Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-860-1225/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-23
Bylos Nr.: 1-860-1225/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10827-2024-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaida Pupšytė
Kaltinamasis: A. M.
Nukentėjusysis: V. Č.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-860-1225/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10827-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)

Kauno apyLINKĖS teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,sekretoriaujant Alvitai Babuškinaitei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei L. K.,nukentėjusiajam V. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. M. 2024 m. kovo 14 d. apie 17.00 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui, tyčia dešine savo ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam V. Č. į kairį skruostą, tuo padarydamas jam kairio skruosto sumušimą, t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas V. Č. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini)., prie įsukimo į (duomenys neskelbtini), priešais atvažiavo nukentėjusysis ir užstojo kelią. Jo (kaltinamojo) eismo juostoje kliūčių nebuvo, buvo užstatyta priešinga eismo juosta. Nukentėjusysis atvažiavo priešpriešine eismo juosta, todėl bandė važiuoti šaligatviu. Buvo galimybė pavažiuoti atgal į kiemelį, kad prasilenktų. Sustojo priešais nukentėjusįjį, išlipo iš mašinos, nukentėjusysis plūdosi, todėl nuėjęs į nišą paskambino 112. Paklausė, ar tikrai policija yra reikalinga, pamatė, kad pasitraukė nukentėjusiojo automobilis, todėl atsakė, jog nereikia. Įvertino situaciją, kad prasilenks, tai nereikėjo pareigūnų. Nespėjus grįžti į savo automobilį, nukentėjusysis pavažiavo ir pervažiavo koją, plūdosi. Vos nenugriuvo, trenkė į nukentėjusiojo automobilio veidrodėlį. Draugė išlipo iš mašinos, klausė „ką čia darote?“, o jis (nukentėjusysis) draugę pasiuntė „ant trijų raidžių“. Nukentėjusysis jau lipo iš automobilio, kai jis (kaltinamasis) nesusivaldė ir dešinės rankos delnu trenkė nukentėjusiajam į galvą. Važiuojamojoje kelio dalyje jam (kaltinamajam) pervažiavo koją. Vėl paskambino 112, nurodė apie patirtus sužalojimus. Atvažiavę pareigūnai sakė, kad „niekas tau nieko nepervažiavo, tu sumušei žmogų“. Tada atvažiavo „Farai“, pradėjo filmuoti, liepė patraukti automobilius. Pareiškimo nepriėmė, nes sakė: „tu sumušei žmogų“. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo koją, ant kurios nieko nebuvo. Kitą dieną pamatė kraujosruvą ant blauzdos, kreipėsi į šeimos gydytoją. Padangos žymių neliko ant kojos. Blauzdą su buferiu greičiausiai kliudė. Dėl draugės įžeidimo niekur nesikreipė. Pripažįsta veiksmą, kuris yra inkriminuojamas. Tuo metu buvo blaivus. Važiavo į gydymo įstaigą dėl patirto sužalojimo. Padarė rentgenogramą ir nieko nerado. Nebuvo kada atsiprašyti nukentėjusiojo, už smūgį atsiprašo dabar. Nepateisina savo elgesio. 25 metus dirba (duomenys neskelbtini), jokių pažeidimų ir nuobaudų neturi. Pripažįsta civilinį ieškinį, jei taip teismas nuspręs. Sutinka, kad galėjo nukentėjusiajam padaryti neturtinę žalą, sveikatos sutrikdymo masto neneigia. Gailisi dėl savo veiksmų.

Nukentėjusysis V. Č. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2024 m. kovo 14 d. apie 17.00 val. išvažiuojat iš (duomenys neskelbtini) buvo didelės spūstys, norint išvažiuoti link (duomenys neskelbtini). Kadangi gatvė siaura, priešais atvažiuojantys automobiliai važiavo kelkraščiu. Norėjo sukti į (duomenys neskelbtini), iš priekio atvažiavo kaltinamojo automobilis ir bandė prasilenkti. Trūko apie 5 cm, nes neprasilenkė veidrodėliai. Kadangi už jo (nukentėjusiojo) stovėjo eilė automobilių, negalėjo pajudėti nei į priekį, nei į galą, kaltinamajam prasidaręs langą parodė pavažiuoti 5 cm toliau, kad galėtų prasilenkti, ką darė ir kiti vairuotojai. Kaltinamasis pavažiavo kelis metrus atgal ir sustojo priešais automobilį, pradėjo mojuoti rankomis ir rėkti, kad jo (kaltinamojo) pirmenybė. Buvo sustabdytas visas eismas. Pradėjo mosikuotis rankomis. Nežino, ar rėkė. Abu išlipo, pradėjo aiškintis, keiksmažodžių nebuvo, kartu su kaltinamuoju važiavusiai moteriai nieko nesakė. Kažkuriuo metu atsisuko pasižiūrėti į galą, kiek automobilių stovi, ir išgirdo labai stiprų trenksmą. Trenksmas buvo veidrodėlio atsitrenkimas į durelių stiklą. Negali pasakyti, koja ar ranka buvo numuštas veidrodėlis. Buvo nubraukti vairuotojo pusės veidrodėlio dažai. Kaltinamasis stovėjo prie jo (nukentėjusiojo) automobilio, nesuprato, kas vyksta. Atidarė dureles, išlipinėjo ir kaltinamasis delnu arba kumščiu sudavė į veidą, skaudėjo. Atsisėdo atgal į automobilį, paskambino į policiją, pranešė, kad buvo sumuštas. Kai sudavė kaltinamasis, atbėgo jo draugė ir jėga jį (kaltinamąjį) nutempė nuo automobilio. Pareigūnė nufotografavo veidą, kuris buvo paraudęs ir prie akies ištinęs, į ligoninę nesivežė. Įvykio dieną ant veido kraujosruvos nebuvo, ji atsirado kitą dieną. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) darbuotojai suteikė pagalbą, buvo įformintas įvykis. Pareigūnai pasakė, kur reikia nuvažiuoti išsiimti pažymą. Iš karto kreipėsi į medikus. Buvo nustatytas sumušimas, švietė galvą, smegenų sutrenkimo nebuvo. Buvo užfiksuota, kad yra sužalojimas. Kad kaltinamajam kažkas užvažiavo ant kojos, yra absurdas. Net negalėjo pajudinti automobilio, nes iš šono parkavosi kitas automobilis, priešais stovėjo kaltinamojo automobilis, o už galo – eilė automobilių. Ši versija atsirado tik tada, kai atvažiavo policija. GMP darbuotojai kaltinamojo prašė parodyti koją, bet nieko negalėjo nustatyti. Dėl blauzdos sumušimo dar nerealesnė versija. Vėliau kaltinamasis pateikė duomenis, kad iš jo automobilio buvo filmuojama, bet buvo pateikta iškarpyta vaizdo medžiaga. Neturtinę žalą sudaro tai, jog visą įvykio dieną iki pat nakties turėjo visiškai kitus užsiėmimus. Kiekvieną penktadienį 17.00 val. turi pasiimti anūkus pagal šeimos susitarimą, bet turėjo kiti žmonės išėję iš darbų pasiimti juos, gydymo įstaigoje praleido iki 1.00 val. nakties. Neatvykus į padelio turnyrą, kiti žmonės liko nukentėję, nes turėjo sumokėti už kortus ir treniruotes treneriams. Buvo padarytas veido sužalojimas, jautė skausmą, daugiau nei savaitę buvo ištinęs veidas, buvo kraujosruvos, turėjo nepatogumų. Dalyvauju visuomeninėje veikloje, tą savaitę turėjo praleisti daug užsiėmimų. Jautė ilgalaikes pasekmes, buvo labai pažemintas. Aplink vaikščiojo daug žmonių, viduryje dienos kaltinamasis, kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, sudavė smūgį, dėl to jautėsi nesaugiai. Porą dienų nėjo į darbą, buvo gėda kažkam papasakoti, po savaitgalio jau lyg nieko nesimatė. Skausmą jautė 2-3 dienas. Palaiko savo ieškinį. Už 2 dienas nedarbingumo moka įmonė, o įmonė yra jo (nukentėjusiojo), tai ar imtų nedarbingumą, ar ne, būtų tas pats. Neėmė nedarbingumo.

Liudytojas G. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad galimai 2024 m. kovo 14 d. grįžo į automobilį pasidėti daiktus į bagažinę. Matė, kad Kaune, galimai (duomenys neskelbtini), išlipo du vairuotojai iš savo automobilių. Kai atėjo, vairuotojų automobiliai stovėjo vienas priešais kitą. Išvažiuoti kliūčių nebuvo, įsuko į (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar buvo daugiau žmonių aplink.

Liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su kaltinamuoju važiavo jos (liudytojos) automobiliu. Važiuojant (duomenys neskelbtini), suko į (duomenys neskelbtini). Kai įvažinėjo į gatvę, eismo juosta buvo laisva, priešais atvažiuojantis automobilis nesustojo, kaip važiavo tuo pačiu greičiu, taip ir važiavo. Kaltinamasis sustabdė automobilį, vairuotojas su automobiliu atsistojo priešais. Pastovėjo, palaukė, kol vairuotojas susivoks ir pasitrauks, bet jo (nukentėjusiojo) automobilio langas buvo praviras ir įvairiais žodžiais sakė važiuoti bordiūrais. Kadangi jos (liudytojos) automobilis, nesutiko, nes ten yra filmuojama. Vairuotojas necenzūriniais žodžiais toliau svaidėsi. Sakė: „tu nežinai su kuo susidėjai, su kuo pradėjai, kaimieti“. Kai stovėjo, kiti automobiliai pasitraukė į šoną, bet tada grįžo atgal, supratę, kad nepasitrauks automobilis. Dar palaukė, pagal taisykles nukentėjusysis turėjo pasitraukti. Stovėjo savo juostoje, o nukentėjusysis bandė važiuoti tarp automobilių, bet nebuvo įmanoma pravažiuoti pro tarpą. Kaltinamasis bandė paaiškinti išlipęs, o iš vairuotojo prasidėjo lavina žodžių. Grįžo į automobilį, iškvietė policiją, jos laukė automobilyje. Nukentėjusysis bandė per tą tarpą išvažiuoti, sakė: „ką gaidį, dabar gavai?“. Kaltinamasis tuo metu buvo prie automobilio sparno priekio. Pamatė, kad kaltinamasis susvirduliavo ir sugriebė už kito automobilio veidrodėlio. Priėjo ir paklausė, kas buvo. Kaltinamasis atsakė, kad jam ant kojos užvažiavo. Kreipėsi į nukentėjusįjį, buvo įvardinti įvairūs keiksmažodžiai, buvo „siunčiama“ ir panašiai. Buvo stiprus moralinis smūgis, nusisuko dėl to ir nebežinojo, ką atsakyti. Kaltinamasis turėjo tai girdėti, nes buvo šalia. Nusisuko, todėl nematė, ar kažką darė kaltinamasis. Nematė, kad kaltinamasis būtų sudavęs smūgį.

Liudytoja P. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad neprisimena ir nepažįsta asmenų, sėdinčių salėje. Aplinkybių neprisimena. Ne kartą buvo apklausta kaip liudytoja. Tai seniai buvo. Kas yra parašyta, daugiau nieko papildomai papasakoti negali.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2024 m. lapkričio 25 d. P. P. liudytojos apklausos metu nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja. Darbas yra pamaininis. 2024 m. kovo 14 d. dirbo kartu su to paties skyriaus tyrėju G. G., patruliavo. Apie 17.20 val. gavo pranešimą, kad kilęs konfliktas tarp dviejų automobilių vairuotojų (duomenys neskelbtini). Konflikto metu vienas iš vairuotojų trenkė kitam vairuotojui į veido sritį. Šį įvykį įformino, užregistruodami medžiagą įvykio aplinkybių patikslinimui. Atvykus į įvykio vietą, automobiliai jau buvo patraukti iš vietos, nes į įvykį pirmieji atvyko Kauno AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai. Kai atvyko į įvykio vietą, jų laukė vairuotojas, kuris pranešė bendruoju pagalbos telefonu – V. Č.. Vyriškis paaiškino, kad važiuodamas automobiliu Chevrolet (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pamatė, kad dešinėje eismo juostoje stovi du automobiliai. Pastebėjo, kad dešinėje (jo krypties) eismo juostoje yra pastatyti automobiliai, dėl to, norėdamas aplenkti šiuos automobilius, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, įsitikinęs, kad priekyje nėra kliūties atlikti lenkimo manevrą. Privažiavęs iki (duomenys neskelbtini) esančio pastato Nr. 2 pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini), atlikdamas manevrą į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis VW, kurio vairuotojas sustojo savo važiuojamojoje dalyje ir nepasitraukė į šoną, kad pranešėjas galėtų pabaigti lenkimo manevrą. Tada V. Č. aiškino, kad sustojo ir to automobilio vairuotojo paprašė kažkiek užvažiuoti ant šaligatvio, kad jie galėtų abu prasilenkti. Automobilio VW vairuotojas nesutiko ir liepė jam pačiam pavažiuoti atgal atbuline eiga. Abu sustoję stovėjo vienas priešais kitą ir nei vienas nesitraukė. Kiek pastovėjus, iš VW automobilio neva išlipo vairuotojas, priėjo prie V. Č. automobilio iš priekio ir trenkė į kairės pusės priekinį veidrodėlį. Neprisimena, ką įvardino asmuo, kuo vairuotojas trenkė į veidrodėlį: ar koja, ar ranka. Vyriškis pasakė, kad ir jis išlipo iš savo automobilio ir ėjo link vairuotojo pasiaiškinti, dėl ko taip elgiamasi. Priėjus neva kitas vairuotojas nieko nesakė ir iš dešinės rankos trenkė jam į kairį skruostą, taip sukeldamas momentinį fizinį skausmą. Dėl šių priežasčių paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį ir laukė nekonfliktuojant, kol atvyks policijos pareigūnai. Ant vyriškio kairiojo skruosto matėsi paraudimas. Buvo atvykusi ir GMP, bet V. Č. į gydymo įstaigą išvežtas nebuvo. Buvo aiškinamasi vietoje, ar pranešėjas turi pretenzijų, ar rašys pareiškimą dėl įvykusio incidento. Jis aiškino, kad pretenzijų turi, pareiškimą rašys, tačiau nurodė, kad skuba, paprašė įvykio užregistravimo numerio ir paaiškino, kad pareiškimą pateiks per epolicija.lt. Vyriškis sutiko, kad jo veidas, kur matėsi kairės pusės skruosto paraudimas, būtų nufotografuotas. Prisimena, kad pašalinių kitų automobilių vairuotojų įvykio vietoje nebuvo. Automobilio VW vairuotojas A. M. aiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) atliko manevrą į dešinę pusę, į (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad iš priekio padidinęs greitį atvažiuoja automobilis Chevrolet, todėl sustojo savo eismo juostoje, kad neįvyktų eismo įvykis. Tuo metu šis automobilis privažiavo, kurio vairuotojas pamatęs, kad nepravažiuos, atsidaręs langą jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius, liepdamas jam pasitraukti į šoną. Tada A. M. išlipo iš savo automobilio, norėdamas prieiti pasiaiškinti dėl įžeidinėjimų. Eidinėjant vyriškiui link Chevrolet automobilio priekinių, kairės pusės durelių, jo vairuotojas pavažiavo į priekį ir užvažiavo A. M. ant kairės pėdos ir sustojo. Kad šis nuvažiuotų nuo pėdos, jis trenkė per kairės pusės priekinį veidrodėlį. Tada jam nuvažiavo nuo kojos. Automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir sukėlė žodinį konfliktą. Konflikto metu neva A. M. tik pakėlęs ranką pagrasino, kad trenks vairuotojui į veidą, bet jokio smūgio nesudavė, o nuėjęs atsisėdo į savo automobilį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. GMP jis nepageidavo, bet į įvykio vietą atvykusi buvo, medikų buvo apžiūrėta jo pėda, sužalojimų įvykio vietoje neužfiksavo. Pasiprašius GMP darbuotojų, jis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą. Ant A. M. bato jokių automobilio padangų žymių nesimatė. Jis sutiko, kad jo koja su batu būtų nufotografuota. Nuotraukos abiejų vyriškių buvo pridėtos prie tarnybinio pranešimo. Vyriškis teigė, kad pareiškimą taip pat rašys ir pateiks per e.policija.lt. A. M. važiavo ne vienas, su drauge M. B., ji į konfliktą nesikišo. Šio konflikto tarp jo ir vyriškio neva jokie pašaliniai asmenys nematė. Įvykio vietoje ant siuvyklos pastato (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. Nuėjus į šių patalpų vidų, ten buvo savininkė, kuri paaiškino, kad ji jokio konflikto nematė, vaizdo stebėjimo kameros priklauso jai, jos filmuoja tiesiogiai ir jokios vaizdo medžiagos neišsaugo. Įvykis filmuotas automobilio vaizdo stebėjimo kamera „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BODY“ (1 t., b. l. 144–146).

