėl elektros energijos tiekimo gyvenamosios vietos adresu – Mogenių kaime (b.l.12). Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro duomenimis, po A. P., mirusios 2000-11-08, mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l.14). A. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l.15). Pareiškėjos gyvenamoji vieta Mogenių kaime deklaruota nuo 1992-04-28 (b.l.16). Jonavos r. Šilų seniūnija pateikė pažymą, kad pagal ūkinę knygą Nr. 23, asmens sąskaitos Nr. 517, V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), vardu užregistruoti gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklauso V. Č. (b.l.17). Rašytinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp V. Č. ir A. P. sudaryta nebuvo. A. A., gim.(duomenys neskelbtini) (gimimo liud. AA Nr.756689; b.l.20), yra A (P) A, gimusios (duomenys neskelbtini), (gimimo liudijimas LI (raid. rusiškos) Nr. 123969; b.l.19), sūnus. A. P. mirė 2000-11-18 (mirties liud. AA Nr. 607155, b.l.18). Konstruktorius J. S. 2012-01-19 pateikė gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.4400-1656-3729, priklausančio V. Č. apžiūros pažymą po kapitalinio remonto ir nustatė, jog buvo sustiprinti namo pamatai, apkaltos namo lauko ir vidaus sienos, sustiprinta perdanga, įrengtas šlaitinis stogas (b.l.21). Išrašu iš LR adresų registro bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-29 įsakymu Nr.13B-1159 nustatyta, jog gyvenamajam namui buvo suteiktas adresas (b.l.23-24). VĮ Registrų centras 2011-09-26 sprendimu Nr.2947197 netenkino pareiškėjos prašymo nuosavybės teise įregistruoti V. Č. priklausančio nekilnojamojo turto dalį, kadangi seniūnijos pateikta pažyma Nr.GP-193 skirta ne Registrų centrui, nenurodyta kokie pastatai ir kokiomis dalimis jai priklauso nuosavybės teise (b.l.25). Pareiškėja nepertraukiamai naudojasi įsigytais ūkio pastatais ir kiemo statiniais nuo 1990 metų, juos valdo kaip savo. Apie šios bylos nagrinėjimą CPK 532 str. nustatyta tvarka 2012-03-13 paskelbtas pranešimas specialiajame tinklalapyje (b.l.48), tačiau kitų suinteresuotų asmenų neatsirado.

2000 m. liepos 18 d. LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Dėl tokios Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nelaikytinas pagrįstu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškimą (b.l.40-41) nurodytas argumentas, jog daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre po 2003-07-01, nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo, negali būti pagrindu nustatyti faktą, jog nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį, nes neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai.

Remiantis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr.4400-1656-3729, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke apskaityta A. P., tačiau daiktinė teisė neįregistruota. Liudytojas M. K. patvirtino, kad pareiškėja minėtą namo dalį iš A. P. nusipirko, t.y. sąžiningai įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, apsigyveno jame 1989 metais ir visą tą laiką šį įsigytą nekilnojamąjį turtą valdė. Šias aplinkybes patvirtina Šilų seniūnijos pateikta pažyma, jog gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklauso V. Č. (b.l.17). Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčo turtą įgijo 1990 metais ir nuo 1992 metų jame deklaravo savo gyvenamąją vietą. Taigi dar esant gyvai A. P. pareiškėja sąžiningai pradėjo valdyti jai nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį gyvenamojo namo bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo įsitikinusi, jog niekas daugiau neturi teisių į minėtą turtą, nemanė, kad nekilnojamojo turto savininkas yra kažkas kitas. Pareiškėja turtu rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius, remontavo, todėl laikytina, jog valdymas visą laikotarpį buvo sąžiningas, teisėtas ir nepertraukiamas. Nekilnojamąjį turtą pareiškėja valdė atvirai, nesislapstydama. Todėl tiek palikėjos įpėdinis, tiek ir kiti suinteresuoti asmenys galėjo pareikšti savo teises į palikėjai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Jonavos r., tačiau to nepadarė. Priešingai, palikėjos įpėdinis – sūnus A. A. žinojo, jog mama jokio turto po mirties nepaliko ir pritarė, jog minėtas turtas nuosavybės teise atitektų pareiškėjai, todėl jokių pretenzijų tiek po motinos mirties, tiek dabar, pareiškėjai pareiškus pareiškimą dėl nuosavybės teisės į minėtą turtą pagal įgyjamąją senatį įgijimo, nereiškia. Tai, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą valdė viešai patvirtina suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai (paslaugų tiekimo sutartys, įrašai seniūnijos ūkinėje knygoje). V. Č. ½ dalį gyvenamojo namo bei kitų pastatų ir statinių, esančių Mogenių k., Šilų sen., valdo kaip savą ilgiau kaip 10 metų, jais rūpinasi, naudoja pagal paskirtį, minėto nekilnojamojo turto atžvilgiu elgėsi kaip savininkė. Visi byloje dalyvaujantys asmenys, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministeriją sutinka, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerija jokių kitų argumentų, dėl kurių pareiškėjos pareiškimas turėtų būti atmestas, be aptartų formalių įstatymo reikalavimų neatitikimų, nenurodė, be to, teismo posėdžio metu nenustatyta, kad patenkinus pareiškėjos pareiškimą būtų pažeistos kieno nors teisės ar teisėti interesai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą nuo 1990 metų CK 4.68 - 4.71 str. numatytomis sąlygomis valdė ½ -ąją dalį gyvenamojo namo Mogenių kaime, Šilų sen., Jonavos r., todėl jos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Nenustatyta, kad kas nors turėtų daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomą nekilnojamąjį turtą (CK 4.70 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, jog pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (LR CK 4.68-4.71 str., LR CPK 177 str., 185 str.).

Iš V. Č. valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 26,42 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja V. Č., a.k(duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į patalpas, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr.4400-1656-3729, (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksais: 2-1 (1,8 m² ), 2-2 (11,78 m²), 2-3 (17,70 m²), 2-4 (3,14 m²), 2-5 (11,18 m²), 2-6 (10,06 m²), 2-7 (1,21 m²), 2-8 (2,76 m²), 2-9 (4,44 m²), 2-10 (4,37 m²), taip pat patalpą palėpėje, pažymėtą plane indeksu 2-11 (30,67 m²), t.y. pusę šio namo.

Priteisti iš pareiškėjos V. Č. 26,42 Lt (dvidešimt šešis litus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.