- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- I-3199-142/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- I. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui I. O. (I. O.), išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. O. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gegužės 5 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 800,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K pietus pareiškėjui duoda 13.00 val., o apie 13.10 val. pareigūnai jau veda pasivaikščioti, nors pagal dienotvarkę gali būti vedama pasivaikščioti ne anksčiau nei 13.30 val. Nurodo, kad pietų metas pagal dienotvarkę yra nuo 12.30 val. iki 13.30 val. Paaiškina, kad dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjas yra priverstas rinktis eiti pasivaikščioti gryname ore ar valgyti šiltus pietus. Nurodo, kad dėl to ne kartą skundėsi, tačiau skundai yra ignoruojami. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad kompiuterių klasėje yra nepakankamas dirbtinis apšvietimas, todėl pareiškėjui pablogėjo regėjimas. Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad kirpėjai po kiekvieno kirpimo nedezinfekuoja instrumentų, nėra vienkartinių rankšluosčių, po apsikirpimo nesudarytos sąlygos išsiplauti galvos. Nurodo, kad dėl sudarytų didelių nepatogumų, žmogaus garbę ir orumą užtikrinančių sąlygų nesudarymo pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes ir dvasinę skriaudą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 52–56). Atsiliepime Lukiškių TI-K pažymi, kad asmenys pasivaikščioti vedami pagal dienotvarkę, pradedant nuo 6.30 val. iki 12.30 val. Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtina, kad 2014 m. spalio 3 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) nustatė higienos normų pažeidimus kompiuterinėje mokymo klasėje, tačiau Lukiškių TI-K taip pat nurodo, kad 2014 m. lapkričio 12 d. Centras atliko grįžtamąją kontrolę ir nustatė, kad ankstesnio patikrinimo metu nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Pažymėjo, kad kirpykloje naudojami reikmenys visada yra dezinfekuojami, kirpyklos patalpoje įrengta vienkartinių rankšluosčių surinkimo talpykla, kirpykloje visada yra naudojimui paruoštų apdangalų. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Mano, kad civilinei atsakomybei kilti nėra sąlygų.
Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pareiškėjas skunde nurodė, kad pietų metas Lukiškių TI-K sutapdavo su pasivaikščiojimų metu.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimai gryname ore organizuojami nuo 6.30 val. iki 12.30 val. (t. I, b. l. 54). Pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 (toliau – Dienotvarkė), 4 ir 5 punktus, pasivaikščiojimai gali būti organizuojami nuo 6.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val., o pietums yra nustatytas laikas nuo 12.30 val. iki 13.30 val. (t. I, b. l. 60). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su įvairaus pobūdžio skundais (t. I, b. l. 105–106, 108–109, 111, 113–114, 119–120, 124–125, 127, 133–134, 136, 141, 144–145, 153–154, 157, 160, 165, 167–168, 175, 181-182, 185–186, 189, 194, 197–198, t. II, b. l. 3–6, 8–9). Dėl išvedimo pasivaikščioti pietų metu pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių su skundu kreipėsi vieną kartą (2014 m. lapkričio 12 d.), nurodydamas, kad 2014 m. lapkričio 12 d. pietūs pareiškėjui buvo duoti 13.00 val., o 13.10 val. jau buvo vedamas pasivaikščioti (t. I. b. l. 130). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 12 d. buvo vedamas pasivaikščioti pagal Dienotvarkę, darytina išvada, kad 2014 m. lapkričio 12 d. Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė Dienotvarkės 4 ir 5 punktus. Nustatyta, kad pareiškėjo 2014 m. lapkričio 12 d. skundo pabaigoje yra vėlesnis pareiškėjo įrašas, kad 2014 m. lapkričio 18 d. pasikalbėta dėl problemų (su konkrečiu prižiūrėtoju) ir problema išspręsta (t. I, b. l. 131). Lukiškių TI-K 2014 m. lapkričio 20 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad minėto skundo nagrinėjamas yra nutraukiamas, nes skunde išdėstytos problemos išspręstos (t. I, b. l. 129). Taigi byloje esantys duomenys teismui neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad Dienotvarkės pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu buvo ne vienkartinis, t. y., kad pasivaikščiojimus Lukiškių TI-K organizuoja pietų metu, t. y. nuo 12.30 val. iki 13.30 val.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K kirpykloje buvo pažeisti higienos normų reikalavimus. Šiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas, uždengdamas adresatą, pridėjo Centro 2014 m. rugsėjo 3 d. raštą „Dėl Jūsų skundo“ (t. I, b. l. 4–5). Minėtame rašte Centras nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kirpyklos instrumentai dezinfekuojami ne aptarnavus kiekvieną asmenį, o darbo pabaigoje (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 37.6 punkto pažeidimas), be to, nustatyta, kad patikrinimo metu kirpykloje nebuvo naudojami jokie užtiesalai ar kiti skalbiniai (HN 76:2010 37.9 ir 37.10 punktų pažeidimai), kirpykloje nebuvo vienkartinių rankšluosčių (HN 76:2010 37.3 punkto pažeidimas). Iš Centro teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Centrą ne kartą kreipėsi su įvairiais skundais (t. I, b. l. 13, 19, 36), tačiau dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su nehigieniškomis sąlygomis Lukiškių TI-K kirpykloje, pareiškėjas į Centrą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 20 d. (t. y. dieną, kai Centras užfiksavo tam tikrus higienos normų pažeidimus) naudojosi kirpyklos paslaugomis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. prašyme dėl higienos priemonių išdavimo (t. I, b. l. 197), nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K kirpyklos jam atsirado pleiskanų, nes nėra išvalomi kirpyklos instrumentai. Lukiškių TI-K direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakyme pareiškėjui nurodė, kad Lukiškių TI-K kirpyklos įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus, suimtieji ir nuteistieji kerpami laikantis higienos reikalavimų ir konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (t. I, b. l. 195–196).
Kaip minėta, pareiškėjas teismui taip pat nurodė, kad dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo kompiuterių klasėje ir dėl į klasę patenkančių tiesioginių saulės spindulių, jam pablogėjo regėjimas. Pareiškėjas prie skundo, uždengdamas adresatą, pridėjo Centro 2014 m. spalio 15 d. raštą „Dėl Jūsų skundo“ (t. I, b. l. 2–3). Centras minėtame rašte nurodė, kad 2014 m. spalio 8 d. kompiuterių klasėje nustatyti tam tikri higienos normų pažeidimai (dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo bei apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių įrengimo). Centras įpareigojo Lukiškių TI-K administraciją iki 2014 m. lapkričio 10 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 12 d. Centras atliko grįžtamąją kontrolę ir konstatavo, kad 2014 m. spalio 8 d. nustatyti pažeidimai pašalinti, t. y. 6 posto kompiuterinėje mokymo klasėje apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių įrengtos užuolaidos, prie stalų paviršiaus išmatuota dirbtinė apšvieta atitiko higienos normų reikalavimus (t. I, b. l. 100). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas naudojosi kompiuterine mokymo klase iki neatitikimų pašalinimo. Iš Centro teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamomis (regėjimui kenkiančiomis) sąlygomis kompiuterių klasėje, į Centrą su skundais nesikreipė. Pareiškėjo nurodomas regėjimo pablogėjimas ar su tuo susiję pareiškėjo nusiskundimai, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (t. I, b. l. 62–94) duomenimis byloje nenustatyti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).
Nustatyta, kad 2013 m. lapkričio mėnesį psichiatras asmens sveikatos istorijoje pažymėjo, kad pareiškėjas ramus, pareiškėjo nuotaika lygi, mąstymas nuoseklus, be depresijos reiškinių (t. I, b. l. 73). 2014 m. lapkričio 21 d. psichologas asmens sveikatos istorijoje nurodė, kad pareiškėjas ramus, tačiau pasižymi kategoriškumu, turi aukštus lūkesčius kitiems, kuriems nepasiteisinus, situaciją mato vienpusiškai (t. I. b. l. 77). Pareiškėjo psichinės sveikatos sutrikimai (intensyvūs dvasiniai išgyvenimai) asmens sveikatos istorijos duomenimis nenustatyti. Nepaisant to, kad byloje buvo nustatyta, jog kompiuterinio mokymo klasėje ir kirpykloje Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų laikėsi ne visada, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas kirpykla ir kompiuterinio mokymo klase naudojosi, joms neatitinkant tam tikrų higienos normų reikalavimų, teismas negalėtų daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjui dėl to buvo padarytas pakankamai intensyvus neigiamas poveikis, t. y. kad pareiškėjas dėl to realiai pajautė emocinę depresiją. Pareiškėjo patirti tam tikri nepatogumai ir neigiami išgyvenimai dėl Lukiškių TI-K pareigūnų 2014 m. lapkričio 12 d. pažeistos Dienotvarkės, kuomet pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti ne 13.30 val., o 13.10 val., taip pat nelaikytini neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Atitinkamai, vertintina, kad Lukiškių TI-K pažeidimų aspektu neegzistuoja kitos b ūtinos CK nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 2 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.