Perskaičius P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Paaiškino, kad jie surašyti teisingai.

Specialistė Z. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tvirtina išvadą, esančią baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 121). Nežymus sužalojimas, kai gydymas būna ne daugiau kaip 10 dienų. Buvo kreiptasi tik į skubios pagalbos skyrių klinikose, daugiau niekur nesigydė. Sveikatos sutrikdymo mastui neturi reikšmės tai, kad asmuo neturi nedarbingumo, ar nesikreipė į kitas gydymo įstaigas. Nebuvo lūžių rasta, tik paviršinis sumušimas. Daugiau dokumentų nebuvo pristatyta, tik iš skubios pagalbos skyriaus. Skruosto paraudimas vertinamas kaip sužalojimas. Buvo atliktas tyrimas, nes buvo galvota, kad lūžis, bet lūžio nebuvo matyti, aiškių lūžio požymių nenustatyta. Paraudimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune automobiliui Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Č., neprasilenkus su automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. M., A. M., išlipęs iš automobilio, kumščiu trenkė į veidą V. Č., sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 16–20).

Iš 2024 m. kovo 18 d. V. Č. pareiškimo matyti, kad 2024 m. kovo 14 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), neprasilenkus su priešais atvažiuojančiu automobiliu Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, išlipęs iš automobilio, spyrė į jo (nukentėjusiojo) automobilio veidrodėlį ir trenkė kumščiu į veidą (1 t., b. l. 1).

Iš 2024 m. kovo 26 d. V. Č. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2024 m. kovo 14 d. apie 17.00 val. prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, neprasilenkus su priešais atvažiuojančiu automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, nepastebėjo ranka ar koja, trenkė į vairuotojo kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį. Jam (nukentėjusiajam) išlipus iš automobilio aiškintis situaciją, minėto automobilio vairuotojas, neprisimena kumščiu ar atviru dešinės rankos delnu, trenkė į jo (nukentėjusiojo) kairįjį skruostą, tokiu būdų sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 9–13).

Iš 2024 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad 2024 m. kovo 14 d. apie 17.02 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) sankryžoje prieš 5 min. prie namo pranešėją sumušė nepažįstamas vyras. Mušė rankomis į veidą. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas V. Č., vairavęs automobilį Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas asmuo – A. M., vairavęs automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. M. paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) įsuko iš (duomenys neskelbtini). Įsukus į (duomenys neskelbtini), jam sutrukdė automobilis Chevrolet, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir su kuriuo negalėjo prasilenkti kelyje. A. M. paaiškino, kad automobilio Chevrolet vairuotojas, atidaręs vairuotojo pusės langą, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir nenorėjo jam duoti kelio, liepė traukti automobilį ant šaligatvio. A. M. išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškinti, kad automobilio Chevrolet vairuotojui pasitraukti yra lengviau, tačiau minėtas asmuo nepasitraukė ir, A. M. teigimu, užvažiavo jam (kaltinamajam) ant kojos. V. Č. patvirtino, kad negalėjo prasilenkti kelyje. V. Č. teigė, kad A. M. konflikto metu sudavė jam į galvą ir jaučia, kad yra nubrozdinimai. Buvo patikrinti abiejų vairuotojų blaivumai, vairuotojams nustatytas – 0,00 promilių blaivumas. Abu vairuotojai turi pretenzijų, nori rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 96–97).

Iš 2024 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2024 m. kovo 14 d. apie 17.06 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune, prieš 5 minutes pranešėją sumušė nepažįstamas vyras. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje rasti pirmiau sureagavę kolegos, r. š „K1870“ ir du asmenys – automobilių vairuotojai A. M. ir V. Č.. Asmenims buvo patikrintas blaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu jiems buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 99–100).

Iš 2024 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje matomi prie šaligatvio stovintys automobiliai. Įvykio vieta pakeista. Daugiau reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima (1 t., b. l. 73–78).

Iš 2024 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95418264605, skambu io prad ia_ 2024-03-14 17_02_45).mp3“. Įraše girdima A – moteris, B – vyras.

