- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2K-338/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Armanas Abramavičius (pirm.), Viktoras Aidukas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- R. M., A. S., A. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Viktoro Aiduko, pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto psichotropinių medžiagų – 0,825 g metamfetamino – įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir jas platinus, išteisintas.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S. ir A. M. , tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei neteisėtai jas platino: 2007 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data bei laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 342,037 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 36,607 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos neteisėtai atgabeno į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir laikinam saugojimui perdavė A. S. , kuris tokiu būdu 342,037 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 36,607 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai įgijo ir neteisėtai jas laikė. Po to, 2007 m. rugpjūčio 12 d., 12.23 val., A. M. ir R. M. susitarus dėl psichotropinių medžiagų – amfetamino – įgijimo, R. M. paskambinus A. S. ir nurodžius dalį saugomų medžiagų perduoti A. M. , 2007 m. rugpjūčio 12 d., nuo 12.30 val. iki 14.00 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), A. S. perdavė, o A. M. įgijo R. M. priklausančių 138,514 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 15,237 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, juos A. M. kartu su iki 2007 m. rugpjūčio 14 d. nenustatytomis aplinkybėmis įgytomis psichotropinėmis medžiagomis – 0,825 g metamfetamino neteisėtai parsigabeno ir laikė bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. rugpjūčio 14 d., kai apie 9.30 val. kratos metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, R. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti: iki 2007 m. rugpjūčio 14 d., tiksli data bei laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti įgijo 2,107 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,341 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,025 g metamfetamimo ir 0,68 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriuos jis neteisėtai su savimi laikė nenustatytoje vietoje. Po to, 2007 m. rugpjūčio 14 d. R. M. minėtas medžiagas neteisėtai gabeno automobiliu „Mersedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai apie 12.00 val., jis buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir automobilio apžiūros metu šios narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.
Taip pat R. M. nuteistas ir už veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, tačiau šios nuosprendžio dalies kasatorius neskundžia.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nešališkumo principą, nekaltumo prezumpciją, įrodinėjimo naštą perkėlė jam ir buvo neobjektyvus: savaip interpretavo byloje esančių telefoninių pokalbių turinį, apklausė suinteresuotus bylos baigtimi policijos pareigūnus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį bei 301 straipsnio 1 dalį. R. M. nurodo, kad teismai netinkamai įvertino operatyvinę medžiagą, nes teismui buvo pateikta tik dalis išslaptintų telefoninių pokalbių, todėl teismas negalėjo padaryti neginčijamos išvados, kad jis užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu. Operatyvinio darbuotojo G. S. ir tyrėjos R. B. parodymai vertintini kritiškai, nes jie, atlikdami procesinius veiksmus, anot kasatoriaus, buvo suinteresuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pas R. M. namuose kratos metu nebuvo rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pakavimo ar svėrimo priemonių, todėl teismo prielaida, kad jis tiekė narkotines medžiagas A. S. ir per jį pardavė A. M. , yra neteisinga. Taip pat vien liudytojo G. S. parodymais konstatuota, kad neva tai kasatorius susitarė su A. S. , kad laikys narkotines medžiagas pas jį, o paskui atsiims pinigus. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas skirtingai vertino kitų kaltinamųjų parodymus: A. S. parodymus laikė patikimais, o A. M. - įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, anot kasatoriaus, negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes jie yra mažai informatyvūs ir pagal fonoskopinės ekspertizės išvadas yra tik tikėtini, o kai kuriuose pokalbiuose užfiksuotas balsas, išklotinėse nurodytas kaip R. M. , pagal ekspertų išvadas nėra jo. Kasatorius teigia, kad dėl antrojo jam inkriminuotos veikos epizodo (dėl rastų automobilyje psichotropinių medžiagų įgijimo turint tikslą platinti) teismo sprendimuose nenurodyta jokių motyvų. R. M. teigia, kad sulaikymo metu ikiteisminiame tyrime ir teisme nurodęs, jog psichotropines medžiagas įgijo savo reikmėms, todėl dėl antrojo nusikalstamos veikos epizodo jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio l dalį. Kasatoriaus teigimu, teismui pripažinus jį kaltu pagal BK 260 straipsnio l ir 2 dalis, veika turėjo būti kvalifikuojama kaip tęstinė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė mano, kad R. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei teigia kasatorius, teismų išvados dėl jo kaltės grindžiamos ne vien tik telefoninių pokalbių įrašais ir kitų nuteistųjų parodymais, o visų surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai pasisakė dėl nuteistųjų A. S. ir A. M. parodymų, liudytojų (policijos darbuotojų) paaiškinimų, juos vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Įrodymų analizė sudarė pagrindą teisingai išvadai, kad pagrindinis vaidmuo platinant psichotropines medžiagas teko būtent R. M. , jis buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius ir tik jo prašymu, jo leidimu buvo perduodamos psichotropinės medžiagos. Pasak prokurorės, fonoskopinės ekspertizės išvada nepaneigė, jog operatyvinių priemonių naudojimo metu užfiksuotose pokalbiuose yra ne nuteistojo balsas.
