- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- T-XX-90-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją parduoti pareiškėjui asmeniniam ūkiui suteiktą ir naudojamą žemę, esančią Ringaudų seniūnijoje, Noreikiškių kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone.
Pareiškėjas nurodė, kad Noreikiškių apylinkės tarybos 1994 m. kovo 1 d. sprendimu jam buvo suteiktas žemės sklypas asmeniniam ūkiui. Tuo metu jis gyveno santuokoje su V. J.. Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 18 d. nutartimi ši santuoka buvo nutraukta ir padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausęs turtas. Asmeninio ūkio žemės sklypas tarp sutuoktinių nebuvo padalintas, nes jis jiems nepriklausė nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodė, kad po santuokos nutraukimo suteiktu asmeninio ūkio sklypu jis naudojosi vienas, o vėliau - kartu su savo antrąja sutuoktine. Šiuo metu pareiškėjas yra pateikęs prašymą atsakovui dėl suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo, tačiau atsakovas jam šio žemės sklypo neparduoda. Atsakovas reikalauja, kad pareiškėjas, prieš sudarant valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, perkamą asmeninio ūkio žemės sklypą notariniu susitarimu pasidalintų su buvusia sutuoktine V. J., nes asmeninio ūkio žemės sklypas 1994 metais buvo suteikiamas šeimai. Pareiškėjas nurodė, kad jis su atsakovo pozicija nesutinka. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr.236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 2 punktą, asmeninio ūkio žemė yra parduodama jos naudotojams. Kadangi ginčo asmeninio ūkio žeme nuo 2002 metų naudojasi tik pareiškėjas, todėl ši žemė jam ir turi būti parduota. Juolab, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė V. J. net nėra pateikusi prašymo dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodęs, jog ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2008 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ginčas šiuo atveju yra susijęs su specialiais teisės aktais reglamentuojamomis žemės reformos procedūromis, todėl kyla viešojo administravimo srityje ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad jam šiuo atveju vis tik kyla abejonė, ar tikrai šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Tarp pareiškėjo ir atsakovo yra susiklostę santykiai dėl valstybinės žemės pardavimo. Šie santykiai nėra pagrįsti pavaldumu ir yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Atsakovas šiuose santykiuose veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir įgyvendina valstybinės žemės savininko teises.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis siekia įsigyti nuosavybėn asmeniniam ūkiui suteiktą valstybinės žemės sklypą. Atsakovas šiuo metu pareiškėjui jo pageidaujamo įsigyti sklypo neparduoda ir tokią savo poziciją motyvuoja buvusios pareiškėjo sutuoktinės teisėmis į ginčo žemę. Taigi ginčas šiuo atveju iš esmės yra susijęs su civilinio teisinio pobūdžio sąlygų ginčo žemės sklypo pardavimui nustatymu, t. y. su pareiškėjo bei jo buvusios sutuoktinės teisių į suteiktą asmeninio ūkio žemę nustatymu. Ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, o grynai administracinio pobūdžio klausimų, kuriuos būtų galima pripažinti pagrindiniais, nekeliama. Todėl aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą perduoti Kauno rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo