- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-656-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04607-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. R. pareiškė ieškinį atsakovui A. R., prašydama priteisti iš atsakovo skolą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto esančiu adresu (duomenys neskelbtini), arba įsileisti į jai priklausantį namą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
Teismas nustatęs, kad atsakovo faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa ir yra adresu (duomenys neskelbtini), be to byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), bei, nesant duomenų, jog bylą tikslinga nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, sprendė, kad ieškovės ieškinys laikytinas neteismingu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Išaiškino, kad ieškovė ieškinį turėtų pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. R. pateikė Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams ieškinį atsakovui A. R., kurio faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa ir yra adresu (duomenys neskelbtini), taip pat, teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl teismingumo, jog ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams, ir todėl teismas sprendė, kad ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę skunde nurodo ir pati ieškovė. Duomenų byloje, kad šalys būtų susitarusios dėl teismingumo, jog ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, nėra. Todėl ieškovės ieškinys turėtų būti pareikštas ne Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, susijusiomis su teismingumo taisyklių taikymu, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.