Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atstovo A. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „(duomenys neskelbtini).“ pareiškimą ir jis grąžintas padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini).“ atstovas pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kadangi nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31d. nutartimi, kuria nepriimtas pareiškėjo prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. U.. Teismas sprendė, kad nepakanka duomenų spręsti, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini).“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu turi tokią teisę CK. 6.960¹ straipsnio prasme, ar kad bendrovė yra nemoki. Kadangi ATPK nenumato pareiškimo dėl administracinio bylos iškėlimo nustatytų trūkumų šalinimo instituto, pareiškimą atsisakyta priimti.

6. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini).“ pareiškimą atsisakė priimti.

7. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. To paties straipsnio dispozicijoje yra nurodyti trys alternatyvūs kreditorių teisių pažeidimo požymiai: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais. Tai reiškia, jog administracinė bylai iškelti pakanka vieno kreditorių teisių pažeidimo požymio buvimo.

8. ATPK 262 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas padarius, be kita, ko ATPK 50⁶ numatytą administracinį teisės pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėtame straipsnyje nustatyto pažeidimo pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Ir nors detalesnių reikalavimų administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimui dėl ATPK 50⁶ straipsnio pažeidimo įstatymas nenumato, tačiau minėta įstatymo nuostata negali būti aiškinama atsietai nuo 262 straipsnio 1 dalies, nustatančios, jog tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, administracinę bylą iškelia teismas, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

9. Šiuo gi konkrečiu atveju nei iš 2016 m. spalio 16 d. pareiškimo Kauno apylinkės teismui, nei iš Kauno apygardos teismui skunde nurodytų aplinkybių visiškai neaišku, ar iš tiesų egzistuoja objektyvus pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylai iškelti. Iš pateiktos 2016 m. spalio 7 d. sutarties (b.l. 4-5) matyti, jog šia sutartimi kreditorius „(duomenys neskelbtini).“ perleidžia naujam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini).“, o naujasis kreditorius priima iš kreditoriaus visa iš 2016 m. gegužės 12 d. kontrakto Nr. 12/05 (2016 m. gegužės 23 d. sąskaitos faktūros Nr. 23 ir 2016 m. gegužės 123 d. CMR Nr. 23) kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, baudas ir bet kokias kitas netesybas, jeigu tokių būtų. Tačiau iš skundo visiškai neaišku, ar pareiškėjas įvykdė sutarties 4 p. reikalavimus, t.y. jis raštu informavo skolininką apie sutartimi atliktą reikalavimo perleidimą, pateikdamas jam šios sutarties kopiją, taip pat neaišku, ar yra suėjęs skolos mokėjimo terminas, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkas iš tiesų neatlieka savo skolinės prievolės. Vien niekuo nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog jis susidarė pagrįstą nuomonę, jog A. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesilaikė atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais eiliškumo, neduoda pagrindo teismui spręsti, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo išvada, jog A. U. nevykdo savo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini).“ ir kitiems kreditoriams, tame tarpe ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tam kad kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nustatyti vieną iš LR įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje nustatytų pagrindų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;4) neteko galio; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Vien nurodyta faktinė aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neatsiskaito su pareiškėju ( kaip minėta, nėra duomenų, jog skolos mokėjimo terminas yra suėjęs) neduoda pagrindo išvadai, jog egzistuoja minėto įstatymo 4 straipsnyje nustatytas pagrindas, o duomenų, jog pareiškėjas turi teisę ginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interesus nėra pateikta. Be to, pažymėtina, jog to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę kreiptis ir pats kreditorius.

10.Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini).“ pateikdamas pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, turi pateikti visus duomenis, iš kurių galima būtų spręsti apie administracinio teisės pažeidimo padarymą, to nepadarius Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai UAB „(duomenys neskelbtini).“ pareiškimo nepriėmė ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui, todėl naikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini).“ atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.