Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-648-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
1A-41-648-2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01189-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
R. S.
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Gitana Šimkutė, Darius Katauskas
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-648/2014

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01189-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Dariui Katauskui,nukentėjusiajai V. S. ir jos atstovei advokatei Gitanai Šimkutei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su atliekamu darbu, ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš R. S. priteista V. S. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-04-26, apie 19.05 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia galva sudavė savo žmonai V. S. vieną smūgį į galvą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-20 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais ir visiškai atmetė jo nuoseklius parodymus bei teismo medicinos specialisto išvadą. Pažymi, kad jis gyveno santuokoje su nukentėjusiąja nuo 1996 m. ir nebuvo iškelta jokių bylų dėl smurto šeimoje. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla. 2012 m. sausio mėn. jis iš V. S. gavo pasiūlymą nutraukti santuoką abipusiu sutarimu, pagal kurį 1/3 buto atitektų jai. Apeliantas nesutiko su tokiu reikalavimu, dėl ko yra įsitikinęs, kad nagrinėjamas įvykis buvo nukentėjusiosios ilgai laukta ir suplanuota provokacija bei pasiruošimas rinkti įrodymus jo kaltei pagrįsti santuokos nutraukimo byloje, siekiant užvaldyti jo turtą. Pasak nuteistojo, jis dar 2012 m. vasario mėn. rado V. S. ir teisininkės susirašinėjimą elektroniniu paštu, kur buvo tiksliai nurodyta, kaip turėtų elgtis jo žmona, norėdama skyrybų metu gauti visą santuokinį turtą, o būtent - palaukus, kol apeliantas bus išgėręs, išprovokuoti konfliktą ir kreiptis į policiją dėl smurto. 2012-04-26 V. S. kreipėsi į policiją dėl neva eilinio jo smurto išpuolio. Teismas ignoravo tą faktą, kad byloje nenustatyta jokių liudytojų, mačiusių, jog nuteistasis būtų smogęs nukentėjusiajai. Be to, byloje neįrodyta, kad R. S. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą V. S.. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apžiūros protokole pažymėta, kad praėjus 1,5 val. po konflikto nukentėjusiajai nebuvo nustatyta jokių išorinių galvos sužalojimų. Tai paneigia V. S. ir liudytojos N. S. parodymus apie nukentėjusiosios patirtą sužalojimą.

Spręsdamas civilinio ieškinio dydį, teismas neįvertino to, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, apeliantas buvo įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos ir iki šiol ten negyvena, kas sukėlė labai didelius nepatogumus. V. S. tyčia draudžia jam bendrauti su sūnumi, o teisiamojo posėdžio metu paklausta, kokius ji gali pateikti įrodymus apie jos gydymąsi ar vaistų pirkimo išlaidas dėl patirto skausmo, nesugebėjo nieko paaiškinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras bei nukentėjusioji ir jos atstovė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl R. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu. Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimą byloje.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 str. 1 d., teismo buvo ištirtos ir teisingai įvertintos. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad jis nukentėjusiajai V. S. fizinio skausmo nesukėlė, nagrinėjamas įvykis buvo suplanuota nukentėjusiosios provokacija ir pasiruošimas renkant įrodymus bylai dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, siekiant užvaldyti jo turtą, šį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiosios V. S., liudytojų N. S., A. A. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Būtent, nukentėjusioji V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu vienareikšmiškai tvirtino, kad prie jos priėjęs R. S. abiejų rankų delnais suėmė už jos veido ir savo galva trenkė jai į kaktą. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų seka, kad ji siekė išvengti konfliktinės situacijos su vyru, o ne išprovokuoti konfliktą, kaip kad tvirtina nuteistasis. Nukentėjusiosios nurodytas jos atžvilgiu R. S. atliktų smurtinių veiksmų aplinkybes, jų pasekmes patvirtina ir liudytojų N. S., A. A., J. S. parodymai. Nors liudytoja N. S. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad, atėjusi pas nukentėjusiąją, rado ją apsiverkusią su raudona dėme ant kaktos ir guzu. Be to, liudytoja apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog apie tai, kas atsitiko, ji sužinojo iš nukentėjusiosios sūnaus. Iš liudytoju apklausto policijos patrulio A. A. parodymų matyti, kad jis patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji paaiškino, jog jos vyras R. S. smogė jai iš galvos į jos galvą, ant jos kaktos matėsi paraudimas, ir kad tuo metu R. S. pripažino, jog jam „neišlaikė nervai“, ir jis stuktelėjo savo galva žmonai į galvą.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais dėl nukentėjusiosios V. S. bei liudytojos N. S. parodymų nepagrįstumo, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiais atvejais, kai iš kelių asmenų gaunama skirtinga informacija apie tą patį įvykį, vertinant tokių asmenų parodymus, būtina nustatyti, kurie iš jų laikytini patikimais ir objektyviais. Bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusioji V. S. ar liudytoja N. S. siekia apkalbėti nuteistąjį ar jam pakenkti, jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nuoseklūs ir išsamūs, todėl netikėti jais teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Aplinkybes, kurias išdėsto apeliantas savo skunde, kad jo parodymai yra nuoseklūs ir teisingi, jog nukentėjusioji tyčia išprovokavo konfliktą, kai jis buvo išgėręs, bei jos nemušė, teisėjų kolegija vertina kritiškai kaip nuteistojo gynybinę poziciją. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, aiškinant provokuojančio nukentėjusiojo elgesio savybes nurodoma, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Įvertinus tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiosios V. S. parodymus, pastarosios veiksmuose provokuojančio elgesio teisėjų kolegija neįžvelgia.

Nors 2012-05-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G992/12(01) nurodyta, kad apžiūros metu nukentėjusiajai V. S. išorinių kūno sužalojimų nenustatyta, kliniškai nustatytas galvos sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertintinas, tai nuteistojo kaltės nepaneigia. 2012-04-26 Paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios V. S. apžiūros, kuri buvo atlikta praėjus maždaug 1,5 valandos po įvykio, metu aiškių išorinių galvos sužalojimų nėra, tačiau jai diagnozuotas galvos sumušimas. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas šį protokolą surašęs gydytojas neurochirurgas J. S. patvirtino minėtame dokumente užfiksuotas aplinkybes ir paaiškino, kad diagnozę „galvos sumušimas“ jis nustatė iš nukentėjusiosios nusiskundimų, o taip pat patvirtino, kad sumušimas gali būti be išorinių požymių, ir kad paraudimas per 1,5 valandos gali dingti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistasis R. S., panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl civilinio ieškinio

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su civilinio ieškinio dydžiu, pažymi, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Kadangi neegzistuoja fiksuoto konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas, o asmens prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas, teismas privalo kiekvienu atveju atskirai jį nustatyti. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: nusikalstamos veikos pasekmes, į pažeidimo sunkumą, jo įtaką tolesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui, šią žalą padariusio asmens kaltę, t.y. atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalą padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iš esmės padidina nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia, o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdūs; šią žalą padariusio asmens kaltę bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš skundžiamojo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, įvertino tai, kad padarytas smurtinis, tačiau nesunkus nusikaltimas, nenustatyta, kad dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai būtų atsiradusios pasekmės, galinčios turėti įtakos jos tolimesnei sveikatai, į tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios santuoka nėra nutraukta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 1000 litų dydžio piniginė kompensacija už nukentėjusiosios V. S. patirtus išgyvenimus, nepatogumus atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus, užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės minėtos teismo išvados nepaneigia. Nagrinėjamu atveju pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą bei teisėtą jos prioritetą yra išlaikyta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjos Virginija Pakalnytė – TamošiūnaitėLaureta Ulbienė