Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-495-451/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
2-495-451/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13033-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Ieškovas
D., D. L. C.
Atsakovas
R. L., R.
Advokatai
Dana Žvingilienė, Sergijui Kulik
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-495-451/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13033-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant ieškovei D. L. C., jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo R. L. atstovui advokatui Sergijui Kulik, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. C. ieškinį atsakovui R. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu (b.l. 3-8) prašo neterminuotai apriboti R. L. valdžią sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini) dienos atžvilgiu. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog atsakovas niekada sūnaus neišlaikė, juo nesirūpino, smurtavo sūnaus akivaizdoje prieš atsakovę. Nurodo, jog vaikas tėvą atsimena tik smurtaujantį ir girtą. Ieškovė nurodo, jog ji neketinanti visam laiku išvažiuoti iš Lietuvos, nes Lietuvoje ji turinti darbą. Ieškinį ieškovė prašo tenkinti pilnai.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinys turi būti tenkintinas pilnai, kadangi atsakovas niekada nesirūpino vaiku, neteikė jam išlaikymo. Nurodo, jog ieškovė iš atsakovo jaučia baimę sau ir savo sūnui. Paaiškino, jog tėvas nevykdė savo įstatyminių pareigų, vengė jas atlikti, nesirūpino vaiku. Nurodo, jog ieškinys turi būti tenkintinas, kol vaikui nepadaryta dar didesnė žala. Patenkinus ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepime į ieškinį (b.l.53-54), nurodo, jog ieškovė pati trukdė atsakovui bendrauti su vaiku, jį nuteikinėjo prieš atsakovą. Atsakovas nurodo, jog jis niekada nevartojo nei fizinio nei psichologinio smurto prieš sūnų, nedarė jam jokios žalos. Atsakovas ieškinį prašo atmesti.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pagrindo riboti tėvo valdžią nėra. Atsakovas turi lygias teise į savo vaiką, pati ieškovė neleido atsakovui bendrauti su vaiku. Atstovas prašo ieškinį atmesti .

Kauno miesto savivaldybės VTAS atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog turi būti patenkintas ieškovės ieškinys, kadangi atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia. Paaiškino, jog atsakovas daro neigiamą pavyzdį sūnui, jis smurtauja prieš ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. .

Byloje nustatyta, jog L. L. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas – R. L., motina – D. L. ( dabar D. L. C.) ( b.l. 11). Kauno miesto savivaldybės administracijos Eigulių seniūnijos pažyma (b.l.12) patvirtina, jog ieškovė su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 2004-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas (b.l.13), patvirtinantis, jog santuoką tarp šalių nutraukta dėl atsakovo R. L. kaltės, sūnaus L. L. gyvenamoji vieta nustatyta su mama D. L.. Bendravimo su sūnumi tvarka nustatyta nėra. Byloje pateikta 2004-12-08 dienos Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, patvirtinanti, jog iki teismo sprendimo dėl ištuokos priėmimo, atsakovas R. L. įpareigotas gyventi skyrium , netrukdant ieškovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo (b.l.17), ir ieškovės pateiktas 2009-08-19 dienos prašymas dėl išlaikymo išieškojimo nutraukimo ir vykdomojo rašto grąžinimo. Byloje pateikta atsakovą R. L. charakterizuojanti medžiaga , jo teistumai ir baustumai administracine tvarka, bei ieškovės pareiškimai dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų – 2008-05-30 nuosprendis (b.l.18), ieškovės 2009-08-20 prašymas dėl atsakovo netinkamų veiksmų (b.l.20), 2009-09-04 atsakovo paaiškinimas dėl ieškovės pranešimo (b.l.22), 2010-01-23 dienos ieškovės prašymas dėl atsakovo sudrausminimo (b.l.23), 2010-03-03 R. L. paaiškinimas (b.l.24), 2006-08-23 dienos nuosprendis (b.l.27), nutarimai dėl atsakovo baustumo administracine tvarka (b.l.28-37). Byloje atsakovas pateikė pavedimų kopijas į sūnaus sąskaitą (b.l.55-63). Byloje pateikta Kauno miesto savivaldybės VTAS išvada (b.l.77-78), dėl atsakovo R. L. piktnaudžiavimo tėvo valdžia. Byloje pateikti nuosprendis ir nutartis (b.l.81-84), kurių pagrindu atsakovas atlieka bausmę. Byloje pateikta Swedbank taupomojo indėlio sutartis (b.l 85), apie sąskaitos atidarymą šalių sūnaus L. L. vardu. Byloje pateiktos Jonavos rajono savivaldybės VTAS pažymos apie R. L. (b.l.96-98) ir atsakovo laiškas sūnui (b.l.101). Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija pateikė informaciją ir charakteristiką apie R. L. (b.l.110-111) bei nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo kopiją (b.l.112-113). Byloje yra teismo užklausti duomenys (b.l.114-120) , apie atsakovo darbovietes ir gaunamas pajamas.

