Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-24 · Byla Nr. IIIk-2260-121/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-24
Bylos Nr.
IIIk-2260-121/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
K. I.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. III-2260-121/2012
Proc. Nr. 3-61-3-00445-2012-1Procesinio sprendimo kategoria 3.4, 74(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2012 m. balandžio 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. I., jo atstovei advokatei I. A., atsakovo atstovei R. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. (K. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. I. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui K. I. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką" (toliau - Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą prašymą išnagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) partijos veikloje, t.y. milicija siekia jį areštuoti dėl dalyvavimo mitinguose prieš šalies prezidentą. 2011 m. jis buvo sulaikytas dėl dalyvavimo demonstracijose (duomenys neskelbtini) Jis nebuvo partijos narys, dalyvavo kaip kviestinis. (duomenys neskelbtini) partijos tikslas - geresnis gyvenimas. Pirmas mitingas įvyko 2011 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini). Prieš mitingą pareiškėjui buvo duotas plakatas ir jis turėjo garsiai šaukti tai, kas parašyta. Milicija juos išvaikė, sumušė, nuvežė į milicijos skyrių, surašė duomenis ir paleido. Antrą kartą mitingas įvyko 2011-06-02 (duomenys neskelbtini) aikštėje. Pareiškėjas užsiregistravo 13.30 val. Mitingo metu jie turėjo tik ploti. Mitingas truko apie 40 min., jie vėl buvo išvaikyti. Pareiškėją tada sulaikė, kaip ir daugelį kitų žmonių, nuvežė į milicijos skyrių, išmėtė po kameras, aplinkui girdėjosi, kad tardo, muša žmones. Pareiškėjas buvo sumuštas, šį kartą jo nepaleido. Jis buvo sulaikytas 6 paras. Kiekvieną dieną buvo verčiamas parašyti raštišką prisipažinimą dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Iš pradžių jis nerašė, tačiau 5 parą pasirašė, nes daugiau nebegalėjo ištverti patyčių. Kitą dieną pareiškėją išvežė į (duomenys neskelbtini) miesto kalėjimą, kur už dalyvavimą mitinge jis buvo laikomas iki 2011-09-01. Ten jis parašė skundą Žmogaus teisių ministerijai, po to USB. Kaip vėliau sužinojo, jo skundai adresatų nepasiekė. Kai sužinojo, kad pareiškėjas rašė skundus, jį perkėlė į kamerą, kur kaliniai dirba milicininkams. Sulaikymo metu 2011-08-17 (duomenys neskelbtini) mieste jis buvo nuteistas 1 metams ir 8 mėnesiams suvaržant jo laisvę, 2011-09-01 jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini). Jau tada milicininkas jam pasakė, kad jis ten neišbus jam skirto laiko, bet bus apkaltintas kažkuo rimtesniu. Taip pareiškėjas buvo perkeltas į uždaro tipo įstaigą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) g-vė 29. Toje įstaigoje leidžiama, parašius prašymą, 1,5 val. išeiti iš jos teritorijos. Jei asmuo įsidarbina, jis turi teisę išeiti į darbą, o vakare privalo grįžti. Parašęs prašymą, 2011-09-17 jis išėjo iš įstaigos ir išvyko iš šalies (b.l.1-2).

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas, atsikirsdamas į pareiškėjo skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir prieglobstį, tačiau nenuspręsta K. I. išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (toliau - LR).

Vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - Įstatymas) 86 straipsniu bei 1951 m. Ženevos konvencija „Dėl pabėgėlių statuso" (toliau - Konvencija), asmuo, siekiantis tarptautinės apsaugos, be jokių išlygų turi išpildyti Konvencijos 1 A straipsnio nuostatas, t.y. visi keturi pabėgėlio sąvokos elementai turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal LR vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 66.1 punktą, remiantis bylos medžiaga, K. I. iš (duomenys neskelbtini) išvyko ne dėl persekiojimo, o kitais tikslais, t.y. į LR jis gabeno kontrabandinį cigarečių krovinį, kas visiškai neatitinka tarptautinės apsaugos kriterijų, o yra baudžiamasis nusikaltimas. K. I. su broliu R. I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (toliau - VSAT VR) pareigūnų 2011-08-18 buvo sulaikyti Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kai neteisėtai perėjo LR valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pusės. K. I. ir jo brolis į LR neteisėtai gabeno kontrabandines cigaretes. Vilniaus apygardos teismo 2011-11-29 nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) pilietis K. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (BK) 291 str. 1 dalyje, jam paskirta 50 MGL dydžio bauda. Prašymą suteikti prieglobstį K. I. pateikė, kai atlikęs bausmę turėjo būti išsiųstas iš LR. Pats pareiškėjas painiojasi, teigdamas, kad priklauso partijai, o vėliau nurodydamas, kad partijai nepriklauso, kad paprašytas dalyvavo mitinge. Todėl Departamentas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad turi tokių pažiūrų, dėl kurių galėtų patirti valdžios institucijų persekiojimą, o įvertinus visas bylos aplinkybes, tarp jų – ir išvykimo iš kilmės valstybės ir atvykimo į Lietuvą, visiškai pagrįstai galima abejoti pareiškėjo patikimumu bei konstatuoti, kad tarptautinė apsauga nėra K. I. tikslas, o tik siekis būti neišsiųstu.

Tad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pagal Įstatymo 2 str. 1 dalį, 77 str. 2 dalį, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, Departamento sprendimu jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį (b.l. 7-8).

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog jis, vykdamas į Lietuvą, nesiekė tyčia įvykdyti nusikaltimą, susijusį su kontrabanda, jis tiesiog su savimi pasiėmė cigarečių, nes tik tokiu būdu jis galėjo prasimanyti Lietuvoje reikalingų pinigų. Jis iš karto, sulaikytas LR, pareiškė, jog prašo prieglobsčio, bet niekas nekreipė dėmesio. Vagystės, už kurią buvo nuteistas (duomenys neskelbtini), jis iš tiesų nepadarė, bet, neištvėręs sulaikymo po mitingo sąlygų ir spaudimo, apkalbėjo save, kad įvykdė vagystę. Nuosprendį paliko įkalinimo įstaigoje, nuo pat atvykimo į Lietuvą jis yra sulaikytas, neturėjo galimybės su kuo nors (duomenys neskelbtini) susisiekti ar pasiskambinti telefonu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė argumentavo, kad prieglobsčio prašymas praktiškai neišnagrinėtas, buvo „užsikabinta“ už faktų, jog pareiškėjas LR nuteistas už kontrabandą ir kad teistas (duomenys neskelbtini), kitos aplinkybės nenagrinėtos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Prieglobsčio prašytojo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „ten pat“) dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pilietis K. I. su broliu R. I. VSAT VR pareigūnų 2011-08-18 buvo sulaikytas Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kai neteisėtai perėjo LR valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pusės. K. I. ir jo brolis į LR neteisėtai gabeno kontrabandines cigaretes. K. I. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6172-11 (ten pat, b.l.28-31). Vilniaus apygardos teismo 2011-11-29 nuosprendžiu K. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 dalyje, jam paskirta 50 MGL dydžio bauda. Teismas į paskirtą bausmę įskaitė laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, pripažino, kad K. I. visiškai atliko nuosprendžiu paskirtą bausmę ir nusprendė K. I. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje (ten pat, b.l.9, 28-31).

Žemesnės instancijos teismas

VSAT Užsieniečių registracijos centras (toliau - Centras) 2011-12-06 raštu Nr. (21(26)-7K-1955 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą LR su prašymu išduoti K. I. grįžimo dokumentą į (duomenys neskelbtini) Respubliką (ten pat, b.l.9, 28-31). (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada LR 2011-12-21 raštu Nr. 04-20/1832 informavo Centrą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis K. I., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) g. 27, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sr., yra nuteistas laisvės apribojimo pataisos įstaigoje bausme 2 metams, tačiau po teismo pasislėpė (ten pat, b.l.9, 28-31).

Departamente 2012-01-05 buvo gautas (duomenys neskelbtini) piliečio K. I. prašymas suteikti jam prieglobstį LR (ten pat, b.l.10).

Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos 2012-02-01 metu K. I. papasakojo, kad turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, paskutiniu metu dirbo „miškų ūkyje, savo kaime". Prieglobsčio prašytojo teigimu, iš kilmės valstybės jis išvyko 2011-09-17, LR valstybės sieną kirto neteisėtai pėsčiomis. K. I. teigimu, jis buvo suimtas 3 mėnesiams ir įkalintas (duomenys neskelbtini) mieste adresu: (duomenys neskelbtini) 22A nuo 2011-06-02 2011-09-01. Teismas vyko (duomenys neskelbtini) mieste. Jį nuteisė 1,8 mėn. vadinamos liaudiškai „chimijos" (judėjimo laisvės apribojimo, suvaržymo). Nuo rugsėjo 1 d. jį perkėlė į (duomenys neskelbtini). Jau tada jam milicininkas pasakė, kad jis ten neišbus jam skirto laiko ir bus apkaltintas kažkuo rimtesniu. Ten jį apgyvendino uždaro tipo įstaigoje adresu (duomenys neskelbtini) g-vė 29, (duomenys neskelbtini) m. Toje įstaigoje, parašius prašymą viršininkui, leidžiama 1,5 val. išeiti už įstaigos teritorijos. Rugsėjo 17 d. jis parašė prašymą ir ryte išvažiavo į namus. Susidėjo daiktus ir išvyko. Apie patirtą persekiojimą ar grėsmę kilmės valstybėje pareiškėjas taip pat papasakojo, kad jis dalyvavo mitinguose, kuriuose dalyvavo (duomenys neskelbtini) dalyviai. Jis nebuvo partijos narys, bet buvo kaip kviestinis. Jų tikslas - geresnis gyvenimas. (duomenys neskelbtini) lyderis yra D. D., pirmininkas N. Pareiškėjo teigimu, jis asmeniškai su jais nebuvo susitikęs, tik žino, kad tokie yra. Pirmas mitingas įvyko balandžio mėn. viduryje (duomenys neskelbtini) aikštėje, (duomenys neskelbtini) Prieš mitingą jam buvo duotas plakatas ir jis turėjo garsiai šaukti, tai kas jame parašyta. Juos išvaikė, sumušė, nuvežė į milicijos skyrių, surašė duomenis ir paleido. Antrą kartą mitingas įvyko 2011-06-02 (duomenys neskelbtini) aikštėje, (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas prisiminė, kad užsiregistravo 13.30 val. Mitingo metu jie turėjo tik ploti. Mitingas užtruko apie 40 min. ir jie buvo vėl išvaikyti. Pareiškėją tada sulaikė. Tą dieną sulaikė labai daug žmonių. Nuvežė į milicijos skyrių, juos išmėtė po kameras, aplinkui girdėjosi, kaip muša žmones, tardo. Pareiškėjas irgi „gavo“, jo šį kartą nepaleido. Jis ten buvo sulaikytas 6 paras. Kiekvieną dieną jis buvo verčiamas parašyti prisipažinimą dėl nusikaltimo. Jis iš karto nerašė, nes nepadarė nieko, kas būtų nusikaltimas. Tačiau jau 5 parą jis sutiko pasirašyti, nes jau negalėjo kęsti tyčiojimosi, norėjo, kad greičiau viskas pasibaigtų. Sekančią dieną jį pervežė į (duomenys neskelbtini) miesto kalėjimą. Ten jis parašė skundą Žmogaus teisių ministerijai, taip pat USB (duomenys neskelbtini). Po to sužinojo, jo skundai nepasiekė adresatų. Kai jie sužinojo, kad pareiškėjas rašė skundus, jį perkėlė į tokią kamerą, kur kaliniai „dirba" milicininkams. Ten jam parodė laišką, kurį jis rašė. Privertė jį pasirašyti atsisakymą siųsti tuos laiškus. Pareiškėjas buvo priverstas parašyti atsisakymą. Tada jį perkėlė į kamerą, kur jis turėjo laukti teismo sprendimo. Rugpjūčio 17 d. jį nuteisė 1 metų 8 mėnesių bausme (ten pat, b.l. 2-7).

K. I. 2012-02-06 buvo pateikti papildomi klausimai, į kuriuos prieglobsčio prašytojas pateikė paaiškinimus, kad jis buvo nuteistas 1,8 mėn. pagal 205 straipsnį (už vagystę), tačiau neteisingai. Plakatą jam davė partijos (duomenys neskelbtini) oficialūs dalyviai (nariai), jis jų nepažįsta (ten pat, b.l.12).

Išnagrinėjęs K. I. prieglobsčio prašymą ir kitą bylos medžiagą, Skyrius (duomenys neskelbtini) parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatė, kad, atsižvelgus į Departamento turimą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę bei K. I. bylos faktinę medžiagą, nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Įvertinęs prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus bei byloje nustatytas aplinkybes, Skyrius konstatavo, kad K. I. (duomenys neskelbtini) teistas už vagystę, į LR bandė patekti neteisėtai, gabendamas kontrabandinį krovinį. Tad K. I. piktybiškai naudojasi LR prieglobsčio procedūra, siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje. Atsižvelgus į K. I. paaiškinimus, akivaizdu, kad jo išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra ne gauti tarptautinę apsaugą dėl pabėgėlio apibrėžime nurodytų priežasčių, o asmeninės priežastys (neatmestina kad, siekimas išvengti baudžiamojo persekiojimo), kas akivaizdžiai neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. K. I. pateikti prieglobsčio motyvai, neatitinka nei „persekiojimo", nei „smurto" apibrėžčių, įtvirtintų Aprašo 66.1 ir 66.5 punktuose. Remiantis visuotinai prieinama informacija, Skyrius konstatavo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai. Įvertinus K. I. pasakojimą ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad jo pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų (Įstatymo 2 str. 1 d., 77 str. 2 d.) (ten pat, b.l. 28-31).

Departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)-15PR-35 nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. I. laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) LR (ten pat, b.l. 32-33).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo, tarptautinės apsaugos suteikimo tvarką reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. LR įstatymas Nr. IX-2206 ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“, į kurį yra perkeltos pagrindinės 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso" nuostatos bei Įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

Detaliau prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu.

Minėta, jog Skyrius (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir kad K. I. pateikti prieglobsčio motyvai, neatitinka nei „persekiojimo", nei „smurto" apibrėžčių, įtvirtintų Aprašo 66.1 ir 66.5 punktuose. Kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka. Įstatymo 77 str. 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Prieglobsčio prašytojo byloje esančioje 2011-09-26 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje po prezidento rinkimų“ (ten pat. b.l. 16-27) surinkta informacija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad nei pareiškėjas atvyko iš saugios valstybės, nei pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Faktai, jog pareiškėjas iki išvykimo iš kilmės šalies buvo nuteistas už vagystę, o LR – už kontrabandą, patys savaime nereiškia, kad galima nenagrinėti kitų reikšmingų, su galimu persekiojimu susijusių aplinkybių. Tokios aplinkybės yra pareiškėjo tvirtinimas keletą kartų dalyvavus mitinguose (duomenys neskelbtini), jo sulaikymas, kalinimas, galimai melagingas apkaltinimas įvykdžius kriminalinį nusikaltimą. Šios aplinkybės Skyriaus išvadoje bei skundžiamame atsakovo sprendime iš viso neminimos, išvados dėl jų nepadarytos.

Tuo tarpu Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 16.3 punktas reikalauja, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs prieglobsčio prašymą ir kitus su juo susijusius dokumentus, išnagrinėjęs ir įvertinęs gautus įrodymus bei prireikus atlikęs papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą, privalo nustatyti, ar prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, nes jame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo, jis paremtas apgaule, piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, nebuvo pagrindo nuspręsti, kad pareiškėjo pasakojime akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo, juolab neatlikus jokios analizės.

Aprašo 66 punkte nustatyta, kad, „<...> atlikdamas šio aprašo 65 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi nustatyti, ar: 66.1. (2007-05-04 įsakymo Nr. 1V-169 redakcija) prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje. Jei prieglobsčio prašytojas jau patyrė persekiojimą arba jam buvo tiesiogiai grasinama persekioti, prieglobsčio prašytojo baimė laikoma visiškai pagrįsta, nebent yra pagrindo manyti, kad toks persekiojimas nebesikartos. Persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas <...>“. Minėta, jog pareiškėjas persekiojimo dalyviu šiuo atveju nurodo oficialią (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos teisėsaugos institucijas, kurios jo atžvilgiu dėl jo dalyvavimo mitinguose naudojo psichologinį smurtą, neadekvačias administracines, policijos, teismines priemones, pasinaudoję tuo, anot pareiškėjo, sufalsifikavo baudžiamąją bylą. Šios aplinkybės netirtos ir niekaip nevertintos. Kolegija ryšium su tuo atkreipia dėmesį, kad atsakovas, diplomatiniais kanalais gavęs informacijos apie pareiškėjo teistumą (duomenys neskelbtini), surengė papildomą jo apklausą, kurios metu apie pareiškėjo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn užprotokoluotas vienintelis sakinys – jis nuteistas 1,8 mėn. pagal 205 straipsnį (už vagystę), tačiau neteisingai (ten pat, b.l.12), nors (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada LR informavo Centrą, kad K. I. nuteistas laisvės apribojimo pataisos įstaigoje bausme 2 metams (ten pat, b.l.9, 28-31). Šie nesutapimai ignoruoti, nesiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis (kada, už kokią konkrečią ir kur padarytą veiką, ką jis pavogė ir pan.) pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla, nes šis teisme tvirtino, jog byla buvo sufalsifikuota dėl jo dalyvavimo politiniame mitinge.

Persekiojimas arba persekiojimo grėsmė, kurie turi būti pripažinti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais. <...> Politinės pažiūros pirmiausia apima pažiūrų, įsitikinimų ar tikėjimo turėjimą dėl reikalų, susijusių su persekiojimo dalyviais ir jų politika ar metodais, neatsižvelgiant į tai, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų, ar ne. Vertinant, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, kurios sukelia persekiojimą, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo dalyvis (Aprašo 66.1 p.). Nors pareiškėjo negalima priskirti prie asmenų, kurie turi kokių nors poltinių pažiūrų, tačiau šiuo atveju persekiojimo dalyvis prieglobsčio prašytojui (pareiškėjui) tokią savybę priskiria.

Aprašo 66.2 punktas (2007-05-04 įsakymo Nr. 1V-169 redakcija) įpareigoja išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašytojas dėl šio aprašo 66.1 punkte nurodytų priežasčių gali pasinaudoti apsaugos teikėjų, t.y. valstybės ar organizacijų, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga ir grįžti į kilmės valstybę. Prieglobsčio prašytojai laikomi galinčiais pasinaudoti apsauga, kurią suteikia apsaugos teikėjai, jeigu pastarieji imasi pagrįstų priemonių užkirsti kelią persekiojimui ar smurto veiksmams inter alia pasinaudodami veiksminga teisine sistema tokiems veiksmams nustatyti, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti už šiuos veiksmus; ar grįžimo į kilmės valstybę atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, jam grės mirties bausmė ar egzekucija, kils grėsmė, kad jo žmogaus teises ir pagrindines laisves pažeis smurto dalyviai, arba kils grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (Aprašo 66.5 p. (2007-05-04 įsakymo Nr. 1V-169 redakcija)).

Paties atsakovo surinkta informacija leidžia tuo abejoti. Skyriaus 2011-09-26 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) nematyti požymių, liudijančių sistemingą demokratizacijos progresą.

Ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį tvirtina, kad sulaikytieji ir demonstrantai, dalyvavusieji opozicinėse akcijose, patiria ypatingosios paskirties milicijos būrių (OMON) bei kitų specialiųjų karinių pajėgų fizinį smurtą, o įkalinimo įstaigose įkalintieji dažnai kankinami. Tokiais atvejais atsisakoma pradėti teisminį bylos nagrinėjimą. Delsiama suteikti medicinos pagalbą sulaikytiesiems ir įkalintiesiems.

Po 2010 m. gruodžio 19 d. po prezidento rinkimų, milicijos ir saugumo pajėgų sustiprintos tarnybos panaudojo jėgą vakare prieš vykusios nesankcionuotos taikios protesto akcijos dalyvius. Apie 700 dalyvavusiųjų, tarp jų kandidatai į prezidentus, buvo sulaikyti. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, nemažai demonstrantų ir pareigūnų buvo sužeista, o kelios dešimtys aktyvistų ir žinomų politinių veikėjų kalėjimuose buvo laikomi iki metų pabaigos.

Tarptautinė žmogaus teisių federacija (angl. International Federation of Human Rights - FIDH, toliau - TŽTF), bendradarbiaujanti su nevyriausybine vietos žmogaus teisių organizacija Viasna, 2008-09-02 parengė ataskaitą, kurioje pateikė daug informacijos apie nežmoniškas įkalintųjų sąlygas kalėjimuose ir izoliatoriuose, apie parodymus kriminalinėse ir administracinėse bylose, išgautus iš įtariamųjų juos kankinant ar kitaip blogai su jais elgiantis, įtariamieji nebuvo informuojami apie teisę į gynybą, jiems nebuvo suteikiama teisinė pagalba. Ypač blogomis sąlygomis laikomi opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sulaikyti už administracinius pažeidimus.

Ta pati TŽTF 2011 m. vasario mėnesį surinko informaciją, kad sąlygos kalėjimuose per pastaruosius keletą metų nepagerėjo. Po 2010 m. gruodžio mėnesio dar griežčiau pradėta elgtis su tais, kuriems pateikti kaltinimai pagal BK 293 str. („Masiniai neramumai").

JAV valstybės departamentas 2011 m ataskaitoje pažymi, kad teisės aktai, susiję su sulaikymo reglamentavimu, draudžia savavališkus, neteisėtus sulaikymus. Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo komitetas bei kitos jėgos struktūros, tiesiogiai pavaldžios prezidentui, nepaisydamos įstatymų, nuolat dėl politinių motyvų sulaiko opozicinio judėjimo narius, protesto akcijų rengėjus, nepriklausomos žiniasklaidos atstovus ir juos baudžia administracinėmis baudomis. Dažniausiai jie trumpam įkalinami pateikus abejotinų įkalčių.

Sulaikytiesiems nepaaiškinamos sulaikymo priežastys arba jie suimami ilgiau nei 3 valandoms be arešto orderio. <...>

Asmenys, įtariami nusikaltę, gali būti sulaikomi iki 10 dienų be pateikto formalaus kaltinimo, o kai oficialiai pateikiami kaltinimai - iki 18 mėnesių. Pagal įstatymą prokuroras arba tyrėjas turi įgaliojimus pratęsti sulaikymą be teisėjo sprendimo. Nepaisant įstatymų, reglamentuojančių sulaikytųjų teisinę padėtį, jie dažniausiai neinformuojami apie savo teisę turėti advokatus ir gauti teisinę pagalbą. Jų prašymai teismui nustatyti sulaikymo pagrindą arba atmetami, arba konfiskuojami. Sulaikytųjų apeliaciniai skundai dažniausiai konfiskuojami.

JAV valstybės departamento 2011 m. ataskaitoje pažymima, kad Konstitucija suteikia taikių asociacijų, susirinkimų ir nuomonių raiškos laisvę, tačiau vyriausybė ir toliau riboja NVO veiklą, piliečių teises jungtis į asociacijas, ginančias žmogaus teises. Tik įregistruotos politinės partijos, profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos gali prašyti leidimo rengti demonstracijas (ne daugiau nei 1 000 asmenų). Dažniausiai opozicinių grupių prašymai rengti masinius renginius atmetami nenurodžius motyvų arba išduodami leidimai renginiams užmiestyje. Valdžios institucijos baugina, grasina asmenims, norintiems dalyvauti renginiuose, atvirai filmuoja dalyvius arba skiria baudas arba įkalinimus už nesankcionuotus mitingus.

TŽTF 2011 m. birželio 30 d. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimų laisvės faktiškai nėra. 2011 m. birželio 22 d. milicija sulaikė daugiau nei 400 tylos protesto akcijos dalyvių <...>. Daugumai protestuotojų nebuvo pateikta kaltinimų ir vėliau jie buvo paleisti, tačiau 20 jų buvo skirtos piniginės baudos (ten pat, b.l.16-27).

Atsakovas, įvertinęs šią informaciją, turėjo tirti, reikalui esant, surinkti naujesnės informacijos, kokių pasekmių pareiškėjui, kuris nors ir nėra žymus ar akyvus politinis, opozicijos veikėjas, bet kurio atžvilgiu galimai jau buvo taikyta atsakomybė už dalyvavimą „masiniuose neramumuose“, gali turėti jo grįžimas į kilmės šalį.

Įvertinus pasakytą šiame teismo sprendime, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai taikė teisės aktus, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų, jis naikintinas, o pareiškėjo prieglobsčio prašymas nagrinėtinas iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2p., 127 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjo K. I. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui K. I. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką" ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo K. I. prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėErnestas SpruogisNijolė Žalnieriūnienė