A: 112

B: laba diena

A: laba diena

B: (duomenys neskelbtini), norim iškviest policiją čia

A: o miestas koks?

B: įvyko konfliktas ir mane čia sumušė žmogus

A: kokiam mieste (duomenys neskelbtini)?

B: Kaune, (duomenys neskelbtini).

A: aišku, prieš kiek laiko sumušė?

B: prieš penkias minutes, kokias tris gal

A: mhm, gatvėj mušė?

B: taip

A: o kas mušė, pažįstat tą žmogų?

B: ne ne, nepažįstu, čia dėl mašinų vyko čia toks konfliktas ir čia man smogė į veidą išlipęs

A: rankom ar ginklą turėjo?

B: rankom, rankom

A: mhm, o sakykite medikai Jums reikalingi ar ne?

B: ne, ne, nereikalingi

A: o kur tas žmogus dabar?

B: stovi dabar, aš va užblokavau mašiną tai vat laukia ir ir ir

A: visi vietoje

B: taip

A: medikų tikrai nereikia?

B: ne, nereik

A: taip, Jūsų vardas, pavardė?

B: S. Č.

A: ten žmogus ten nenori šalintis?

B: ne, nenori ko gero, nes aš užblokavau mašiną, tai manau, kad ne

A: mhm, aš tiktai dėl adreso tuoj pažiūrėsiu, aš ten nematau antro namo

B: čia pats kampinis namas (duomenys neskelbtini)

A: prie sankryžos, supratau, gerai tada laukite

B: jo, jo, jo

A: aš informuoju policiją, viso gero

B: mhm

Pokalbis baigiasi (1 t., b. l. 162–164).

Iš 2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2024 m. spalio 9 d. raštu Nr. 41D(K)-767 pateikti 2024 m. kovo 14 d. 16.56 val. bei 17.02 val. informacinėje sistemoje užfiksuoti dviejų pranešimų (A. M. skambučių) garso įrašai. Apžiūrėtas garso įrašas, pavadinimu „2024_03_14_16-56-26_37065757884.mp3“. Garso įraše girdima: A – BPC operatorė, B – pranešėjas (galimai A. M.). Šiame garso įraše girdima:

A – 112 klausau;

B – laba diena;

A – laba diena, kas nutiko?

B – čia konfliktinė situacija gatvėje, (duomenys neskelbtini).

A – (duomenys neskelbtini)?

B – taip, 2;

A – kas nutiko?

B – užstatė mašiną ir nepraleidžia. Aš priešingoje eismo juostoje ir manęs nepraleidžia pravažiuoti.

A – supratau, tai čia konfliktas su kitu vairuotoju, taip?

B – nu va matau, dabar kiti išvažinėja;

A – tai nebereikia?

B – nu dar nežinau, laukiu, nes nepraleidžia. Aš priešingoje eismo juostoje ir manęs nepraleidžia.

A – dabar praleido jau ar nebe praleidžia vis dar?

B – dar nepraleido, bet greičiausiai tuoj praleis, nes pamatė, kad skambinu.

A – ai tai tada sakykit: ar reikia, ar nereikia? Kad nebūtų netikslinga;

B – nu va mašina pasitraukė kita, reiškia bus netikslinga.

A – nu supratau, jeigu matysit, kad reikia tada skambinkit, gerai?

B – okay, okay. Dėkui tada už pagalbą.

A – prašau, viso.

B – viso.

Pokalbio pabaiga.

Apžiūrėtas garso įrašas, pavadinimu „2024_03_14_17-02-06_37065757884.mp3“. Garso įraše: A – BPC operatorė, B – pranešėjas (galimai A. M.).

A – 112 klausau;

B – laba diena, vėl (duomenys neskelbtini).

A – pakartokite gatvę;

B – (duomenys neskelbtini);

A – nesuprantu gatvės;

B – (duomenys neskelbtini);

A – kas yra nutikę pas jus?

B – vairuotojas užblokavo, neleido pravažiuoti, o po to ant kojos užvažiavo.

A – kam užvažiavo?

B – man.

A – jums? Amžius jūsų?

B – keturiasdešimt šeši;

A – ar jūs sąmoningas, kvėpuojantis, ar ne?

B – taip, viskas gerai, pagalbos nereikia.

A – oo, ta prasme?

B – policijos pagalbos reikalinga.

A – palaukit sekundėlę. Tik policija jums reikalinga?

B – nu taip, patruliai. Čia naglavoja diedas.

A – aš labai prastai jus girdžiu. Ar automobilio vairuotojas yra šalia jūsų ar pasišalino?

B – jis užstatė, pravažiuoti neleidžia.

A – automobilio markę sakykite jo.

B – Chevrolet BOLT, (duomenys neskelbtini);

A – labai prastai jus girdžiu, vėjas pučia. Ar galit kur nors į kitą vietą nueiti?

B – o dabar?

A – vis tiek, žinokit.

B – o dabar?

A – automobilio markę sakykit, dabar geriau.

B – Chevrolet BOLT;

A – taip, valstybinis numeris? Vardais arba žodžiais.

B – (duomenys neskelbtini);

A – (duomenys neskelbtini)?

B – (duomenys neskelbtini).

A – (duomenys neskelbtini), toliau?

B – (duomenys neskelbtini).

A – jūsų vardas, pavardė?

B – A. M..

A – A.?

B – A. M..

A – abudu lauksite vietoje, taip?

B – aš tai laukiu.

A – o jisai kur?

B – nežinau, čia nervuojasi. Primaitino, įžeidinėjo, dabar sėdo į mašiną ir laukia. Atsitraukė, pavažiavo į priekį, atsitraukė.

A – mhm, tai ties (duomenys neskelbtini)?

B – taip.

A – mhm, Kauno miestas.

B – taip.

A – supratau, informuojame pareigūnus.

B – okay, laukiame.

A – viso.

Pokalbio pabaiga (1 t., b. l. 169–172).

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Kauno AVPK Reagavimo valdybos policijos pareigūnų ekipažo Nr. „1738“ ir ekipažo Nr. „1718“ vaizdo registratorių vaizdo įrašai. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnų ekipažo Nr. „1738“ vaizdo registratoriaus vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240314-171216UTC+0200.mp4“, užfiksuota, kad atvykę policijos pareigūnai nueina iki gatvėje stovinčių dviejų vyrų. Prie šių vyrų stovi ankstesniu ekipažu atvykusi policijos pareigūnė, kuri bendrauja su vienu iš vyru. Iš kalbos suprantama, kad pirmasis vyras yra automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. M. (toliau – vyras Nr. 1). Automobilis VW pastatytas prie pat dešinės pusės kelkraščio, jo priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini), o galas nukreiptas į (duomenys neskelbtini). Antrasis vyras yra automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. Č. (toliau – vyras Nr. 2). Automobilis Chevrolet stovi kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, prie pat kelkraščio, t. y. šio automobilio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę. Vyras Nr. 1 policijos pareigūnams nurodo, kad automobilio Chevrolet vairuotojas atsitraukė atgal ir užvažiavo jam ant kojos. Jis pats nuo (duomenys neskelbtini) įsuko į (duomenys neskelbtini), o automobilis Chevrolet išvažinėjo iš šios gatvės ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Jis nurodė automobilio Chevrolet vairuotojui, kad jis yra neteisus, kadangi stovi jo eismo juostoje ir nesitraukia. Automobilio Chevrolet vairuotojas jam nurodė, kad jis užvažiuotų ant bordiūro. Jis su tuo sutiko, bet automobilis Chevrolet stovėjo skersas. Vyras Nr. 1 nurodė, kad jokių muštynių nebuvo, tik kad automobilis Chevrolet užvažiavo jam ant kojos. Vyras Nr. 2 policijos pareigūnams nurodo, kad automobilio VW vairuotojas spyrė į kairės pusės veidrodėlį, o kai jis išlipo iš automobilio, sudavė iš kumščio į veidą. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir norėjo įsukti į (duomenys neskelbtini), iš kurio kaip tik įsuko automobilis VW. Jie abu neprasilenkė, todėl pasakė automobilio VW vairuotojui, kad šis užvažiuotų ant bordiūro. VW vairuotojas ne ant bordiūro užvažiavo, o pastatė savo automobilį tiesiai priešais jo automobilį ir išlipęs iš automobilio iš karto trenkė jam į veidą. Policijos pareigūnei paklausus vyro Nr. 1, ar taip, kaip pasakoja vyras Nr. 2, buvo iš tikrųjų, vyras Nr. 1 nurodo, kad buvo užsimojęs jam trenkti, bet nepataikė. Vyras Nr. 2 nurodė, kad ant kojos vyrui Nr. 1 neužvažiavo. Vyras Nr. 2 nurodė, kad dabar išsiims abdukciją, nes jam ant kairio skruosto yra nubrozdinta ir tegul vyras Nr. 1 taip pat važiuoja ir išsiima abdukciją. Kita policijos pareigūnė paklausia abiejų vyrų, kaip jie norėtų visą šią situaciją užbaigti ir ar norėtų šią situaciją užbaigti taikiai. Vyras Nr. 1 atsako, kad kito automobilio vairuotojas jam grasino. Vyras Nr. 2 nurodo, kad jis iš karto rašo pareiškimą. Vyras Nr. 1 nurodo, kad automobilio Chevrolet vairuotojas padarė lygiai tą patį, kadangi jis užvažiavo jam ant kojos, todėl jis trenkė į jo automobilio veidrodėlį. Vyras Nr. 2 nurodo, kad pasižiūrės, kaip jis jam užvažiavo ant kojos, nors jis pats stovėjo automobilio priekyje. Vyras Nr. 2 parodo, kad automobilio Chevrolet vairuotojas stovėjo tiesiai prieš jo automobilį, nesitraukė, prasidarė langą ir rėkė; „tu (necenzūrinis žodis) traukis ant bordiūro“. Vyras Nr. 2 nurodo, kad jo eismo juostoje stovėjo dvi mašinos, kurios paskui išvažiavo. Policijos pareigūnas vyrui Nr. 2 nurodo, kad pas jį skruoste nubrozdinimų nemato. Vyras Nr. 2 atsako, kad jis nubrozdinimus mato ir jaučia. Abu vyrai pateikia vairuotojo pažymėjimus. Vyras Nr. 1 nurodo, kad dėl to, jog vyras Nr. 2 užvažiavo jam ant kojos, turi pretenzijų. Abu vyrai atsisako medikų pagalbos. Vyras Nr. 2 dar nueina iki savo automobilio Chevrolet ir parodo, kad ant kairės pusės veidrodėlio matosi pažeidimai. Vyras Nr. 2 nurodo, kad į šį veidrodėlį buvo spirta iš kojos, veidrodėlis užlinko ir atsitrenkė į langą. Policijos pareigūnė paklausia vyro Nr. 1, ar jis spyrė į veidrodėlį. Vyras Nr. 1 atsako, kad nespyrė, kadangi vyras Nr. 2 užvažiavo jam ant kojos ir sustojo, tai jis su ranka užsimojo ir natūraliai trenkė į tą veidrodėlį. Vyras Nr. 1 sako: „jūs stovit priešingoje eismo juostoje, nesitraukiat. Aš norėjau užvažiuoti ant bordiūro, o jūs atsidaręs langą rėkėt, greičiau tu sukis ir dabar dar pretenzijų ieškot“. Vairuotojams patikrinamas blaivumas, abu blaivūs. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrėtas Kauno AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pareigūnų ekipažo Nr. „1718“ dėvėto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240314-172629UTC+0200.mp4“. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai prieina prie automobilio Chevrolet, kurio vairuotojo paklausia, ar jis dalyvavo konflikte. Vyras Nr. 2 palinksi galvą. Tuomet policijos pareigūnas paklausia VW automobilio vairuotojo, ar ir jis dalyvavo konflikte, bei nurodo, kad jis palauktų automobilyje. Vyras Nr. 2 nurodo, kad jis atvažinėjo nuo gatvės galo, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje buvo pristatyta mašinų, todėl jis važiavo prieš eismą. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) įsuko automobilis VW ir reikėjo, kad jis pasitrauktų tik 10 cm, todėl VW vairuotojui pasakė, kad šis užvažiuotų ant šaligatvio ir galėtų prasilenkti. Jie abu sėdėjo automobiliuose ir kalbėjo per langus. Po šių žodžių vyras Nr. 1 ne ant šaligatvio užvažiavo, o padavė atgal ir atsistojo tiesiai priešais jo automobilį ir „tipo aš tavęs nepraleisiu ir nepasislinksiu“. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad jie taip pastovėjo apie 5-8 minutes, tada išlipo ir vyras Nr. 1 iš kojos spyrė į jo automobilio veidrodėlį. Parodo į automobilio Chevrolet kairės pusės veidrodėlį. Vyras Nr. 2 parodo, kad vyras Nr. 1 taip pat su dešine ranka trenkė į veidą (tai sakydamas rodo į savo kairės pusės skruostą). Policijos pareigūnui paprašius patikslinti, su kuria rankos vieta vyras Nr. 1 jam trenkė, vyras Nr. 2 nurodo, kad jam atrodo, kad trenkė su delnu. Ant skruosto yra raudonumas ir dėl to jautė momentinį skausmą. Dabar neskauda, medikų nereikia. Vyras Nr. 2 nurodo, kad vyras Nr. 1 iš kojos spyrė į veidrodėlį ir dabar bato žymė matosi. Jis turi pretenzijų, rašys pareiškimą, norės išsiimti abdukciją. Vyras Nr. 1 parodo, kad į gatvę įsuko iš (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje stovėjo du automobiliai ir nuo gatvės pabaigos atvažiavo automobilis Chevrolet. Pagalvojo, kad užvažiuos ant bordiūro ir prasilenks. Tačiau vyras Nr. 2 prasidarė langą ir pasakė: „tu (necenzūrinis žodis), greičiau traukis“. Vyras Nr. 2 su kairės pusės priekiniu ratu užvažiavo jam ant kairės kojos ir sustojo. Medikų pagalbos vyras Nr. 1 atsisako ir nurodo, kad pats kreipsis vėliau. Kai vyras Nr. 2 užvažiavo jam ant kojos ir sustojo, jis su dešine ranka užsimojo ir trenkė į automobilio Chevrolet kairės pusės veidrodėlį bei pasakė: „patrauk mašiną, ant kojos užvažiavai“, o vyras Nr. 2 pradėjo juoktis. Kai ranka trenkė į veidrodėlį, iš automobilio Chevrolet iššoko vyras Nr. 2, kuris pradėjo grasinti, nutarė kviesti policiją. Policijos pareigūnas paklausia vyro Nr. 1, ar šis trenkė vyrui Nr. 2 į veidą. Vyras Nr. 1 atsako, kad netrenkė, tik užsimojo. Vyras Nr. 1 parodė, kad turi pretenzijų, norės rašyti pareiškimą, dėl to, kad vyras Nr. 2 užvažiavo jam ant kojos ir grasino. Vyras Nr. 2 parodo, kad kai vyras Nr. 1 sudavė jam smūgį į veidą, jis buvo išlipęs iš automobilio. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad kai vyras Nr. 1 išlipęs iš savo automobilio stovėjo priešais jo automobilį, iš dešinės pusės išvažiavo dvi mašinos, todėl pagalvojo, kad pavažiuos atgal ir pavažiuos į dešinę pusę (tokiu būdu galės prasilenkti). Tuo metu, kai jis važiavo atgal, vyras Nr. 1 atėjo ir spyrė jam į kairės pusės veidrodėlį. Vyras Nr. 2 nurodo, kad atgal pavažiavo kokį 1 metrą nuo automobilio VW. Vyras Nr. 2 parodo, kad tada jis stovėjo išlipęs prie savo automobilio ir vyras Nr. 1 sudavė jam per veidą. Policijos pareigūnas paklausia vyro Nr. 2, ar šis užvažiavo vyrui Nr. 1 ant kojos. Vyras Nr. 2 nusijuokia ir parodo, kad dabar pakišus batą po tokiu mašinos ratu, kur jo elektrinis automobilis 2 tonas sveria, tai jis čia vietoje „apsimyžtų“. Ant jo bato net žymės nėra. Vyras Nr. 2 sako, kad niekaip negalėjo pervažiuoti jam per koją, nes vyras Nr. 1 stovėjo automobilio priekyje, jis negalėjo užeiti už mašinos šono, nes jų automobiliai stovėjo vienas priešais kitą. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 173–178).

Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2024 m. rugpjūčio 21 d. A. M. pateikti automobilyje „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 14 d. buvusio vaizdo registratoriaus įrašai. Vaizdo įraše „WS49170130-064221F.MOV“ matomas dalinis vaizdas iš automobilio salono priekio, t. y. matoma dalis priekinės automobilio panelės, taip pat dalis priekinio automobilio lango ir vaizdas už lango. Iš vaizdo per automobilio priekinį langą atpažįstama, kad automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 2.50 minutėje, automobilis pasuka į dešinę pusę ir atpažįstama, kad jis įsuka į (duomenys neskelbtini). Automobiliui pilnai įsukus į (duomenys neskelbtini), priešais atvažiuoja mėlynos spalvos automobilis Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Chevrolet važiuoja prieš eismą. Kairėje (duomenys neskelbtini) pusėje (žiūrint nugara, atsisukus į (duomenys neskelbtini) pusę) yra pastatyti automobiliai. 2.57 min. vaizdo įraše abu automobiliai sustoja vienas priešais kitą. Vyriškas balsas (galimai A. M.) pasako: „ką siūlai, (necenzūrinis žodis)?“. Po 2 sekundžių vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas „WS49170130-064521F.MOV“ yra praėjusio įrašo tęsinys. Abu automobiliai stovi vienas priešais kitą. Praėjus įrašo 3 sekundėms, vyriškas balsas (galimai A. M.) pasako: „ne, ne, ne, ne, varyk atbulas“, o automobilis Chevrolet po truputį artėja link kairės (duomenys neskelbtini) pusės (žiūrint nugara, pasisukus į (duomenys neskelbtini) pusę) ir priartėja prie pat gatvėje pastatytų automobilių. Nuo 10 vaizdo įrašo sekundės automobilio Chevrolet vairuotojas (galimai V. Č.) atsidaro priekinį langą ir dešine savo ranka rodo į dešinį kelkraštį (žiūrint nugara, pasisukus į (duomenys neskelbtini) pusę) bei kažką pasako. Dėl automobilyje „VW Passat“ grojančios muzikos nesigirdi, ką galimai V. Č. pasako. Nuo 14 vaizdo įrašo sekundės automobilis „VW Passat“ pavažiuoja šiek tiek atgal, po to vėl į priekį ir sustoja teisiai priešais automobilį Chevrolet. Nuo 17 vaizdo įrašo sekundės abu automobiliai stovi vienas priešais kitą ir niekas nevyksta. 24 vaizdo įrašo sekundę moteris (galimai M. B.) klausia: „o čia pas mus vienpusis eismas ar kaip?“, o vyras (galimai A. M.) atsako: „aš stoviu savo juostoje, jeigu jis drasko akis..“. Vyras (galimai A. M.) vėl sako: „aš gi būčiau lipęs ant bordiūro, jis biški toliau turėjo pasitraukti“. Abu automobiliai vis dar stovi vienas priešais kitą. 01.39 min. vaizdo įraše prie kairėje (duomenys neskelbtini) pusėje (žiūrint nugara atsisukus į (duomenys neskelbtini) pusę) stovinčio baltos spalvos automobilio „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieina vyras, kuris atsidaro automobilio bagažinę ir dedasi daiktus. 1.42 min. vaizdo įraše girdima, kaip galimai atsidaro automobilio „VW Passat“ durelės ir vyras (galimai A. M.) pasako: „nieko aš jam nedarysiu“. Abu automobiliai vis dar stovi vienas priešais kitą. 2.24 min. vaizdo įraše į automobilio Mazda vairuotojo vietą atsisėda vyras. 2.43 min. vaizdo įraše kažkas galimai atsisega saugos diržą, nes prasideda įspėjamasis garsas. 2.46 min. vaizdo įraše vyras (galimai A. M.) praeina pro automobilio „VW Passat“ priekį ir nueina iki automobilio Chevrolet vairuotojo durelių. 2.51 min. vaizdo įraše automobilio Chevrolet vairuotojas (galimai V. Č.) atsidaro automobilio langą, o automobilio „VW Passat“ vairuotojas (galimai A. M.) kalba su automobilio Chevrolet vairuotoju (galimai V. Č.) bei rankomis rodo į dešinės pusės šaligatvį. Po 9 sekundžių vaizdo įrašas pasibaigia.

