- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1184-881/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18344-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-22704-15/2010 pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko prašymą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti šalį vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. nutartimi antstolio prašymą patenkino ir pakeitė vykdymo procese skolininką Č. V. į Vilniaus apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją. Teismas nustatė, kad antstolių kontorai vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007 m. liepos 17 d. vykdomasis raštas 190V/2007 dėl 294 212 Lt skolos (išieškotojas A. K., skolininkas Č. V.). 2007 m. rugpjūčio 8 d. mirė skolininkas Č. V., o skolininko turtas paveldėjimo teise perėjo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Pagal CPK 48 straipsnio 1 ir 2 dalis, 596 straipsnio 1 ir 2 dalis, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2010 m. liepos 23 d. valstybės vardu paveldėjo mirusio Č. V. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ir finansinį turtą (0,05 Lt). Inspekcija paveldėtą žemės sklypą perdavė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad paveldint valstybės vardu žemės sklypus veikia Nacionalinė žemės tarnyba, todėl Inspekcija negali būti valstybės atstovas tvarkant minėtus sklypus. Apeliantas pažymi, kad minėta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo norma yra speciali norma CK 5.62 straipsnio atžvilgiu.
2. Pirmosios instancijos teismas į bylą neįtraukė Nacionalinės žemės tarnybos ir Inspekcijos, tuo pažeisdamas šių institucijų procesines teises. Apelianto manymu, į bylos nagrinėjimą taip pat turėjo būti įtraukta kreditorė, nes byla taip pat susijusi su kreditorės teisėmis.
Atsiliepimas
Antstolis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Skundžiama nutartis buvo priimta remiantis notaro atsakymu, kad mirusio skolininko turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, kuriai atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija. Pats apeliantas atskirajame skunde teigia, kad valstybės vardu paveldėjo mirusio skolininko turtą.
2. Apeliantas, įgyvendinęs savo teisę į palikimą, įgytą turtą valdyti perdavė Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau tas nepaneigia fakto, kad įpėdiniu yra būtent apeliantas.
3. Antstolis pagal turimus duomenis priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – kreipėsi į vykdomąjį dokumentą išdavusią instituciją su prašymu pakeisti vykdymo procese skolininką į Valstybinę mokesčių inspekciją, nes teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija įgyvendino savo teisę į palikimą – palikimą priėmė, t. y. tapo turto savininku, ir tik po to, pasinaudodama poįstatyminiuose aktuose įtvirtinta tvarka, priėmė sprendimą savo nuosavybę perduoti valdyti kitai tarnybai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Ne visada iki civilinio proceso pabaigos bylos šalimis išlieka tie patys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie kreipiasi teisminės gynybos ar dėl kurių prašoma taikyti tam tikras teisinio poveikio priemones. Asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių, gali lemti procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja CPK 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).
Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). CPK 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).
Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kuris iš valstybę atstovaujančių asmenų – Valstybinė mokesčių inspekcija ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – yra tinkamas mirusio skolininko, kurio turtą, žemės sklypą, paveldėjo valstybė, teisių perėmėjas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų ,,Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 45 punktas nustato, jog tuo atveju, jeigu valstybė paveldėjo žemės sklypą (jo dalį), mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos juos turi perduoti apskrities, kurios teritorijoje yra valstybės paveldėtas žemės sklypas (jo dalis), viršininko administracijai. Šiuo atveju neforminamas turto apskaitos ir perdavimo aktas. Be to, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad paveldint valstybės vardu žemės sklypus veikia Nacionalinė žemės tarnyba, todėl VMI negali būti valstybės atstovas, sprendžiant ginčus, susijusius su valstybės paveldėtu žemės sklypu. Kadangi Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, norminių aktų pagrindu, perdavė paveldėtą žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tinkamas mirusio skolininko teisių perėmėjas yra valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, todėl pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas skolininką vykdymo procese, neteisingai nurodė, jog tinkamas skolininkas vykdymo procese yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas šalį vykdymo procese, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikinama. Apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas jam CPK 337 straipsnio 2 punktu suteikta teise, išsprendžia klausimą iš esmės, t. y. pakeičia skolininką Č. V. vykdymo procese į valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pakeisti skolininką Č. V. (a/k (duomenys neskelbtini) kuris mirė 2007 m. rugpjūčio 8 d., vykdymo procese į skolininką valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus.