Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16936-466/2014 pagal ieškovo UAB „Orange Group Baltic“ ieškinį atsakovei A. B. dėl mokymo išlaidų atlyginimo ir pagal atsakovės A. B. priešieškinį dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014-11-18 nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendime. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2014-11-18 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams pavesta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Kauno teritorinė muitinė, bylos Nr. 3K-3-645/2000).

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-507/2004).

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia paskaičiavimais dėl nepagrįstai priteistos sumos. Apeliantė nurodo, kad ieškovui sumokėjo 2 709,61 Lt, todėl ieškovo reikalavimai dėl mokymo išlaidų atlyginimo negalėjo būti didesnė nei 11 214,39 Lt. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 13 234,00 Lt, todėl jo reikalavimas dalyje dėl 2 019,61 Lt sumos negalėjo būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais ir neturinčiais teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 13 234 Lt mokymo išlaidų, taip pat 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti atsakovės atleidimo iš UAB „Orange Group Baltic“ darbo formuluotę, nustatant, jog atsakovė buvo atleista pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl svarbių priežasčių – dėl ieškovo darbo sutartimi sulygtų įsipareigojimų suteikti atsakovei darbą, mokėti darbo užmokestį bei mokėti privalomus mokesčius nevykdymo; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai ieškovo iš atsakovės be pagrindo gautas piniginės lėšas 2 452,90 Lt sumai, nesumokėtą darbo užmokestį 111,75 Lt sumai, bylinėjimosi išlaidas; 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo naudai 11 509,00 Lt sumą mokymo išlaidoms atlyginti. Paaiškino, kad kadangi atsakovė jau yra sumokėjusi iš viso 700,00 EUR ieškovui, patirtos neatlygintos mokymosi išlaidos sudaro 11 509,00 Lt (13 924,00 Lt – 690,00 Lt – 1 725,00 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje byloje susiklosčiusią situaciją buvo pagrindas ištaisyti rašymo klaidą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją ištaisė, nepakeisdamas sprendimo esmės, kadangi ieškovas būtent tokios sumos ir reikalavo.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.