Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. J. ir pagal atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo `prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje ir uždrausti atsakovei E. J. ir šalių dukrai I. B. išvykti iš Lietuvos Respublikos, įpareigoti atsakovę E. J. per vieną kalendorinę dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos perduoti ieškovui ar kitai teismo nustatytai institucijai dukters I. B. asmens dokumentą – pasą, apie priimtą nutartį informuoti Lietuvos Respublikso Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Prašyme nurodoma, jog atsakovė ignoruoja visus byloje priimtus procesinius sprendimus, nevykdė ir nevykdo teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsakovės kita dukra gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė su šalių nepilnamete dukra ne kartą ten lankėsi, periodiškai ten vyksta, kas sudaro prielaidas manyti, jog atsakovė gali slėptis su dukra šioje ar kitoje šalyje, neprisijungusioje prie Hagos konvencijos, iš atsakovės teiktų paaiškinimų (duomenys neskelbtini) teismui, matyti, jog atsakovė ketina išvykti iš Lietuvos, todėl būtina uždrausti atsakovei ir šalių nepilnametei dukrai tai padaryti bei siekiant užtikrinti tokio draudimo įgyvendinimą, būtina įpareigoti atsakovę perduoti šalių nepilnametės dukters asmens dokumentą ieškovui arba kitai teismo nustatytai institucijai. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išduoti leidimą išsivežti nepilnametę dukrą I. B. į (duomenys neskelbtini) be ieškovo sutikimo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Atsakovė nurodo, kad jai nebuvo uždrausta išsivežti vaiką į užsienį, ieškovui buvo žinoma apie atsakovės ketinimus išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), jis jiems neprieštaravo. Tačiau atsakovei išvykus ėmėsi teisinių priemonių vaiko sugrąžinimui. (duomenys neskelbtini) teisme išsiaiškinus šias aplinkybes, procesas dėl vaiko grąžinimo buvo nutrauktas. Atsakovė įpareigota atvykti į 2016-12-20 teismo posėdį nagrinėjamoje byloje. Ieškovė (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą, gavo darbą, gali išlaikyti vaiką, nes ieškovas pakankamai lėšų tam neskiria. Vaikas (duomenys neskelbtini)lanko mokyklą, todėl nėra pagrindo grąžinti ją į Lietuvą, keičiant aplinką, kurioje vaikas adaptavosi. Vaikas bijo grįžimo pas atsakovą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teikdama išvadą nagrinėjamu klausimu nurodė, kad atsakovė nepagrindė savo paaiškinimų apie tai, kad vaikas adaptavosi, nori likti (duomenys neskelbtini), įrodymais. Nėra žinomos vaiko gyvenimo sąlygos ten, vaiko nuomonė. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl vaiko išvežimas gali apsunkinti sprendimo vykdymą. Todėl reikėtų uždrausti išvykti ir neduoti leidimo išvykti be ieškovo sutikimo. (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad atsakovė privalo grąžinti vaiką, asmens dokumentai atsakovei grąžinti tik oro uoste prieš skrendant į Lietuvą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – nurodė uždrausti atsakovei E. J. išvežti nepilnametę I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos teritorijos be teismo leidimo. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas atmetė. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog atsakovė be ieškovo sutikimo buvo išsivežusi šalių nepilnametę dukrą į (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui. Ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas, dėl vaiko sugrąžinimo į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) teismas įpareigojo ieškovę iki 2016-12-16 grąžinti vaiką I. B. į Lietuvą, todėl teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad procesas (duomenys neskelbtini) teisme buvo nutrauktas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad asmens dokumentai atsakovei grąžinti tik oro uoste. Teismo vertinimu, grėsmę sprendimo vykdymui patvirtina faktai, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo, išvežė vaiką nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atimdama ieškovui galimybę bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir sukeldama grėsmę teismo sprendimo vykdymui, nes vieno iš tėvų atribojimas nuo vaiko gali sukelti atitinkamus padarinius bylos baigčiai (pavyzdžiui, dėl apribotos bendravimo teisės vaiko ryšys su vienu iš tėvų susilpnėtų, kas galėtų būti pagrindu vėliau spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su kitu iš tėvų), be to, toks vaiko atribojimas nuo vieno iš tėvų gali daryti neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Tai, kad vaikas faktiškai gyvena su atsakove, nereiškia, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta laikoma nustatyta su atsakove. Šalių nepilnametė dukra turi teisę būti lavinama ir ugdoma abiejų tėvų, bendrauti su abiem savo tėvais, tiek su ieškovu, tiek su atsakove. