Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. V., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Augustui Ručinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. V. skundą dėl 2008-09-12 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos agentūros nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-09-09 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008-09-09 nustatyta, jog G. V., eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad 2008-08-22 vykdant medžių genėjimą, būtų laikomasi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45, tai yra, vykdant medžių genėjimo darbus Klaipėdos mieste, Nidos gatvėje ties 13 namu, trys liepos buvo genėtos lajų pakėlimo būdu, kai lajos buvo pakeltos iki 7-8 metrų nuo stiebo apačios. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau - Taisyklės) 33.2 punkto reikalavimus. 2008-09-12 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūno (toliau - Institucija) nutarimu G. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 350 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.V. skunde nurodo, kad pagal Taisyklių 41 punktą, įmonės, vykdančios medžių ir krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kurie būtų apmokyti pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2003-07-23 įsakymu Nr.V (9)-84 patvirtintą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo technologijų mokymo programą“ ir būtų suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus. Aplinkos ministerijos ir draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ paruoštoje ir specialistų recenzuotoje mokymo priemonėje „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai“, 5 skirsnyje „Medžių genėjimo būdai“ aptartas genėjimo būdas – lajų pakėlimas, kai esant reikalui, lajos keliamos net iki 7-8 metrų aukščio. Įvertinus faktinę padėtį šis metodinėje medžiagoje nurodytas genėjimo būdas buvo taikytas tariamo pažeidimo padarymo atveju. Taisyklės negali numatyti visų genėjimo būdų ir situacijų, kadangi kiekviena medžių rūšis turi savo genėjimo specifiką, todėl genėjimas vykdomas atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir tikslus. Teigia, kad 2008-08-22 medžių genėjimas buvo vykdomas vadovaujantis Taisyklėmis bei draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ parengtais „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindais“.

Šiais ir skunde išsamiau išdėstytais motyvais teismo prašoma:

- 2008-09-12 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 148 AM 008236 panaikinti.

Institucija, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepimu į skundą nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Kaip nustatyta iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų ir procesinių dokumentų, G.V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, 2008-08-22 vadovaudamas medžių genėjimo darbams, neužtikrino, kad šie darbai būtų vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr.D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 33.2 punkto reikalavimų. Teigiama, kad vykdant medžių genėjimo darbus Klaipėdos mieste, Nidos gatvėje, ties 13 namu, medžiai buvo genimi taikant genėjimo būdą – lajų pakėlimą ir nuo stiebo apačios išpjautos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasiekė 7-8 metrų ilgį nuo stiebo apačios.

ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą (kirtimą, šakų laužymą ar kitokį pašalinimą, žievės lupimą nuo kamieno, kamieno tašymą ar kapojimą, medžių ir krūmų genėjimą pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimą, žemės nukasimą nuo šaknų, dalies, šaknų nukirtimą ar kitokį pašalinimą, taip pat naikinimą naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė medžių genėjimo darbus ties Nidos g. 13 namu, Klaipėdoje ir nurodo, kad šiems darbams vadovavo jis pats (b.l.35). Tačiau G.V. ginčija protokole ir nutarime nurodytas aplinkybes, kad medžiai nugenėti pažeidžiant nustatytą tvarką. Nurodo, kad medžių genėjimas buvo atliekamas pagal Taisyklių reikalavimus, o taip pat laikantis mokymo programos metu pateiktų metodinių rekomendacijų, pagal kurias apmokomi ir atestuojami medžių genėjimo darbus galintys vykdyti specialistai. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad genint brandžius ir ilgai negenėtus medžius, negalima vadovautis tik Taisyklėmis, kadangi jos negali numatyti visų atvejų, todėl vadovaujamasi ir metodine mokymo priemone „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai“ (toliau - Mokymo priemonė).

Pažymėtina, jog ginčo dėl pačios veikos - medžių genėjimo fakto, nugenėtų medžių kiekio, genėjimo būdo, nėra. Tačiau ginčas kyla dėl pačios veikos, kaip turinčios administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, vertinimo. Administraciniu teisės pažeidimo protokolu konstatuojama, kad netinkamai nugenėti trys medžiai, augantys ties Nidos g. 13 namu. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M., kuris nurodė, kad nugenėti seni medžiai, laja pakelta ne palaipsniui per kelerius metus genint, o iš karto lają pakeliant iki 7-8 metrų aukščio. Ankstesnių genėjimo požymių, kurie būtų seni, ant stiebo nebuvo. Bešakis kamienas siekė apie 7 - 8 metrus ir tai yra užfiksuota fotonuotraukose, bei matuojant metrologiškai patikrintais matavimo prietaisais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr.D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės. Taisyklių 33.2 punkte detalizuojamas medžių genėjimo būdas - lajų pakėlimas, kai palaipsniui (per kelis metus) nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2-3,6 m ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę). Anksčiau galiojusios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 78 patvirtintos Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklės, jų 3.2 punktas (galiojęs nuo 2002-03-08 iki 2008-01-24) numatė medžių genėjimo būdą - lajų pakėlimą, kai palaipsniui nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2-3,6 m (atskirais atvejais – iki 7-8 m) ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę). Kaip matyti iš Mokomosios priemonės „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai“, kurios metodiniais nurodymais grindžiamas skundas, ji parengta 2002 metais, tai yra tuo metu kai teisinis reglamentavimas atskirais atvejais leido genėti medžius kol bešakis kamienas pasieks 7-8 metrus, tačiau įsigaliojus naujoms Taisyklėms ši nuostata buvo panaikinta. Kadangi G.V. savo atsikirtimus ir argumentus grindžia metodikos nurodymais ir mano, kad metodika yra vienas iš aktų, kuris reglamentuoja medžių genėjimą ir numato, kad genėjimas lajų pakėlimo būdu atskirais atvejais galimas iki 7-8 metrų aukščio (b.l.16), būtina detaliau aptarti minimos metodinės Mokymo priemonės teisinę reikšmę ir jos taikymo privalomumą.

Teisės aktų hierarchija – tai sistema, sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais. Ji parodo teisės akto vietą, reikšmę, viršenybę, priklausomai nuo jį priėmusios institucijos vaidmens, reikšmės, konstitucinių įgaliojimų ir kompetencijos. Ši hierarchija grindžiama juridinės galios diferencijavimu: žemesnę vietą hierarchijoje užimantis teisės aktas privalo neprieštarauti ant aukštesnio hierarchijos sistemos laiptelio esančiam teisės aktui. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra nusistovėjusi tokia teisės aktų hierarchija: Konstitucija – aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas,nei įstatymai, nei kiti teisės aktai negali prieštarauti konstitucijai; kodifikuoti įstatymai (kodeksai) – tai darnūs, juridiškai vientisi, iš vidaus bendra koncepcija suderinti įstatymai, pasižymintys aukštu norminio apibendrinimo laipsniu ir skirti kuriai nors socialinių santykių sričiai kompleksiškai reguliuoti; paprastieji įstatymai – priimami remiantis konstitucija, konstituciniais įstatymais, ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, ir atsižvelgiant į susiklosčiusių visuomeninių santykių reguliavimo poreikius; poįstatyminiai teisės aktai – norminiai teisės aktai, priimami įstatymo pagrindu, juos sukonkretinantys ir užtikrinantys jų vykdymą. Poįstatyminis aktas negali prieštarauti įstatymams.

Konstitucijos 7 straipsnio reikalavimas, kad gali galioti tik viešai paskelbti įstatymai yra būtina sąlyga tam, kad teisinių santykių subjektai žinotų, koks yra galiojančių teisės aktų turinys, ir galėtų juos vykdyti. Šis reikalavimas yra prielaida Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto principo taikymui, kadangi asmuo gali būti pripažintas atsakingu už teisės akto reikalavimų nevykdymą tik tuo atveju, jei jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su šio akto turiniu. Taisyklės paskelbtos Valstybės žiniose 2008-01-24 Nr.10-356, todėl yra galiojančios ir privalomos vykdyti. Metodinė medžiaga yra rengiama galiojančių teisės aktų pagrindu ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, minima medžiaga turi būti atnaujinama ir neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, todėl šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomos imperatyvios Taisyklių nuostatos ir genint medžius lajų pakėlimo būdu, lajos pakeliamos palaipsniui (per kelis metus) nuo stiebo apačios išpjaunant žemutines šakas, kol bešakis kamienas pasieks 3.2-3.6 ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę). Kaip jau paminėta nutartyje, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 neteko galios Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklės, kuriose buvo numatytos išimtys atskirais atvejais numačiusios genėjimo būdą lajų pakėlimą iki 7-8 m. Tai patvirtina norminio akto rengėjo valią, kad šios išimties atsisakyta specialiai ir tai nėra teisinio reguliavimo spraga.

Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. V. 2008-08-22 vadovavo vykdytiems medžių genėjimo darbams Klaipėdos mieste, Nidos gatvėje, ties 13 namu, kai taikant medžių genėjimo būdą – lajų pakėlimą, medžiai buvo nugenėti lajas pakeliant iki 7-8 metrų nuo stiebo. Tuo nesilaikyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr.D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 33.2 reikalavimo, numatančio, kad lajų pakėlimas galimas iki 3,2 - 3,6 m ilgio (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę), todėl jam pagrįstai inkriminuojamas ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykdymas.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje inkriminavimui. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos, nuobaudos skyrimo terminų ir nuobaudos skyrimo taisyklių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nekompetentingas pareigūnas yra nepagrįstas, kadangi ATPK 242 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad aplinkos apsaugos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas turi teisę (inter alia už pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 148 AM008236, kuriuo G. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir G. V. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.