Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

gestų kalbos vertėjoms Rasai Motekaitienei, Raimondai Vaičeliūnienei, Donatai Grinevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui L. M. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio 2014-09-22 metu baigiamosiose kalbose atsakovas sutiko su ieškiniu ir pripažino visus ieškovės reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK 2013-12-09 atsakovui L. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 45AN-4665494-13, nurodant kad, 2013-11-28 apie 15.30 val. L. M. savavališkai pasidėjo savo daiktus (medieną ir valtį) ieškovei J. L. priklausančiame garaže Nr. 21, adresu (duomenys neskelbtini) ir užrakino jį savo spyna. Taip L. M. nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens ir nepadaręs esminės žalos J. L., elgėsi savavališkai ir tuo pažeidė LR ATPK 188 str. Administraciniu nurodymu paskirta sumokėti 50 Lt bauda. Atsakovas L. M. su pažeidimu sutiko ir 2013-12-12 paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 30, 90-91). Panevėžio 4-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2014-07-13 pažymoje nurodyta, kad J. L. yra garažų bendrijos Nr. 4 narys nuo 1998-02-22 ir jos garažas randasi 3 eilėje Nr. 21 (b. l.49). Iš 2014-01-13 PVM sąskaitos faktūros Nr. VAI 4152347 matyti, kad J. L. iš UAB „Vairema“ pirko garažinę spyną 3-20 ir pakabinamą spyną A-80 80MM, kurių bendra vertė 105 Lt (b. l. 10, 33). Iš 2013-11-28 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 9 matyti, kad J. L. B. G. sumokėjo 100 Lt už garažo durų atidarymą (b. l. 11, 32).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nubaustas administracine tvarka už savavaldžiavimą pagal LR ATPK 188 straipsnį už tai, kad nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens ir nepadaręs žalos J. L., elgėsi savavališkai. Atsakovas su pažeidimu sutiko, kaltę pripažino ir sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 30, 90-91). Paskirtos nuobaudos apeliacine tvarka atsakovas neskundė. Esant minėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (LR CK 6.263 str. 1 d.).

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei padaryta žala (tiesioginiai nuostoliai) atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad į ieškovės garažo duris įdėjo naują vidinę spyną, kuria užrakino duris. Byloje nustatyta, kad atsakovui susidėjus savo daiktus ieškovei nuosavybės teise priklausančiame garaže ir atsakovui užrakinus savo spynomis garažą, ieškovė kaip teisėta garažo Nr. 21 savininkė (b. l. 49) atvykusi negalėjo patekti į garažą, todėl tik išsikvietusi specialistą ir jam avariniu būdu atidarius garažo duris ieškovė galėjo patekti į jį. Liudytojas R. J. parodė, kad yra garažų bendrijos pirmininkas, jam buvo kilęs įtarimas, kad atsakovas galėjo prisidėti prie ieškovės garažo spynų pakeitimo. Atsakovas nei karto pats nei per atstovą nesiteiravo jo dėl ieškovės kontaktinių duomenų, tai jis pats davė ieškovei atsakovo telefono numerį. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą teismui netikėti ar abejoti liudytojo R. J. parodymais. Šie liudytojo parodymai paneigia atsakovo paaiškinimus, duotus 2014-09-16 teismo posėdžio metu, ir patvirtina tai, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nesikreipė pats į ieškovę ją informuodamas, kad jis pakeitė ieškovės garažo durų spynas bei laikė ieškovės garaže savo daiktus. Liudytojos Z. V. parodymus, kuriais ji parodė, kad ji skambino garažų bendrijos pirmininkui R. J. ir klausė ieškovės telefono numerio, tačiau jis jai nedavė, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą padėti atsakovui išvengti civilinės atsakomybės, kadangi ji ir atsakovas yra susiję šeimyniniais ryšiais, o ir pats atsakovas 2014-09-22 teismo posėdžio metu, pripažinęs ieškinį, nurodė, kad į šį procesą per daug įsikišo jo uošvienė Z. V.. Teismas mano, kad ginčui nereikšmingos atsakovo L. M. byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 21-22), kuriomis rėmėsi atsakovas, nes byloje nustatyta, kad ieškovė pirko dvi naujas spynas – vieną pakabinamą, o kitą įleidžiamą (b.l. 33). Taigi, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės atsiradusi žala už garažo durų atidarymą (b. l. 11, 32) ir pakeistas naujas spynas (b. l. 10, 33) yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Konstatuotina, kad byloje ieškovė įrodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra ieškovei padarytos žalos atsiradimo priežastis.

Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 str. 1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė žalos dydį grindžia 2014-01-13 PVM sąskaita faktūra Nr. VAI 4152347, kurioje nurodyta, kad J. L. iš UAB „Vairema“ pirko garažinę spyną 3-20 ir pakabinamą spyną A-80 80MM, kurių bendra vertė 105 Lt (b. l. 10, 33) ir 2013-11-28 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 9 kuriame matyti, kad J. L. B. G. sumokėjo 100 Lt už garažo durų atidarymą (b. l. 11, 32). Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškovės patirtu žalos dydžiu sutiko ir jo neginčija, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais minėtais įrodymais. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog žalos dydis yra mažesnis nei ieškovės nurodyta suma. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, konstatuoja, jog ieškovė įrodė patirtos žalos dydį. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 205 Lt žalą (CK 6.245 str. 1, 4 d., 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2014-03-26, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - 72 Lt žyminis mokestis ir 400 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 12, 13, 34-37, 39, 62) (LR CPK 79, 80, 88, 93, 98 str.).

Iš atsakovo priteistinos 30 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vadovaujantis LR CPK 259, 260, 268 -270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 205 Lt (dviejų šimtų penkių litų) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 205 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį bei 400 Lt (keturių šimtų litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Lt (trisdešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.