Pasak prokurorės, R. M. kasacinio skundo motyvai, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti, nes juos paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Teismai, sugretinę visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo kitų nuteistųjų, policijos pareigūnų parodymai, automobilio apžiūros protokolas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, specialisto išvada ir kiti šaltiniai, padarė pagrįstą išvadą, jog R. M. automobilyje aptiktas psichotropines ir narkotines medžiagas įgijęs, gabenęs ir laikęs, turėdamas konkretų ir iš anksto susiformavusį tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, todėl R. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl R. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį
Kasatoriaus R. M. teiginiai, kad teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – amfetaminu - netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįrodyta jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo, laikytini nepagrįstais.
Iš kasacine tvarka apskųstų teismų sprendimų matyti, kad R. M. kaltė padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta nuteistojo A. S. parodymais, nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teisme duotais parodymais, liudytojų G. S. ir R. B. parodymais, kratos protokolais, specialisto išvadomis, daiktų apžiūros protokolais, asmens kratos protokolais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose užfiksuotais duomenimis - mobiliojo ryšio sistemos monitoringo įrenginiais padarytais garso įrašais ir kt.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas R. M. keliamas abejones dėl to, ar telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotas jo balsas, atnaujino įrodymų tyrimą ir skyrė fonoskopinę ekspertizę, kad išsiaiškintų, ar prie bylos esančiuose garso įrašuose užfiksuotų telefoninių pokalbių dalyviai tikrai yra techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose nurodyti R. M. , A. S. ir A. M. ir ar garso įrašai nėra sumontuoti. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-831(11) nustatyta, kad tikėtina, jog tiriamuosiuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas vyro balsas yra R. M. . Nutartyje pateikta kruopšti ir išsami įrodymų analizė, papildanti pirmosios instancijos teismo argumentaciją ir patvirtinanti šio teismo išvadas apie R. M. veikos kvalifikaciją. Išanalizavęs visus ištirtus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, bei byloje surinktų duomenų kontekste, apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas, kad R. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 342,037 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis 36,607 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Atmestini ir kasatoriaus argumentai, kuriais nesutinkama su nuteisimu už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis ir jų dalimis) ir psichotropinėmis medžiagomis (amfetaminu ir metamfetaminu), turint tikslą jas platinti, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir teigiama, kad jo nusikalstama veika galėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
A. M. versija, kad narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo neturėdamas tikslo jų platinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus įrodymų visumą – liudytojų G. S. ir R. B. parodymus, automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolą, specialisto išvadas Nr. 140-(8663)-IS1-8309 bei Nr. 3018 ir kitus byloje ištirtus įrodymus, motyvuotai atmesta. Automobilio apžiūros metu rasta ne tik skirtingų psichotropinių ir narkotinių medžiagų skirtingose pakuotėse, bet ir elektroninės svarstyklės, ant kurių aptikti skirtingų rūšių narkotinių medžiagų pėdsakai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė teisingą išvadą, kad A. M. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, gabeno ir laikė jas, turėdamas tikslą platinti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pritarė ir patvirtino šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. M. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir nėra teisinio pagrindo ją kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma kasaciniame skunde.
Nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo nuskalstamus veiksmus kaip dvi atskiras veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, nes jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip tęstinė.
Tęstine veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad R. M. padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas. Kiekviena iš šių veikų buvo įgyvendinta atskirai, kitoje vietoje, kitu metu rastos skirtingos medžiagos: vienu atveju - psichotropinės, o kitu – psichotropinės ir narkotinės medžiagos, ir tai įrodo, kad teismai, kvalifikuodami R. M. nusikalstamas veikas kaip dvi atskiras veikas, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų
Šioje byloje tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismų išvados dėl R. M. kaltės bei veikos kvalifikavimo, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Teismai bylos proceso metu gautus duomenis įvertino ir pripažino juos įrodymais įstatymo nustatyta tvarka (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas, įrodymų turinį atitinkančias išvadas. Teismai išnagrinėjo bylą laikydamiesi rungimosi ir nešališkumo principų reikalavimų, kruopščiai išnagrinėjo visas byloje iškeltas versijas, susijusias su įrodinėtomis aplinkybėmis, ir ištyrė tiek R. M. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dar kartą patikrino įrodymų patikimumą, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus. Teismų išvados dėl R. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
R. M. kasacinio skundo argumentas, kad teisme apklaustų liudininkų policijos pareigūnų G. S. ir R. B. , atlikusių operatyvinį tyrimą, parodymai vertintini kritiškai, nes jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, atmestinas, kadangi byloje nėra duomenų, juos buvus šališkais, neobjektyviais ar suinteresuotais bylos baigtimi.
BPK pažeidimai nepadaryti ir vertinant kitų nuteistųjų A. S. bei A. M. parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolus, fonoskopinės ekspertizės išvadas.
Teismai pagrįstai A. S. parodymus pripažino nuosekliais ir jais rėmėsi, o A. M. parodymus įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje A. M. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad psichotropines medžiagas įgijęs iš A. S. ir nežinojęs, jog šios medžiagos priklausiusios R. M., nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad iš A. S. įgijęs R. M. priklausančias psichotropines medžiagas ir su R. M. žinia bei sutikimu. BPK 276 straipsnio 4 dalis numato, kad „Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai“. Taigi ikiteisminio tyrimo metu duotų A. M. parodymų nurodymas apkaltinamajame nuosprendyje nelaikytinas BPK pažeidimu, nes šie parodymai nelėmė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, o buvo tik lyginami su teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tarp jų ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais bei fonoskopinės ekspertizės išvadomis. Kasacinio skundo teiginys, kad šios ekspertizės išvados nepatvirtina R. M. kaltės, nepagrįstas, nes ekspertizė nepaneigė fakto, kad užfiksuotose pokalbiuose yra ne nuteistojo balsas.
Kasatoriaus nuoroda į teismų šališkumą, neobjektyvumą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus yra deklaratyvi, nenurodant jokių argumentų, pagrindžiančių šių pažeidimų buvimą. Tai, kad teismai priėmė R. M. nepalankius sprendimus, negali būti pagrindas pripažinti teismų priimtus sprendimus šališkais, o R. M. nuteisimą – nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.
Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai įvertintos operatyvinės medžiagos, dėl atliekant operatyvinius veiksmus neužfiksuotų faktų paliktini nenagrinėtini, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o iš nuteistojo R. M. apeliacinio skundo matyti, kad apeliacinės instancijos teisme operatyvinės veiklos metu surinktų duomenų netinkamo vertinimo klausimai nebuvo keliami.
Kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais ir dėl kurių žemesnių instancijų teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.