- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-223-382-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ketveriems metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 22 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), išlauždamas gyvenamojo namo laukinių durų užraktą, įsibrovė į B. Z. namus ir, pavartodamas fizinį smurtą, t. y. kojomis spardydamas jį į įvairias kūno vietas, iš B. Z. namų, plėšimo būdu, pagrobė B. Z. priklausantį bendros 1890 Lt vertės turtą, asmens tapatybės kortelę, invalidumo pažymėjimą bei K. B. priklausančius 400 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo į sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis prisipažino tik iš dalies. Iš bylos matyti, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra vienodi ir nuoseklūs, jis nurodė visas įvykio aplinkybes, pripažino savo kaltę tokia apimtimi, kokia nusikalto, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas įvyko, atsiprašė nukentėjusiųjų. Todėl yra pagrindas pripažinti jo prisipažinimą nusikaltus atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nusikaltimus jis padarė spontaniškai, jų iš anksto neplanavo. Taip pat teismas nekreipė dėmesio į jo pateiktą dokumentą, kad jis tuo metu, kai buvo iškelta baudžiamoji byla, buvo registruotas darbo biržoje. Esant išdėstytoms bausmės skyrimui reikšmingoms aplinkybėms, akivaizdu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.
Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo argumentai, kad paskirta bausmė per griežta, nepagrįsti. Nuteistasis V. S. yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, naujus tyčinius sunkų ir apysunkį nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas lygtinio paleidimo metu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. S. kelis kartus yra baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ir įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. S. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių, nekeičia savo gyvenimo būdo, demonstruoja piktybinį polinkį daryti nusikaltimus, aiškų nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Paskirdamas nuteistajam už sunkų nusikaltimą didesnę, o už apysunkį mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Nuteistojo argumentai dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, padėjimas išaiškinti ją ir joje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodo nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. teisme pakeitė kai kuriuos savo parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, be to, jis neigė ir kai kurias kitas apylinkės teismo patikimai nustatytas su įsibrovimu, fizinio smurto pavartojimu ir pagrobtų daiktų kiekiu susijusias įvykio aplinkybes. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Reikšminga ir tai, kad V. S. nusikaltimus padarė prieš socialiai itin pažeidžiamus žmones (nukentėjusieji yra pensininkai, jie neteko ką tik gautos pensijos), brutaliai, pavartodamas fizinį smurtą prieš senyvo amžiaus žmogų, įsiverždamas į jų namus ir pagrobdamas jų turtą. Taigi, skirdamas V. S. bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmių rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, taip pat ir apėmimo būdu subendrintą galutinę bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.