Pagal CK 3.180 str. 1 d. nuostatas teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi , daro žalingą` įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas ( AT nutartis Nr.3K-3-209/2008, 3K-3-92/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios darytų žalos vaikos sveikatai ir jo raidai (Johansen v.Norway judgement of 7 August 1996, Reports og Judgements and Decisions 1996-III, p.1008-09). CK 3.180 str. 1 d. reglamentuotos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Tėvų valdžia ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas ribojimas. Ribojant tėvų valdžią yra svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Šioje teisės normoje įvardintos sąlygos, kuomet ribojama tėvų valdžia, šių sąlygų sąrašas yra baigtinis, t.y. kuomet tėvas ar motina: 1. vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2. piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3. žiauriai elgiasi su vaiku; 4. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5. nesirūpina vaiku.

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui sūnaus L. atžvilgiu. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą yra gerokai griežtesnė sankcija negu laikinas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovas nemoka išlaikymo savo sūnui L., vaiko akivaizdoje grąsina ieškovei, prieš dabartinį ieškovės vyrą atsakovas vaiko akivaizdoje pavartojo smurtą, šiuo metu atsakovas atlieka bausmę. Ieškovė nurodo, jog atsakovas ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka, ieškovė yra kreipusis į policiją dėl atsakovo grąsinimų susidoroti su ieškove. Byloje nustatyta, jog santuoka tarp šalių nutraukta 2004-12-16 , po santuokos nutraukimo sūnaus L. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Iš byloje pateiktos 2004-12-08 dienos nutarties matyti, jog jau tada atsakovas triukšmaudavo, vaiko akivaizdoje smurtaudavo prieš ieškovę, ko pasekoje teismas taikė laikinas apsaugos priemones, tam , kad apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. (b.l.14). Iš teismui pateikto 2004-12-16 dienos teismo sprendimo matyti, jog jau tuo metu atsakovas nesirūpino vaiku, nereiškė noro su juo bendrauti, dėl pateikto ieškovės ieškinio nepateikė jokio atsiliepimo (b.l.13). Atsakovui skiriantis su vaiko mama įstatymas nereikalavo nusistatyti bendravimo tvarkos. Dabar galiojančios CK nuostatos taip pat nereikalauja, kad santuokos nutraukimo byloje tokia tvarka būtų privalomai nustatoma. Tačiau tiek anksčiau galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas, tiek dabar galiojančios CK 3 knygos nuostatos suteikia teisę tėvui ar motinai, kurių teisė bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais yra pažeidžiama, apginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kuriam, neva, vaiko mama neleido bendrauti su vaiku, būtų įgyvendinęs savo , kaip tėvo pažeistas teises ir gynęs jas teismine tvarka. Todėl atmestinas atsakovo atstovo argumentas, jog ieškovė neleido bendrauti su sūnumi, darė tam kliūtis. Kaip matyti iš byloje esančių 2008-08-19 dienos patvarkymo grąžinti vykdomąjį raštą (b.l.16), ir 2009-02-02 vykdomojo rašto (b.l.17) atsakovas nevykdė savo pareigos ir neišlaikė vaiko. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas mokėjo išlaikymą ir pateikė į bylą kvitus (b.l.55-63), tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas sūnui L. 2011 metais pervedė devynis kartus po 50,00 (penkiasdešimt litų), daugiau įrodymų dėl išlaikymo mokėjimo atsakovas nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo sūnus 2011 metais turėjo vienuolika metų, todėl išlaikymo lėšas uzurfrukto teise turėjo valdyti jo mama, t.y. ieškovė. Ieškovė paneigė , jog tokias lėšas sūnus L. yra gavęs, nurodė, jog ieškovei ir sūnui L. apie tokias lėšas nebuvo žinoma, tėvas nėra pranešęs sūnui apie atidarytą sąskaitą. Aukščiau teismo ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, geranoriškai neteikė išlaikymo, nors tokia pareiga atsakovui yra nustatyta įstatymu.

Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka, eilę kartų ieškovė kreipėsi į policiją dėl netinkamo atsakovo elgesio (b.l.18-36, 38-46). Šie pateikti ieškovės įrodymai suponuoja neginčijamą išvadą, jog atsakovas, turėdamas pareigą rodyti tinkamą pavyzdį sūnui , elgiasi atvirkščiai, daro teisės pažeidimus, įžeidinėja vaiko mamą sūnaus akivaizdoje. Tokie atsakovo veiksmai daro žalingą įtaką vaikui ir patvirtina , jog atsakovas elgiasi amoraliai. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, Pravieniškių pataisos namuose. Iš pateiktos charakteristikos iš įkalinimo įstaigos apie atsakovą matyti, jog atsakovas charakterizuojamas teigiamai, vertybinės nuostatos neaiškios, tačiau linkęs keisti jas teigiama linkme (b.l.111). Pažymėtina ir tai, jog atsakovas iš įkalinimo įstaigos parašė sūnui laišką, kas rodo, jog atsakovas tikėtina supras savo klaidas, jas įvertins ir padarys išvadas. Todėl išanalizavus nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus darytina išvada, jog nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą (CPK 185 str.). Kaip teismas paminėjo anksčiau CK 3.180 str. 1 d. pateiktas sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis, visais išvardintais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Byloje nėra duomenų apie atsakovo žiaurų elgesį su vaiku, todėl reikalavimas apriboti neterminuotai atsakovos valdžią sūnaus L. atžvilgiu vertintinas kaip nepagrįstas ir per griežtas. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine. Pagal CK 3.161 str. 3 d. nuostatas vaikas turi teisę gyventi su tėvais, būti jų auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais ir giminaičiais. Jungtinė tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina principą, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl jis turi būti pagrįstas protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kaip matyti iš byloje pateiktos Kauno miesto savivaldybės VTAS išvados (b.l.77-78) , jog L. šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, tačiau jis nurodo, “gal vėliau, kai būsiu pilnametis”, taip pat patvirtina, jog vaikas neatsisako bendrauti su tėvu.

Byloje apklausti liudytojai, N. Č., kuri yra ieškovės draugė nuo studijų laikų, atsakovo mama G. L., atsakovo gyvenimo draugė J. J. , bei atsakovo teta I. T.. Teismas laiko, jog liudytojų parodymai vertintinti kritiškai, kadangi jie artimai susiję su ieškove ir atsakovu, todėl jų parodymai vertintinti kaip noras padėti šalims, ir negali būti laikomi patikimais įrodymais tokio pobūdžio bylose. Teismas liudytojų parodymus atmeta ir jų nevertina – LR CPK 183 str., 185 str.

Įstatymų leidėjas numatė du galimus tėvų valdžios ribojimo būdus- laikinąjį ir neterminuotą. Laikinasis tėvo valdžios ribojimas gali būti nustatomas konkrečiam terminui su perspektyva, kad tėvas pasitaisys ir ateityje galės tinkamai auklėti savo sūnų. Ir nors byloje dalyvavusios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą, jog yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią atsakovui taikytina lengvesnė sankcija – jam tėvo valdžia apribotina terminuotai iki sūnui sueis 16 metų – iki 2016-08-18 dienos. Savo sūnaus L. atsakovas neaugino, neauklėjo , su juo nebendravo nuo 2004 metų, todėl suprantama, kad dėl šių priežasčių jis neturi jokių tėvystės įgūdžių. Tačiau byloje pateikta Pravieniškių pataisos namų charakteristika, atsakovo laiškas sūnui, bei pačio L. išsakyta pozicija dėl bendravimo su tėvu, duoda pagrindo teigti, jog atsakovas keičia požiūrį į gyvenimo vertybes, tikėtina, kad atsakovas supras savo, kaip tėvo pareigų vykdymą, vaiko poreikius, tėvo vaidmenį vaiko gyvenime , atsiras supratimas, kad vaikas yra ne daiktas, o besiformuojanti asmenybė, kurio norus privalu gerbti ir į juos atsižvelgti. Metams bėgant gali keistis ir pačio vaiko supratimas tėvo atžvilgiu ir tai patvirtina byloje pateikta vaiko apklausos medžiaga , todėl yra pagrindas tėvo valdžią apriboti terminuotai ( CK 3.180 str., CPK 185 str.).

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovų naudai bei pašto išlaidos valstybės naudai ( CPK 93, 96, 98 str.).

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 263-267, 268- 270 str. nuspren dž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Apriboti terminuotai – iki 2016-08-18 atsakovo R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus L. L. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. L. C. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)naudai: 143,00 Lt (šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 2420,00 lt. (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo R. L. a.k(duomenys neskelbtini) , 14,00 Lt ( keturiolika litų) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė