Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-24/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-15
Bylos Nr.
1S-24/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Algimantas Venckus
Kaltinamasis
E. P. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-24/2006
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.1.1. 2.1.15.1.2.1.2. 2.1.15.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Algimantas Venckus,sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,gynėjai advokatei Jolantai – Teresei Litvinskienei ,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. P. A. ir jo gynėjo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2006 m. sausio 21 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje E. P. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., o būtent:

E. P. A. yra kaltinamas tuo, kad 2004-01-20 apie 18 val. būdamas girtas, A. D. gyvenamajame name XXXX kaime, XXXXXX seniūnijoje, XXX rajone, tyčia spyrė savo sugyventinei V. R. į pilvą ir sudavė smūgius rankomis į galvą, po ko, praėjus maždaug 15-20 minučių, A. D. paguldžius V. R. į lovą, ištempė pastarąją iš lovos ir spyrė V. R. į galvą bei kitas kūno vietas, viso V. R. suduodamas ne mažiau kaip keturiolika smūgių į galvą, ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvą bei ne mažiau kaip dešimt smūgių į rankas bei kairį šoną, t.y. suduodamas ne mažiau kaip dvidešimt penkis smūgius, padarė V. R. galvos sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, kraujosruvomis galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų lūžiais ir sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kas komplikavosi galvos smegenų bei plaučių pabrinkimu, kraujavimu į nosiaryklę su kraujo aspiracija į plaučius ir uždusimu, dėl ko V. R. mirė, t.y. itin žiauriai nužudė V. R. .

E. P. A. LR BPK 140 str. nustatyta tvarka sulaikytas 2004 m. sausio 22 d., jam Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 13 d. nutartimi kaltinamajam E. P. A. suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. sausio mėn. 21 d.

Šalies argumentai

Kaltinamasis skunde nurodo, jog su Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartimi pratęsti jam suėmimo terminą nesutinka, nes nėra nurodyti konkretūs suėmimo pratęsimo pagrindai bei sąlygos. Suimtasis nurodo, jog gyvenamosios vietos klausimo jis neturi galimybių išspręsti dėl to, jog yra suimtas jau nuo 2004 m. sausio mėnesio, o būti ar nebūti saistomam santuokiniais (šeimyniniais) ryšiais, - tai asmeninio pobūdžio klausimas, o ne pagrindas tęsti suėmimą.

Suimtasis taip pat nurodo, jog neturi pagrindo ir nutarties teiginiai, jog kaltinamojo elgesys teismo posėdžių metu, nenuoseklūs aiškinimai apie įvykio aplinkybes, pasisakymai apie liudytojus bei kitus proceso dalyvius duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis darys poveikį liudytojams, specialistams ir tokiu būdu gali trukdyti nustatyti objektyvią tiesą, nes iš 2005-01-04 vykusio teismo posėdžio jis buvo pašalintas kaip trukdantis teismo posėdžio darbą, o ir pačiam teisėjui liudininkų parodymai nėra visiškai aiškūs.

Be to, kaltinamasis ginčija kai kuriuos baudžiamojoje byloje esančius duomenis (liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą ir kt).

Šalies argumentai

Kaltinamasis skunde nurodo, jog suėmimas jam tęsiasi jau 24 mėnesius, o tai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. bei LR Konstitucijos 31, 21 str. nuostatas, todėl prašo kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Kaltinamojo Edmundo E. P. A. gynėjas taip pat nesutinka su Kauno apygardos teismo nutartimi ir mano, jog ji nepagrįsta, nes ją priimant buvo pažeisti LR BPK reikalavimai. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė LR BPK 121 straipsnyje nustatytas bendras kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas, t. y. suabsoliutino tą aplinkybę, kad E. P. A. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau teismas neįvertino tų faktų, kad kaltinamasis, būdamas praeityje neteistas, yra suimtas jau gana ilgą laiką-beveik du metai. Kaltinamojo gynėjas mano, jog tuo atveju, kai bylos tyrimas ir jos teisminis nagrinėjimas užtrunka labai ilgą laiką (kaip yra E. P. A. atžvilgiu, kurio atžvilgiu byla tiriama dar nuo 2004 m. sausio mėnesio 22 d.), tai pavojus, kad nekaltas žmogus laikomas suėmime, yra reikšmingesnė aplinkybė už teismo nutartyje akcentuotus faktinius tos nutarties priėmimo pagrindus. Juo labiau, kad po pakartotinės teismo medicinos ekspertizės atlikimo byloje įrodymų vertinimas dar labiau komplikuojasi. Be to, aktuali šiuo atveju ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo.

Gynėjas taip pat mano, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir todėl, kad šis teismas pakankamai neapsvarstė galimybės paskirti kaltinamajam E. P. A. švelnesnę kardomosios priemonės rūšį, kuri visais atžvilgiais užtikrintų įtariamojo dalyvavimą procese, garantuotų, kad jis nedarys nusikaltimų ir pan. Nors E. P. A. jo sulaikymo metu ir nebuvo dirbantis pagal darbo sutartį asmuo, neturi savo nuosavybėje buto ar pan., tačiau jis visą bylos tyrimo ir nagrinėjimo laiką aktyviai ir nepažeidinėdamas įstatymų dalyvauja baudžiamajame procese, domisi byla. Be to, yra daug artimų žmonių, kurie kaltinamajam suteiktų pagalbą (motina, sesuo, buvusios sutuoktinės). Žinant pensinį E. P. A. amžių, o taip pat tas aplinkybes, kad jis praeityje nebuvo teistas, pagal savo turtinę padėtį neturi galimybių pasislėpti nuo teismo, išvykti į užsienį ir pan., skundžiamos nutarties išvados yra nepagrįstos. Gaudamas senatvės pensiją, kaltinamasis turi minimalų pragyvenimo šaltinį, todėl gali išspręsti ir savo gyvenamojo būsto klausimą. Todėl darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2006-01-13 nutartis neatitinka LR BPK reikalavimu, todėl ji turi būti panaikinta.

Vadovaudamasis LR BPK 130 str. kaltinamojo gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2006-01-13 nutartį, kuria kaltinamajam Edmundui E. P. A. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams nuo 2006 m. sausio 21 d., panaikinti ir kaltinamąjį iš suėmimo paleisti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo ir jo gynėjo skundus atmesti. Kaltinamojo gynėjas prašo jo bei kaltinamojo skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. A. ir jo gynėjo skundai atmetami.

Teismo nuomone, Kauno apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bei egzistuojant LR BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytiems suėmimo pagrindams ir sąlygoms. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties pratęsti suėmimo terminą teisėtumą bei pagrįstumą, įrodymų nevertina.

Nors Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartyje pratęsti kaltinamajam E. P. A. kardomąją priemonę – suėmimą nėra tiksliai nurodytas suėmimo pagrindas, tačiau sprendžiant iš nutarties turinio, matyti, jog teismas suėmimą pratęsė esant LR BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytiems pagrindams, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slapstysis) nuo teismo bei trukdys procesui.

Kaltinamasis skunde nurodo, jog jo nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimas bei šeimyninė padėtis nėra pagrindas skirti suėmimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 p. nurodyta, jog pratęsiant suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Suimtasis taip pat ginčija, jog jo elgesys teismo posėdžių metu, nenuoseklūs aiškinimai apie įvykio aplinkybes, pasisakymai apie liudytojus bei kitus proceso dalyvius duoda pagrindą manyti, kad jis darys poveikį liudytojams, specialistams ir tokiu būdu gali trukdyti nustatyti objektyvią tiesą byloje. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 9 p., nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui, tačiau kaltinamojo pasisakymai apie liudytojus leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus bei tokiu būdu trukdyti procesui, t. y. egzistuoja ir LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytas suėmimo pagrindas.

Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, jog teismas suabsoliutino tą aplinkybę, kad E. P. A. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, ir tuo pažeidė LR BPK reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog E. P. A. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 p., pažymėta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai jos gali pakakti tam asmeniui pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Taigi teismas, pratęsdamas suėmimą, LR BPK reikalavimų nepažeidė.

Suimtojo gynėjas taip pat teigia, jog LR BPK 119 str. numatyta kardomųjų priemonių paskirtis būtų įgyvendinta ir paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau esant pagrindams, numatytiems LR BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p., teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, pagrįstai pratęsė griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą.

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. kiekvienas suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, o LR Konstitucijos 31 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byla nėra sąmoningai vilkinama, o užsitęsęs bylos nagrinėjimas yra betarpiškai susijęs su papildomų tyrimo veiksmų atlikimu bei siekiu tinkamai įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį (LR BPK 1 str.), todėl, kolegijos nuomone, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., nei LR Konstitucijos 31 str. nuostatos nėra pažeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str., teisėjas

nutaria:

Kaltinamojo E. P. A. ir jo gynėjo skundus atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus