Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-12-03 · Civilinė byla Nr. e2-1922-920/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-03
Bylos Nr.
e2-1922-920/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18811-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
Advokatai
Aleksandras Pocius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1922-920/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18811-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys,sekretoriaujant Einorui Šimaičiui,

dalyvaujant atsakovės J. K. įstatyminiam atstovui V. K., advokato padėjėjui Aleksandrui Pociui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 297,31 Eur negrąžintą paskolos sumą, 92,10 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-4, 58-60). Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė paskolino atsakovei 144,81 Eur. 2014 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė pateikė prašymą 28,96 Eur paskolos sumai, 2014 m. rugpjūčio 28 d. – 57,92 Eur paskolos sumai, 2014 m. spalio 27 d. – 202,73 Eur paskolos sumai, kurios atsakovei buvo suteiktos. Viso ieškovei buvo suteikta 434,42 Eur paskola. Paskolą atsakovė turėjo grąžinti iki 2016 m. spalio 15 d. Atsakovė dalį kredito sumos įmokėjo, tačiau nesilaikė grąžinimo grafiko, liko skolinga 297,31 Eur, todėl 2016 m. sausio 6 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Vartojimo kredito sutartyje nenumatyta galimybė dengti paskolą dalimis, pačios atsakovės nustatytais terminais ir sumomis, todėl gautas įmokas ieškovė užskaitė tokiu eiliškumu – 1) pradelstų mokėjimų išieškojimo išlaidos, 2) palūkanos, 3) kredito suma. Ieškovė taip pat paskaičiavo palūkanas, kurias turi sumokėti atsakovė: fiksuota palūkanų norma iki kredito grąžinimo termino 53,87 Eur (nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2016 m. sausio 16 d. palūkanų norma 77,58 procentai) ir palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo – 38,23 Eur (nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2017 m. sausio 17 d., vartojimo kredito kainos metinė norma 112,10 procentų). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė buvo paėmusi ne vieną, o tris kreditus, kuriuos dengė dalimis, šioje byloje ginčas yra tik dėl vartojimo kredito sutarties Nr. 9803818001. Atsakovė už vartojimo kredito sutartį Nr. 9803818001 yra sumokėjusi 431,83 Eur, kuri buvo išskirstyta. 2014 m. lapkričio 15 d. atsakovė yra sumokėjusi 36,12 Eur, 2015 m. sausio 16 d. – 213,00 Eur, 2015 m. vasario 27 d. – 182,71 Eur. Už pagrindinę kredito sumą užskaityta 137,11 Eur, už palūkanas - 294,72 Eur. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atsikirtimai ir argumentai.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė, kad atsakovė buvo sudariusi dvi paskolos sutartis su ieškove ir jai buvo suteiktas 434,42 Eur kreditas. 2015 m. sausio 16 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 344,20 Eur, 2015 m. sausio 17 d. – 210,00 Eur.; taip pat yra mokėjusi per AB „Lietuvos paštas“. Viso iki 2015 m. sausio 17 d. į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 554,20 Eur. 2015 m. sausio 26 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą nutraukti paskolos sutartis. Atsakovė rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 17 str., 38 str., kurie numato, kad kreditą galima grąžini anksčiau laiko (e. b. l. 43-45, 66-67). Teismo posėdyje atstovas nurodė, kad atsakovė sumokėjo visą kreditą, ieškovei buvo pateiktas prašymas nutraukti vartojimo kredito sutartį būstinėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. rugpjūčio 15 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9803818001. 2014 m. rugpjūčio 15 d. atsakovei suteiktas 144,81 Eur kreditas, 2014 m. rugpjūčio 25 d. – 28,96 Eur papildoma kredito suma, 2014 m. rugpjūčio 28 d. – 57,92 Eur papildoma kredito suma, 2014 m. spalio 27 d. – 202,73 Eur papildoma kredito suma; viso 434,42 Eur (e. b. l. 6, 7-9, 15-17, 19-30, 33-35). Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė pagal minimą kredito sutartį yra pervedusi 431,83 Eur (e. b. l. 58-60 ). 2014 m. lapkričio 15 d. – 36,12 Eur, 2015 m. sausio 16 d. 213,00 Eur, 2015 m. vasario 27 d. – 182,71 Eur; įmokos buvo paskirstytos – 137,11 Eur pagrindinė kredito suma, 294,72 Eur palūkanos (e. b. l. 135-136).

Atsakovės pateiktas banko išrašas patvirtina, kad atsakovė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9803818001 2015 m. sausio 16 d. ieškovei pervedė 213,00 Eur (e. b. l. 50), 2015 m. sausio 17 d. 210,00 Eur (e. b. l. 51). AB „Lietuvos paštas“ rašte nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo pervesta 200,00 Lt, 2014 m. rugsėjo 10 d. – 218,80 Lt, 2014 m. spalio 13 d. – 42,30 Lt, 2014 m. spalio 27 d. – 486,71 Lt, 2014 m. gruodžio 2 d. – 47,00 Lt, įmokos mokėtojas J. K. (e. b. l. ).

Atkeiptinas dėmesys, kad 2018 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu atsakovė J. K. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse. Viena iš jų „asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu“. J. K. rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas V. K.. Vartojimo kredito sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta 2014 m. rugpjūčio 15 d., t. y. kreditas suteiktas atsakovei turint civilinį veiksnumą (CK (toliau – CK) 2.5 str. 1 d.).

Atsakovė byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji kreditą grąžino anksčiau nei nustatyta grafike, yra sumokėjusi ieškovei 554,20 Eur, t.y. net permokėjusi.

Civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 9803818001 3.3 punktas nustato, kad kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį. Kredito gavėjo prievolė yra įvykdoma šios sutarties 3.5. p. nustatyta tvarka, grąžinant gautą kredito sumą ir palūkanas, apskaičiuotas sutarties 4.4. p. nustatyta tvarka, be jokio išankstinio pranešimo. Tai padaręs, kredito gavėjas turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos. Sutarties 3.4. punktas numato, kad sutarties 3.3. p. numatyta kredito gavėjo teisė yra įgyvendinama pateikiant kredito davėjo buveinės adresu rašytinį pareiškimą, nurodant kredito sutarties numerį, sutarties specialiosiose sąlygose numatytą datą, o taip pat datą, kada buvo grąžintas visas kreditas ir palūkanos. Kredito davėjas pareiškia, kad už išankstinį grąžinimą kompensacijos iš kredito gavėjo nereikalaus. 3.5. punktas nustato, kad kredito gavėjo mokėjimo prievolė yra laikoma įvykdyta tuo momentu, kai mokama suma yra įskaitoma bet kurioje iš kredito davėjo sąskaitų banke. Kredito gavėjas mokėjimo pavedimo paskirtyje privalo aiškiai nurodyti mokėjimo paskirtį (pvz. sąskaitos numeris, kredito numeris, paskirtis žodžiais ar pan.). Nenurodžius arba neaiškiai nurodžius mokėjimo paskirtį, kredito davėjas mokėjimą įskaito atsižvelgdamas į mokamą sumą, mokėjimo laiką ir kitas aplinkybes, pagal kurias galima nustatyti kredito gavėjo valią.