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Teismas nesutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovas finansiškai pajėgus lankyti dukrą (duomenys neskelbtini), todėl vaiko išvežimas jo teisės bendrauti su dukra neriboja, nes atsakovės vienašališko sprendimo išvažiuoti su vaiku gyventi į užsienį pasekmės neturi tekti ieškovui. Atmesdamas atsakovės prašymą leisti išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) be ieškovo leidimo teismas pažymėjo, jog vaikas į (duomenys neskelbtini)išvežtas labai neseniai, iki tol visą gyvenimą gyveno Lietuvoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad draudimas išvykti į (duomenys neskelbtini) sukeltų vaikui stresą. Atsakovė, manydama, kad vaiką traumuotų išsiskyrimas su ja, turi galimybę likti Lietuvoje su vaiku. Atsakovės teisė dirbti ir gyventi užsienyje nebus pažeidžiama, kadangi tuo atveju jei bus priimtas jai palankus teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tokios atsakovės teisės niekas neribos, tačiau esant iškeltai bylai, kurioje nagrinėjamas toks reikalavimas, iki teismo sprendimo turi būti pirmiausia užtikrinami vaiko interesai bendrauti ir vienodai palaikyti ryšį su abiem tėvais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovės atstovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išduoti leidimą apeliantei E. J. išsivežti nepilnametę dukrą I. B. į (duomenys neskelbtini) be ieškovo A. B. sutikimo laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9982- 930/2016.Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) siekia sukurti kuo palankesnes sąlygas augti vaikui – atsakovė išsinuomojo butą, kuriame gyvena kartu su dukra I. B., taip pat atsakovė (duomenys neskelbtini) gavo legalų dizaino įmonės direktorės darbą su visomis socialinėmis garantijomis. Vaikas (duomenys neskelbtini) taip pat tęsia mokslus – I. B. priimta į (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, kurią reguliariai lanko. Atsakovė (duomenys neskelbtini) turi žymiai geresnes sąlygas išlaikyti vaiką, nes ten gauna stabilias pajamas, kurios yra būtinos ne tik pačios atsakovės pragyvenimui, bet ir vaiko išlaikymui, kadangi Ieškovas piniginių sumų vaiko išlaikymui beveik neskiria, išskyrus teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo, kurio dydis tėra 175,00 Eur, kurį Ieškovas visuomet vėluoja mokėti. Teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kokios aplinkos sąlygos yra sudarytos I. B. augti (duomenys neskelbtini), neatsižvelgdamas į tai, kad vaikas jaučiasi adaptavęsis mokyklos aplinkoje. Nėra pagrindo, kol nėra įsiteisėjęs sprendimas šioje civilinėje byloje, I. B. grąžinti į Lietuvą ir papildomai traumuoti vaiką, nutraukiant mokslus (duomenys neskelbtini) ir keičiant aplinką, kurioje vaikas jau adaptavosi, taip papildomai sukeliant streso, išsiskyrimo, netekties jausmus, plius naujo kolektyvo baimę, kas galimai paveiktų ir vaiko mokymosi rezultatus.(duomenys neskelbtini) yra visos apeliantės gaunamos pajamos, todėl netekus darbo atsakovei užtikrinti augančio vaiko poreikius būtų sudėtinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į (duomenys neskelbtini) išvyko būtent dėl vaiko interesų – siekdama suteikti I. B. visavertį bei viskuo aprūpintą gyvenimą.Atsakovė, pasiimdama I. B. su savimi į (duomenys neskelbtini), teismo įpareigojimų nepažeidė. Atvirkščiai, vos tik pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, ieškovui apie tai buvo pranešta elektroniniu paštu.Ieškovui yra sudarytos visos galimybės bendrauti su I. B. nuotolinio ryšio priemonėmis, t. y. telefonu, ar kitomis ryšio priemonėmis.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo atstovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo draudimas atsakovei išvežti vaiką yra visiškai adekvati priemonė, jokių vaiko interesų nepažeidžia, o priešingai, sudaro sąlygas vaikui tikėtis saugios bei stabilios aplinkos ir kokybiško bendravimo su tėvu, kurį nuo 2016-10 atsakovė išvykdama į užsienį buvo visiškai apribojusi. Vaikas nebijo bendrauti su tėvu, priešingai, vaiką grąžinus į Lietuvą, dukra pageidavo pasilikti bendrauti su tėvu ilgesnį laiką, nei numatyta teismo nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos.Atsakovė nesiekia ir jokiu būdu nesukuria vaikui palankesnių sąlygų augti: 1) atsakovės išnuomoto buto nuoma yra itin brangi o atsakovė pagal jos pateiktus dokumentus neturi tiek pajamų, kad galėtų už jį susimokėti; iš vaiko pasakojimų yra žinoma, kad atsakovė su dukra abi gyvena vos viename kambaryje, kitame kambaryje gyvena dar vienas asmuo, o virtuvėje dar vienas; 2) yra labai daug pagrįstų abejonių ir dėl atsakovės deklaruojamo legalaus darbo; 3) iš dukters pasakojimų žinoma, kad atsakovė praktiškai visada yra namuose, be to ji pati yra nurodžiusi, jog su vaiku praleidžia daug laiko, dirbti gali ir namie, nes dirbama; 4) dukra lankė ir gali lankyti puikią ugdymo įstaigą Vilniuje, kurios lankymas buvo nutrauktas atsakovės vienašališku sprendimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei E. J. išvežti nepilnametę I. B. iš Lietuvos Respublikos teritorijos be teismo leidimo.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. CPK 145 str. 1 d. numato sąrašą laikinųjų apsaugos priemonių, taikytinų civilinėse bylose. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo.Byloje nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, o atsakovė – su priešieškiniu, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas kelis kartus taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas laikiną šalių bendravimo su vaiku tvarką (2016 m. balandžio 6 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. spalio 28 d. nutartys), o skundžiama 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi uždraudė atsakovei E. J. išvežti nepilnametę I. B. iš Lietuvos Respublikos teritorijos be teismo leidimo.Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai yra: 1) draudimas atsakovei išsivežti be teismo leidimo I. B. į (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus; 2) atsakovė, išvežusį šalių vaiką nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), skirtingai, nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neatėmė ieškovui galimybės bendrauti su vaiku.Pagal 2016 m. balandžio 22 d. nutartį nustatyta tokia laikina ieškovo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra I. B. tvarka:

- ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį (savaitgalių skaičiavimą pradėti nuo teismo nutarties priėmimo) pradedant nuo to savaitgalio penktadienio 17 val. paimant dukrą iš ugdymo įstaigos, o jei tai nėra darbo diena ar dukra dėl kokių nors priežasčių nelankė ugdymo įstaigos – iš dukros gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 20 val. grąžinant ją į gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. bendrauti su dukra paimant ją iš ugdymo įstaigos ir gražinant į gyvenamąją vietą iki 20 val. Jei dukra ugdymo įstaigos tą dieną nelankys, ieškovas turi teisę tuo pačiu nustatytu laiku paimti dukrą iš gyvenamosios vietos ir tuo pačiu nustatyti laiku grąžinti ją į gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku 30 (trisdešimt) kalendorinių atostogų dienų, kurios gali būti naudojamos dalimis, atostogų laiką iš anksto suderinus su atsakove. Atostogų metu dukra paimama iš gyvenamosios vietos 18 val. (jei tai darbo diena) arba 11 val. (jei tai nedarbo diena) ir grąžinama paskutinės atostogų dienos 20 val. į gyvenamąją vietą. Atostogų laikotarpiui atsakovė įpareigojama perduoti ieškovui dukters asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; ieškovas bendrauja su vaiku Tėvo dieną (jei ji nesutampa su ieškovo bendravimo laiku savaitgaliais) nuo tos dienos 10 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos iki tos dienos 20 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą; ieškovas bendrauja su vaiku porinių metų gruodžio 25 ir 26 dienomis paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 20 val.; ieškovas bendrauja su vaiku neporinių metų gruodžio 24 d., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.; ieškovas bendrauja su vaiku neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir grąžinat į jos gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.; ieškovas bendrauja su vaiku porinių metų antrą Šv. Velykų dieną paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos tos dienos 10 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos dienos 20 val.; šventėms netaikoma bendravimo tvarka, nustatyta darbo dienoms bei savaitgaliams ir šiems sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui švenčių dieną; ieškovas bendrauja su vaiku kiekvienų metų nedarbo dienas (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d., jei tai nėra bendravimo laikas savaitgalių ar savaitės dienomis) su dukra bendraujama kas antrą šventinę dieną pagal kalendoriaus eiliškumą nuo tos dienos 10 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos dienos 20 val. Tuo atveju, jei nurodytos dienos sutampa su bendravimo savaitgaliais ar ieškovui skirtomis bendrauti su dukra kitomis tvarkoje nurodytomis dienomis, prioritetas teikiamas bendravimui savaitgalį ar kitomis ieškovui skirtomis bendrauti su dukra kitomis tvarkoje nurodytomis dienomis; dukters ligos atveju (jei ji nėra gydoma stacionare) bendravimas su ja aukščiau nurodytu laiku vyksta jos gyvenamojoje vietoje. Tuo atveju, jei dukra gydoma gydymo įstaigos stacionare, bendravimas su ja vyksta pagal gydymo įstaigos taikyles. Atsakovė buvo įpareigota raštu informuoti ieškovą apie dukros gyvenamosios vietos pakeitimus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 vieną kalendorinę dieną nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo. Šalių tarpusavio bendravimas nustatytas telefonu ir elektroniniu paštu.

Pagal minėtą nutartį papildžiusią 2016 m. spalio 28 d. nutartį, atsakovė įpareigota vieną savaitgalį per mėnesį vaiką bendravimui su ieškovu pristatyti į ieškovo gyvenamąją vietą. Taip pat nustatyta, jog ieškovas A. B. turi teisę neribotai bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu ir kompiuterinių programų (Skype, ir pan.) pagalba, o atsakovė E. J. įpareigota užtikrinti tokio bendravimo galimybes.Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šalių nepilnametė dukra turi teisę būti lavinama ir ugdoma abiejų tėvų, bendrauti su abiem savo tėvais, tiek su ieškovu, tiek su atsakove; vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Ieškovo teisė neribotai bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis nelaikytina atstojanti teisę bendrauti su ja pagal 2016 m. balandžio 22 d. nutartį nustatytą laikiną bendravimo tvarką (šią laikiną bendravimo tvarką nustačiusi nutartis nepanaikinta). Nors šalių vaiko išvežimas į užsienio valstybę (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) teoriškai neužkerta kelio ieškovui paimti dukrą iš pastarosios ugdymo įstaigos ar faktinės gyvenamosios vietos, tačiau akivaizdu, jog praktiškai ši teisė negalėtų būti įgyvendinta dėl neproporcingų laiko ir finansinių sąnaudų. Pažymėtina, jog pačios atsakovės veiksmai (vaiko išvežimas į kitą valstybę, nors klausimas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo dar nebuvo išspręstas) sąlygojo būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti realią galimybę vaikui iki bylos išnagrinėjimo bendrauti su abiem tėvais.Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys 2017 m. sausio 12 d. pateikė teismui prašymą išduoti teismo leidimą atsakovei E. J. laikinai išvežti nepilnametę dukrą I. B. iš Lietuvos Respublikos teritorijos į (duomenys neskelbtini), nustatant, kad leidimas galioja iki 2017-02-20 ir 2017-02-20 šalių nepilnametė dukra I. B. turi būti grąžinta į Lietuvos Respubliką. Šį prašymą teismas tenkino 2017 m. sausio 16 d. nutartimi. 2017 m. vasario 15 d. šalys pateikė analogišką prašymą, prašydami, jog leidimas galiotų iki 2017-03-20 ir 2017-03-20 šalių nepilnametė dukra I. B. būtų grąžinta į Lietuvos Respubliką. Šį prašymą teismas taip pat tenkino 2017 m. vasario 20 d. Taigi, ir susiklosčiusi faktinė teismo nutarties vykdymo tvarka patvirtina, jog, nesant tėvų susitarimui dėl bendravimo su vaiku, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovei išvežti nepilnametę I. B. iš Lietuvos Respublikos teritorijos be teismo leidimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.