Vaizdo įraše „WS49170130-070410F.MOV“ užfiksuota, kad automobilis „VW Passat“ galimai stovi toje pačioje vietoje, kaip ir ankstesniame vaizdo įraše, o automobilis Chevrolet stovi prie pat kairės pusės šaligatvio. Automobilio Mazda vaizdo įraše jau nesimato. Atrodo, kad automobilis Chevrolet stovi toje vietoje, kur ankstesniame vaizdo įraše buvo matomas stovėjęs automobilis Mazda. Praėjus 3 vaizdo įrašo sekundėms, automobilis „VW Passat“ šiek tiek pavažiuoja atbulomis, tuomet pro abu automobilius pravažiuoja policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas tarnybinis automobilis su švyturėliais. (duomenys neskelbtini) gale taip pat matomas dar vienas tarnybinis policijos automobilis su švyturėliais. 19 vaizdo įrašo sekundėje tarnybinis policijos automobilis Audi sustoja dešinėje kelio pusėje, dalinai užvažiavęs ant šaligatvio ir vaizdo įrašas pasibaigia.

Vaizdo įrašų apžiūrą atlikusios tyrėjos pastaba: kadangi 1-ojo vaizdo įrašo, pavadinimu „WS49170130-064221F.MOV“, apatiniame dešiniame kampe matė užrašą su laiku: „<..> 06:42:21“, o vaizdo įrašo trukmė buvo 3 minutės, todėl tikėtina, jog 2-asis vaizdo įrašas, pavadinimu „WS49170130-064521F.MOV“, yra 1-ojo vaizdo įrašo tęsinys, kadangi 2-ojo vaizdo įrašo dešiniame kampe matė užrašą su laiku: „<..> 06:45:21“. Tačiau 3-asias vaizdo įrašas, pavadinimu „WS49170130-070410F.MOV“, tikėtina, nėra 2-ojo vaizdo įrašo tęsinys. Kadangi 2-ojo vaizdo įrašo, pavadinimu „WS49170130-064521F.MOV“, trukmė taip pat buvo 3 minutės, todėl 3-ojo vaizdo įrašo pradžioje dešiniame kampe, jeigu tai būtų tęstinis vaizdo įrašas, turėjo būti užrašas su laiku: „<..> 06:48:21“, o ne užrašas su laiku: „<..> 07:04:10“, kaip yra šiuo konkrečiu atveju. Dėl to tikėtina, kad tarp 2-ojo ir 3-ojo vaizdo įrašų yra beveik 6 minučių trukmės tarpas (1 t., b. l. 183–186).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1871/2024 (02) matyti, kad A. M. konstatuotas odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. kovo 14 d. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 37–39).

Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog nusikalstamą veiką galimai padarė A. M., kadangi visi įvykio dalyviai buvo nustatyti į įvykį sureagavusių pareigūnų (2 t., b. l. 58–61).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 656/2024 (02) matyti, kad V. Č. konstatuotas kairio skruosto sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. kovo 14 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu, panašias savybes turinčiu, daiktu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui (1 t., b. l. 120–121).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis A. M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą, o fizinio skausmo sukėlimo atveju – į žmogaus kūno neliečiamumą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba, nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos keturios alternatyvios veikos ir pakanka padaryti bent vieną iš jų tam, jog kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas A. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. Č. pasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino, paaiškino, kad 2024 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini), prie įsukimo į (duomenys neskelbtini), priešais atvažiavo nukentėjusysis ir užstojo kelią, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir dešinės rankos delnu trenkė nukentėjusiajam į veidą, taip pat trenkė į automobilio veidrodėlį.

Nors kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos konflikto pradžios ir eigos aplinkybės skiriasi, o kaltinamojo pateikti vaizdo įrašai patvirtina tik tai, kad automobiliams stovint vienas priešais kitą, pirmas išlipa A. M. ir nueina link nukentėjusiojo automobilio, kalba su juo, tačiau vairuotojų veiksmai šiame įraše neužfiksuoti, vis tik, kaip minėta, kaltinamasis kaltę dėl to, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pripažino, sveikatos sutrikdymo masto neginčijo, kaltės neneigė. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo V. Č. parodymai, iš kurių matyti, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), nepavyko prasilenkti su kaltinamojo vairuotu automobiliu, išlipant iš automobilio, kaltinamasis delnu arba kumščiu sudavė į veidą, pajautė momentinį fizinį skausmą. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad nukentėjusiajam buvo suduota ranka į veido sritį, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir kitus duomenis byloje.

Nukentėjusysis tokias pačias fizinio smurto panaudojimo aplinkybes nurodė protokole-pareiškime, taip pat ir į iškvietimą atvykusiai policijos pareigūnei P. P., kuri, duodama parodymus teisme, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad 2024 m. kovo 14 d. apie 17.20 val. tarp dviejų automobilių vairuotojų kilo konfliktas, kurio metu, nukentėjusiojo teigimu, jam kaltinamasis vieną kartą ranka trenkė į kairį skruostą. Ant nukentėjusiojo kairiojo skruosto matėsi paraudimas. Liudytojos P. P. parodymai atitinka aplinkybes, užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų (pareigūnų kūno kamerų) apžiūros protokole, kuriame, be kitų aplinkybių nurodyta ir tai, kad bendraudamas su pareigūnais, V. Č. pasakojo, jog kito automobilio vairuotojas (A. M.) iš kumščio sudavė į veidą, paprašius patikslinti dėl smūgio, nurodė, kad gali būti, jog trenkė delnu. Aplinkybė dėl smūgio į veido sritį užfiksuota ir 2024 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo, kuriame, be kitos informacijos, nurodyta, kad pareigūnams nukentėjusysis paaiškino, jog kito automobilio vairuotojas konflikto metu sudavė į galvos sritį.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl įvykusio žodinio konflikto bei panaudoto smurto patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašuose, kurių apžiūra aprašyta 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir 2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokoluose, užfiksuotų pokalbių turinys. Kitų objektų apžiūros protokoluose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai buvo kviesti dėl to, kad tarp dviejų vairuotojų įvyko žodinis konfliktas neprasilenkus dviem automobiliams, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas – suduota rankomis. Aplinkybę, kad būtent kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgį į veido sritį, patvirtina, tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad nusikalstamą veiką galimai padarė A. M.. Kaip minėta, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat neneigė, kad jis dešinės rankos delnu trenkė nukentėjusiajam.

Nukentėjusiajam kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 656/2024 (02), kurioje V. Č. padarytas sužalojimas (kairio skruosto sumušimas) atitinkamai įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė išvadą patvirtino, paaiškino, kad sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laiką. Šioje išvadoje aprašytas nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdis, lokalizacija, atsiradimo aplinkybės atitinka pirmiau aptartus įrodymus dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas, sukėlęs išvadoje konstatuotą sveikatos sutrikdymą, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Priežastinio ryšio buvimo iš esmės neneigė ir kaltinamasis.

Teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklausti G. G. bei kartu su A. M. automobiliu važiavusi P. P.. Liudytojas G. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad galimai 2024 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) matė, kad du vairuotojų automobiliai stovėjo vienas priešais kitą, tačiau jokių kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant A. M. kaltės klausimą, nenurodė. Taigi šio liudytojo parodymai nelaikytini A. M. kaltės įrodymu. M. B., apklausta kaip liudytoja, patvirtino kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad žodinis konfliktas įvyko dėl to, jog gatvėje neprasilenkė automobiliai. Liudytoja taip pat tvirtino nemačiusi, jog kaltinamasis būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajam, tačiau šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis, ji įrodyta ir kitais pirmiau aptartais įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. M. tvirtino, kad ir pats šio konflikto metu buvo sužalotas, kad nukentėjusysis jam užvažiavo ant kojos ir padarė sužalojimus. Taip pat į bylą yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. G 1871/2024(02) kurioje A. M. konstatuotas odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje ir pateikta išvada, kad sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai užduotyje nurodomu laiku – 2024 m. kovo 14 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Vis tik pažymėtina, kad byla yra nagrinėjama kaltinimo ribose ir tik dėl to asmens, kuriam pareikštas kaltinimas. Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo perduota teismui ir nagrinėjama tik dėl A. M., todėl tik dėl jo veikos teisinio vertinimo šioje byloje ir pasisakytina.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. M. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam V. Č. įrodyta, jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. A. M. suvokė, kad jo veiksmai – fizinio smurto naudojimas, dešine ranka suduodant smūgį į veido sritį, yra pavojinga veika, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir sutrikdyta sveikata. Nesant duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis siekė (turėjo tikslą) sužaloti nukentėjusįjį ir atsižvelgus į kaltinamojo bei nukentėjusiojo paaiškinimus apie konflikto priežastį, eigą ir aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas kaltinamojo A. M. gynėjos advokatės L. K. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo D. K. atsakomybei be užstato (3 t., b. l. 13). Taip pat gautas D. K. prašymas būti kaltinamojo laiduotoju (3 t., b. l. 10). Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. kovo 14 d.) galiojusią BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo teismo galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galimas tik tada, kai yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Kaltinamasis A. M. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (2 t., b. l. 102–104). Nors A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai, nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl savo poelgio, nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, dėl kurios baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys (2 t., b. l. 176–177). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta, jei taip teismas nuspręs. Sutinka, kad galėjo nukentėjusiajam padaryti neturtinę žalą, sveikatos sutrikdymo masto neneigia. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo bei D. K., kuris sutiko būti laiduotoju, paaiškinimų, fizinio smurto panaudojimas nei vienam asmeniui nėra priimtinas gyvenimo būdas. A. M. teisiamojo posėdžio metu išreiškė gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, nurodė, kad nepateisina tokio savo elgesio, galisi dėl savo veiksmų. Kaltinamasis administracine tvarka 3 metų laikotarpyje nebuvo baustas (2 t., b. l. 109–114). Kaltinamasis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, elgesio neteisino. Sodros išraše duomenys apie kaltinamojo darbovietę nėra pateikti, jis nuo 1997 m. balandžio 23 d. iki 1998 m. balandžio 18 d. atliko privalomąją pradinę karo tarnybą (2 t., b. l. 107). Iš kaltinamojo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis yra (duomenys neskelbtini). A. M. nėra registruotas įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo (2 t., b. l. 95, 97). Aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir savo neteisėto, pavojingo elgesio neigiamas vertinimas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes galimam laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam sustiprina ir teigiamai apibūdinama D. K., kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Galimas laiduotojas pabrėžė artimą jų ryšį, nurodė, kad draugą pažįsta jau daugiau nei 20 metų, visada gerai sutarė, anksčiau kartu dirbo, šiuo metu bendrauja beveik kiekvieną dieną, kartu leidžia laisvalaikį, dalyvauja renginiuose. Pabrėžė, kad kaltinamojo poelgį vertina neigiamai, to nereikėjo daryti jokiu būdu, anksčiau niekada nieko panašaus nėra buvę. Galimas laiduotojas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kaltinamasis įsiklauso į jo nuomonę, jo (galimo laiduotojo) pareigos yra aukštesnės nei kaltinamojo. Aplinkybę, kad galimas laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, patvirtina ir tai, kad D. K. apie įvykį sužinojo dar 2024 m. iš paties kaltinamojo. Galimo laiduotojo ir kaltinamojo gyvenamųjų vietų neskiria didelis atstumas (D. K. gyvena Kaune, o kaltinamasis – Kauno r.) ir, kaip nurodyta pirmiau, kaltinamasis ir galimas laiduotojas dažnai bendrauja, užsiima bendromis veiklomis, abu yra (duomenys neskelbtini). Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad D. K. administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 11), taip pat neteistas (3 t., b. l. 14).

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad D. K. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas, siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bei užtikrinant tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

V. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis V. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. 1. 176–177). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad užpultas ir sužalotas viešoje vietoje, nukentėjusysis patyrė šoką, asmens užpuolimo situacija jį persekioja, periodiškai atsinaujina neigiamo pobūdžio dvasiniai pojūčiai. V. Č., vairuodamas transporto priemonę, prisimena užpuolimą, buvo itin pažemintas jaunesnio vyro. Po užpuolimo jautė didelį fizinį skausmą, vėliau ant veido liko žymės, kurios kompromitavo aplinkinių asmenų akivaizdoje, sumažėjo bendravimas.

Vertinant nukentėjusiojo reikalavimo dėl neturtinės žalos pagrįstumą, pažymėtina, kad BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, tačiau jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kodekse nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos ribos, todėl teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nekyla abejonių, kad įvykio metu, kai kaltinamasis, įvykus konfliktui, tyčia dešine savo ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam V. Č., šis pajautė išgąstį, patyrė momentinį fizinį skausmą, kaip pats nurodė – sumuštas jaunesnio vyro, viešoje vietoje ir dienos metu, jautė pažeminimą. Nekyla abejonių ir dėl to, kad neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus nukentėjusysis jautė ir po įvykio, kadangi dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto teko pakeisti vakaro planus, vykti į gydymo įstaigą, kitą dieną po įvykio veido srityje išryškėjo kraujosruva, kuri buvo akivaizdžiai matoma (veido srityje), dėl to jis nėjo į darbą, apribojo bendravimą.

Vis tik atsižvelgus į tai, kad ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai neteisėti kaltinamojo veiksmai nesukėlė, dėl paraudimo ir kraujosruvos veido srityje medicininio gydymo poreikio nebuvo, nukentėjusysis nurodė, kad į darbą dėl sužalojimo nevyko dvi dienas, po to buvo savaitgalis, o po jo beveik nieko nesimatė, skausmą jautė 2-3 dienas, sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, jokie kiti pakenkimai nukentėjusiojo sveikatai nebuvo padaryti, civiliniame ieškinyje nurodoma 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti laikytina akivaizdžiai per didele ir neproporcinga patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdžiui ir trukmei. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, prašomą priteisti sumą sumažinant iki 700 Eur, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 88–91). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantys kompaktiniai diskai su Bendrojo pagalbos centro užfiksuotais garso įrašais, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, automobilyje „VW Passat“ buvusio vaizdo registratoriaus įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (2 t., prie galinio bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojo D. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo V. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančius kompaktinius diskus su Bendrojo pagalbos centro užfiksuotais garso įrašais, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, automobilyje „VW Passat“ buvusio vaizdo registratoriaus įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (2 t., prie galinio bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. M., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė