Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-366-544/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-09
Bylos Nr.
2S-366-544/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
L.
Atsakovas
S. D.
Advokatai
Arvydas Alekna

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-366-544/2008

teisėja Nida Solovjovienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

34.3;95.6.2;109;118.5;122.3;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. D. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-220-434/2008 pagal ieškovės L. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V., ieškinį atsakovei S. D., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Judita Pronckienė, E. D., dėl paveldėjimo tesisės liudijimo dalies nuginčijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-02-01 iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V., ieškinį atsakovei S. D., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Judita Pronckienė, E. D., dėl ½ dalies 2007-10-05 išduoto paveldėjimo tesisės liudijimo S. D. į 2007-07-16 mirusio jos tėvo A. D. turtą panaikinimo (b. l. 4–5). 2008-04-24 protokoline nutartimi į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta mirusiojo A. D. motina E. D. (b. l. 56). Bylos nagrinėjimo metu 2008-07-10 šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismo prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti (b. l. 80).

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2008-07-10 nutartimi šalių prašymą patenkino, taikos sutartį patvirtino joje nurodytomis sąlygomis, o minėtą civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 5 p.). Pagal taikos sutarties sąlygas, atsakovė sumokėjo ieškovei 20 000 Lt kompensaciją, ieškovė nuo kitų ieškinio reikalavimų atsisakė, bylinėjimosi išlaidas valstybei šalys sutarė sumokėti lygiomis dalimis, o kitos bylinėjimosi išlaidos liko kiekvienai iš šalių. Teismas nurodė, kad pateikta taikos sutartis nė vienos iš šalių bei nepilnamečio vaiko interesų nepažeidžia, įstatymui neprieštarauja, todėl nėra kliūčių ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti (CPK 140 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. D. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-10 nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad nutartis prieštarauja įstatymams, teisingumo ir protingumo kriterijams. Jai taikos sutarties tekstas nebuvo duotas tvirtinti ir pasirašyti. Sutarties formuluotė fiktyvi, surašyta dėl akių, nes teismas nepareikalavo iš šalių įrodymo, kad atsakovė išmokėjo ieškovės įstatyminei atstovei J. V. 20 000 Lt, ir ji šią pinigų sumą gavo ir kokiu pagrindu. S. D. teisme nebuvo, nors taikos sutartyje teigiama, kad pinigus gavo būtent taikos sutarties pasirašymo dieną. Teismui perskaičius taikos sutarties turinį, nesutiko su taikos sutartimi, nes nebuvo įrodymų apie pinigų sumokėjimą, bet teismas vis tiek išėjo priimti nutarties. Teismas nutartyje patvirtinti taikos sutartį turėjo motyvuotai nurodyti, kodėl nepriima jos prieštaravimų ir tai pagrįsti įstatymu. Teismas viešai šalims neišaiškino CPK 294 str. 2 d. nuostatos dėl bylos nutraukimo pasekmių. Skundžiama nutartimi teismas jai užkirto kelią šioje byloje duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus dėl ginčo dalyko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės L. V. įstatyminė atstovė J. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad apeliantė yra tretysis asmuo, įtrauktas į bylą teismo iniciatyva ir nepareiškęs savarankiškų reikalavimų (CPK 45, 47 str.), o teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra sudaryta tarp materialinių teisinių santykių subjektų, t. y. šalių. Tik šalys įgyvendina dispozityvumo principą civiliniame procese, todėl procesas pradedamas ir baigiamas tik šalių iniciatyva. Tik šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį. Apeliantė nėra materialiojo teisinio santykio dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo subjektas ir neturi teisių, kurios yra susijusios su disponavimu ginčo objektu ir priklauso tik šalims, jų tarpe – neturi teisės sudaryti taikos sutartį (CPK 47 str. 2 d., LAT 1999-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/1999). Be to, apeliantė negali veikti prieš ieškovės, kurios pusėje buvo įtraukta dalyvauti byloje, interesus ir prieštarauti ieškovės valiai baigti bylą taikos sutartimi (CPK 47 str. 4 d.). Taikos sutartis atitiko šalių valią, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d). Kitų draudimų įstatymai nenumato. Todėl teismas neturėjo teisės atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, ir taip apriboti šalių teisę baigti bylą taikos sutartimi. Įstatymai numato teismui pareigą būti aktyviu ir skatinti šalis baigti bylą taikos sutartimi (CPK 159 str. 1 d., 228 str. 1 d., 249 str., 231 str.). Apeliantės teiginys, kad šalims nebuvo išaiškinta CPK 294 str. 2 d. nuostatos, neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas šią pareigą teismo posėdžio metu atliko tinkamai, ir tai nurodyta 2008-07-10 nutarties 5 punkte bei teismo posėdžio protokole. Kiti apeliantės argumentai teisinės reikšmės ir įtakos 2008-07-10 nutarties teisėtumui neturi. Apeliantė nepateikė įrodymų apie taikos sutarties fiktyvumą, o taikos sutartyje yra šalių parašai, patvirtinantys, kad pinigai sumokėti ir gauti. Teismas neturi pareigos ir teisės dalyvauti šalių piniginiame atsiskaitymo procese. Kad posėdyje nedalyvavo pati apeliantė neturi reikšmės, nes posėdyje dalyvavo jos atstovas advokatas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. D. prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį, nes ji teisėta ir pagrįsta. Skunde nenurodyti pagrįsti teisiniai motyvai dėl jos neteisėtumo. Sudaryti taikos sutartį yra šalių teisė, taikos sutartis neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, todėl teismas tokią sutartį turėjo pagrindą patvirtinti (CPK 149 str.).

