Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įteikiant procesinius dokumentus kitu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu užsienyje bei viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, tačiau per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. liepos 28 d. tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 10-054603-VA (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui iki 2015 m. liepos 17 d. buvo suteiktas 20087,44 Lt (5817,73 Eur) kreditas su 18,50 proc. metine palūkanų norma (metinė kredito grąžinimo norma 20,72 proc.), delspinigių dydis 0,1 proc. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius bei mokėti kitus mokesčius. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė nutraukė Sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus.

2013 m. vasario 22 d. UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6294/13-20-10, pagal kurią 2013 m. rugpjūčio 26 d. bylų priėmimo perdavimo aktu Nr. 5 AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Iš byloje pateikto išrašo iš AB „Swedbank“ bylų priėmimo perdavimo akto Nr. 5 prie 2013 m. vasario 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog pradinė kreditorė perleido ieškovei teises į 13707,76 Lt (3970,04 Eur) atsakovo įsiskolinimą bei delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, todėl laikytina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo, kuris nėra įvykdęs reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 3970,04 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4114,61 Eur sutartinių palūkanų, kurias sudaro 442,32 Eur Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos palūkanos ir 3672,29 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 18,5 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3970,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 808,68 Eur delspinigių, kuriuos sudaro Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyti delspinigiai ir delspinigiai, paskaičiuoti nuo laiku nesumokėtos skolos už 180 dienų po 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną bei 780,43 Eur palūkanų delspinigių, kuriuos sudaro Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyti palūkanų delspinigiai ir delspinigiai, paskaičiuoti nuo nesumokėtos palūkanų sumos (4114,61 Eur) už 180 dienų po 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.

Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos 442,32 Eur palūkanos.

Teismas, pasisakydamas dėl 3672,29 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., ir 18,5 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (3970,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluota taisykle, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48, 54 punktai). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 3672,29 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., ir 18,5 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (3970,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Ieškovė įgijo reikalavimo teisę ne tik į perimtą įsiskolinimą, bet ir papildomą teisę reikalauti delspinigių. Nagrinėjamu atveju, atsakovas Sutarties 7.2 punktu įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes – į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į delspinigių sumą bei į jų susidarymo laikotarpį, laikytina, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl netesybos mažintinos iki Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t. y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Remiantis minėta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo norma, vartotojui netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, iš dalies tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų delspinigių priteisimo, priteisiant iš atsakovo ieškovei 357,30 Eur delspinigių (3970,04 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) ir 39,81 Eur palūkanų delspinigių (442,32 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų).

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patenkintų materialinių reikalavimų dalis sudaro 49,72 procento, todėl jai iš atsakovo priteistinas 108,39 Eur žyminio mokesčio atlyginimas.

Atsakovui apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834:

- 3970,04 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų 4 ct) skolos;

- 442,32 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 32 ct) palūkanų;

- 357,30 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 30 ct) delspinigių;

- 39,81 Eur (trisdešimt devynis eurus 81 ct) palūkanų delspinigių;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4809,47 Eur sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 108,39 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovui pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“), paskelbiant pranešimą: „Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2020 m. birželio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-5643-1079/2020 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), priteista ieškovei UAB „Gelvora“ skola, palūkanos, delspinigiai, palūkanų delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo K. M. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose, adresu Medžiotojų g. 2A, Joniškis. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.