Teismo vertinimu, pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovė galėjo atsiskaityti su ieškove anksčiau nustatyto grafiko. Nagrinėjamu atveju sprendžiant ar atsakovė atsiskaitė su ieškove svarbus yra šalių sudarytos sutarties 4.4. punktas, kuris numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Atsakovė teigia, kad ji su ieškove visiškai atsiskaitė 2015 metų sausį. Taip pat pateikė raštą, kuriuo prašė nutraukti kredito sutartis, kadangi yra atsiskaityta. Taigi pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 9803818001 grafiką ir 3.3., 4.4. punktus atsakovė turėjo ieškovei grąžinti 517,09 Eur, kuriuos sudaro 434,43 Eur kredito suma, 82,66 Eur palūkanos už 2014 metų lapkričio mėnesį, gruodžio mėnesį, 2015 metų sausio mėnesį bei kredito davėjo buveinės adresu pateikti rašytinį pareiškimą, nurodant kredito sutarties numerį, sutarties specialiosiose sąlygose numatytą datą, o taip pat datą, kada buvo grąžintas visas kreditas ir palūkanos (e. b. l. 8 ir kt.). Kaip jau nurodyta aprašant šalių pateiktus įrodymus ieškovės nurodymu 2015 metų sausio mėnesiui atsakovė buvo sumokėjusi 249,12 Eur (e. b. l. 135-136). Iš atsakovės teiktų įrodymų matyti, kad ji pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9803818001, 2015 metų sausį yra sumokėjusi 423,00 Eur (e. b. l. 50-51). Ieškovė nurodo, kad 2015 metų sausio 17 d. 210,00 Eur mokėjimą užskaitė kitam kreditui dengti. Tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė yra visiškai nesvarbi, kadangi net laikant, kad 210,00 Eur suma yra dalis vartojimo kredito Nr. 9803818001 padengimo, atsakovė 2015 metų sausio mėnesį, remiantis šalių sudaryta sutartimi, nebuvo ieškovei sumokėjusi 517,09 Eur sumos. Be to, nors atsakovė pateikė raštą, kuriuo prašo nutraukti sudarytas kredito sutartis, tačiau, kad šis raštas buvo pateiktas ieškovei įrodymų nepateikė. Ieškovė neigė gavusi tokį raštą, byloje nesant rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė įteikė/išsiuntė ieškovei raštą dėl vartojimo kredito sutarčių nutraukimo bei vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, vertina, kad atsakovė neįrodė apie 2015 m. sausio 26 d. prašymo įteikimą ieškovei. Teismo vertinimu atsakovės pateiktas AB „Lietuvos paštas“ raštas dėl atsakovės atliktų įmokų taip pat neįrodo būtent vartojimo kredito sutarties Nr. 9803818001 sumokėjimo, kadangi atsakovė buvo sudariusi ne vieną kredito sutartį, ir prie atliktų mokėjimų nėra nurodyta pagal kurią vartojimo kredito sutartį mokėta. Esant šioms aplinkybėms teismo vertinimu ieškovė pagrįstai vadovavosi sutarties 3.6 punkte nustatytu užskaitymų eiliškumu: gavusi atsakovės įmokas pirmiausiai užskaitė palūkanas, po to grąžinamo kredito dalį, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 297,31 Eur negrąžinta paskola (CK 6.4 straipsnis, 6.59 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 92,10 Eur palūkanas, kurias sudaro 53,87 Eur fiksuota palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino ir 38,23 Eur palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo. Pažymėtina, kad teismas gali mažinti susitarimu nustatytas didesnes nei įstatymines palūkanas; sutartinės palūkanos mažinamos esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002). Tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, įstatymas suteikia teismui teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio; tai ypač svarbu, kai ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovės prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma po kredito grąžinimo yra tik 38,23 Eur, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šalių susitarimas dėl palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, tenkinamas ir šis ieškinio reikalavimas iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 92,10 Eur palūkanų.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl jai kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Atsakovei byloje laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-4961-20075)), valstybė byloje patyrė 172,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2018 m. birželio 19 d. pažyma). Antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei nepratęstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybe ir vadovaujantis CPK 86 straipsniu iš atsakovės valstybei priteisiama 172,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 10,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos rūpintojo ir globėjo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ (juridinio asmens kodas 301881644) 297,31 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 31 ct) skolą, 92,10 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 10 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (389,41 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,46 Eur (dešimties eurų 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 172,90 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 90 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Linas Baublys