Atskirais skundas netenkintinas. Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-10 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CPK 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str., CK 6.983, 6.984 str. nuostatas, tinkamai savo procesinį sprendimą motyvavo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2008-07-10 nutartis patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad taikos sutarties tekstas nebuvo duotas apeliantei tvirtinti, pasirašyti, todėl, jai prieštaraujant, taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta, neišdėsčius argumentų, paneigiančių jos prieštaravimus, kadangi tik šalims, o ne kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, priklauso teisė bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra pridėtas prie bylos, šalių ir tinkamai jų įgaliotų atstovų pasirašytas (b. l. 80, CPK 140 str. 3 d.). Apeliantė neturėjo dalyvauti taikos sutarties sąlygų aptarime, derinime, sudarant taikos sutartį ir ją pasirašant. Teismas pagal įstatymus buvo įpareigotas patikrinti, ar taikos sutartis sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad tokių aplinkybių nėra, ir šios teismo išvados atskirojo skundo argumentai nepaneigia. Skunde nėra nurodyta CK 6.986 straipsnyje nustatytų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, o argumentai apie taikos sutarties formuluotės fiktyvumą, jos sudarymą dėl akių, prieštaravimą teisingumo ir protingumo principams yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais patikimais ir objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodo ieškovė, apeliantė byloje dalyvavo kaip tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, jos pusėje. Todėl jai, ieškovei, nusprendus baigti bylą taikos sutartimi, procese negali veikti prieš šalies, su kuriuo jis dalyvauja procese, interesus (CPK 47 str. 4 d.).

Apeliantė nenurodo, koks įstatymas numato, kad, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas privalo pareikalauti šalių tarpusavio atsiskaitymą patvirtinančių įrodymų. Kadangi šalys yra fiziniai asmenys, tai jie atsiskaitydami Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytų juridinę reikšmę turinčių dokumentų vienas kitam neišduoda. Šalių pasirašymas rašytinėje taikos sutartyje apie tai, kad viena šalis pinigus sumokėjo, kita – juos gavo, yra pakankamas įrodymas taikos sutarties sąlygos įvykdymui patvirtinti. Nei viena iš šalių šio fakto neginčija, ieškovė atsiliepime tai patvirtina. Nors atsakovė S. D. 2008-07-10 teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau ją įstatyme nustatyta tvarka tinkamai atstovavo advokatas A. P. (b. l. 25–27, 81–82). Taikos sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta 2008-07-08 ir šią dieną atsakovė S. D., atstovaujama minėto advokato, perdavė ieškovei 20 000 Lt (b. l. 80). Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

Apeliantė atskirajame skunde pati pripažįsta, kad teismas taikos sutarties turinį posėdyje perskaitė (b. l. 84–85), ką patvirtina ir 2008-07-10 teismo posėdžio protokolo turinys (b. l. 81–82). Kadangi taikos sutarties 7-ajame punkte žodžiu išdėstytos CPK 294 str. 2 d. numatytos bylos nutraukimo pasekmės, paneigtas atskirojo skundo argumentas apie tai, kad teismas jų neišaiškino. Be to, bylos nutraukimo pasekmės taikomos tik šalims, o ne tretiesiems asmenims, o šalys dėl to nesiskundžia (CPK 294 str. 2 d.). Kadangi pati apeliantė skunde nurodo, kad davė teismui paaiškinimus ir išdėstė argumentus, kodėl nesutinka, kad būtų patvirtinta taikos sutartis, tai patvirtina, kad jai niekas netrukdė duoti teismui paaiškinimus ir teikti įrodymus. Ji teismo procese dalyvavo nuo 2008-04-24 (b. l. 53–57) ir iki taikos sutarties patvirtinimo 2008-06-18 nepasinaudojo savo teise pateikti teismui paaiškinimus raštu ar įrodymus, nors nuo 2008-04-30 naudojosi teisine advokato pagalba, suteikiamomis procesinėmis teisėmis, nes susipažino su byla, pasidarė iš jos išrašus (b. l. 59–65). 2008-05-29 teismo posėdis buvo atidėtas tik dėl to, kad apeliantės atstovas advokatas Arvydas Alekna negalėjo dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 66–67). Todėl daroma išvada, kad apeliantė turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko aktyviai dalyvauti procese, jei tik to norėjo, o teismas jos teisių niekaip nesuvaržė ir neapribojo. Dėl šių nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. D. 14 (keturiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė