- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- I-944-0437/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „FNS group“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FNS group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „FNS group“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „FNS group“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „FNS group“) skundu, vėliau patikslintu skundu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir Vertybinių popierių komisija, ir Komisija) 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2K-573 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2K-573), kuriuo jam buvo skirtas įspėjimas, remiantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 110 straipsnio 1 punktu.
Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą Nr. 2K-573, padarė procedūrinius pažeidimus. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nėra apibrėžiami reikalavimai sprendimui (nutarimui) dėl tam tikrų teisės pažeidimų pagal paminėtus įstatymus. Kadangi Vertybinių popierių komisijos sprendimai (nutarimai) dėl tam tikrų teisės pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl preziumuoja, kad ir reikalavimus nutarimui (sprendimui) tokiose bylose nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 286 straipsnis, t. y. nutarime turi būti motyvuotai įvertintos nustatytos aplinkybės.
Nurodė, kad pažeidimo protokole ir Sprendime Nr. 2K-573 nėra motyvuoto aplinkybių įvertinimo. Taip pat nurodė, kad nebuvo laikomasi ATPK 284 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodyti konkretūs faktai, pagrindžiantys tariamai įvykdytą teisės pažeidimą, nėra bylos aplinkybių analizės, įrodymų vertinimo ir nutarimą pagrindžiančių motyvų, taip pat nenurodyta, kokia kaltės forma pasireiškė bendrovės ar jos vadovo veika. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo išaiškinta jo teisė turėti atstovą. Teigė, kad netinkamas bylos įrodymų bei aplinkybių vertinimas ir teisės pažeidimo kvalifikavimas sąlygojo neteisingą kaltinimą ir neatitiko administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių. Pažymėjo, kad skiriant nuobaudą turėjo būti laikomasi ne Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatų, o Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnyje ir ATPK 30 straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių ir turėjo būti neatsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, asmeniui dėl pažeidimo tekusį pajamų dydį. Pabrėžė, kad vienas iš esminių procesinės teisės pažeidimų nagrinėjant bylą yra tai, kad Vertybinių popierių komisija, nepriėmusi jokio pagrįsto sprendimo, nagrinėjo dvi teisės pažeidimo bylas viename posėdyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vertybinių popierių komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir savo atsiliepimu jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad poveikio priemonė įspėjimas UAB „FNS group“ buvo pritaikytas už vertimąsi uždaro tipo investicinės bendrovės veikla neturint Komisijos išduotos licencijos, t. y. už Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Pažymėjo, kad poveikio priemonė buvo pritaikyta objektyviai ir teisingai, t. y. skundžiamas sprendimas buvo priimtas laikantis įstatymų reikalavimų, buvo nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis išnagrinėta teisės pažeidimo byla ir nustatytas pažeidimas. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas nėra nutarimas administracinio teises pažeidimo byloje ir jam netaikomos ATPK nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklės, ir paaiškino, kad sprendimui yra taikomi individualaus administracinio akto reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
Tyrimas dėl UAB „FNS group“ veiklos buvo pradėtas 2008 m. spalio 17 d. Įvertinus jo metu surinktą medžiagą bei UAB „FNS group“ pateiktus paaiškinimus, 2008 m. lapkričio 27 d. surašytas pažeidimo protokolas, kuris buvo įteiktas UAB „FNS group“ direktoriui B. A. pasirašytinai, nurodant 5 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti bei informuojant apie Komisijos posėdžio, kuriame bus nagrinėjama teisės pažeidimo byla, datą ir laiką. Įteiktame pažeidimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis daroma išvada, kad UAB „FNS group“ veikė kaip uždaro tipo privataus kapitalo investicinė bendrovė, nors nėra gavusi licencijos šiai veiklai vykdyti ir tuo pažeidė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 110 straipsnio 1 punkte ir tai suteikia pagrindą taikyti poveikio priemones. Paaiškinimus dėl pažeidimo protokolo UAB „FNS group“ pateikė 2008 m. gruodžio 5 d. UAB „FNS group“ buvo informuota apie posėdį, kuriame bus svarstoma pažeidimo byla, suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Pažymėjo, kad galimybė teikti paaiškinimus dėl tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir pažeidimo protokole nurodytų Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pažeidimų, pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus UAB „FNS group“ buvo suteikta dar kartą 2008 m. gruodžio 11 d. uždarame Komisijos posėdyje nagrinėjant pažeidimo bylą ir sprendžiant klausimą dėl poveikio priemonės taikymo. Tačiau posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeista teisė į gynybą, kad pareiškėjas nesuprato, kuo buvo kaltinamas, kuo remiantis surašytas protokolas ir už ką skirtas įspėjimas, yra nepagrįsti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija teisingai išsiaiškino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė įstatymą. Nustatyta, kad 2008 m. spalio 16 d. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas surašė pavedimą Nr. 4K-132 (b. l. 139), kuriuo darbuotojams M. Č., P. D. ir M. K. nurodė atlikti pareiškėjo UAB „FNS group“ tikslinį patikrinimą ir prireikus apklausti susijusius asmenis. 2008 m. lapkričio 27 d. surašytas pažeidimo protokolas Nr. 12K-16 (b. l. 63-64). Šiame pažeidimo protokole nurodoma, kad UAB „FNS group“ veikė kaip uždaro tipo privataus kapitalo investicinė bendrovė, nors nėra gavusi licencijos šiai veiklai vykdyti ir tuo pažeidė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimą, o atsakomybė už nurodytą UAB „FNS group“ padarytą pažeidimą nustatyta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 110 straipsnio 1 punkte. Byloje esantis atsakovo 2008 m. lapkričio 27 d. raštas (b. l. 60) patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir siūlymas pareiškėjui per 5 dienas pateikti paaiškinimą raštu 2008 m. lapkričio 27 d. įteiktas UAB „FNS group“ direktoriui B. A. pasirašytinai. UAB „FNS group“ buvo informuota apie Komisijos posėdžio, kuriame bus nagrinėjama teisės pažeidimo byla, datą ir laiką 2008 m. gruodžio 8 d. raštu (b. l. 41), kurį pasirašė pareiškėjo atstovas. Paaiškinimus dėl pažeidimo protokolo UAB „FNS group“ pateikė 2008 m. gruodžio 5 d. (b. l. 43-44). Teisė pareiškėjui teikti paaiškinimus dėl tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir pažeidimo protokole nurodytų Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pažeidimų, pateikti Komisijai savo poziciją pagrindžiančius argumentus UAB „FNS group“ atstovui buvo suteikta 2008 m. gruodžio 11 d. uždarame Komisijos posėdyje nagrinėjant pažeidimo bylą ir sprendžiant klausimą dėl poveikio priemonės taikymo. Šią aplinkybę įrodo byloje esantis Komisijos posėdžio garso įrašas (b. l. 31), išklausytas teismo posėdžio metu. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeista teisė į gynybą, kad jis nesuprato, kuo buvo kaltinamas ir kuo remiantis surašytas protokolas ir už ką skirtas įspėjimas, yra nepagrįsti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsakovo sprendimą ginčija formaliais pagrindais - tariamai atsakovo įvykdytais procedūriniais pažeidimais ir nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas konstatavo, kad nėra jokių pagrindų, dėl kurių turėtų būti panaikintas atsakovo sprendimas. Atsakovas, vykdydamas pareiškėjo veiklos tyrimą, skirdamas jam poveikio priemonę, nesivadovavo ir neprivalėjo vadovautis ATPK normomis. Sprendimas priimtas dėl poveikio priemonės taikymo už Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimo pažeidimą, t. y. įgyvendinant Komisijos teises, numatytas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsakovo sprendimui taikomi individualaus administracinio akto reikalavimai, nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Aplinkybė, kurią patvirtina teismo posėdžio metu išklausytas Komisijos 2008 m. gruodžio 11 d. posėdžio garso įrašas, kad tuo pačiu metu buvo svarstomas klausimas dėl poveikio priemonių taikymo pareiškėjui ir kitam ūkio subjektui, o priimti du sprendimai, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes tokiu būdu vykdyti procedūras atsakovui neuždrausta.
Teismas nurodė, jog pareiškėjas UAB „FNS group“ nubaustas už tai, kad nesilaikydamas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimo, t. y. neturėdamas Vertybinių popierių komisijos išduotos uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licencijos, veikė kaip uždaro tipo investicinė bendrovė, kurios tikslas - viešai siūlant bendrovės vertybinius popierius, sukaupti apibrėžto dydžio UAB „FNS group“ kapitalą ir jį investuoti į dviejų įmonių - UAB „Riestlita“ ir UAB „Javinė“ - kontrolinius akcijų paketus, valdyti šias įmones, inicijuoti ir vykdyti šių įmonių veiklos pertvarkymą ir optimizavimą. UAB „FNS group“ valdymas buvo perduotas UAB „Investment House“. Kitaip tariant, pažeidimo esmę sudaro tai, kad pareiškėjas vertėsi licencijuojama veikla, neturėdamas nustatyta tvarka atsakovo išduotos licencijos.
Teismas nurodė, kad pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 33 dalį, uždaro tipo investicinė bendrovė - tai akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu įstatuose iš anksto nustatytu laiku. UAB „FNS group“ veikla atitinka uždaro tipo investicinės bendrovės požymius, t. y. viešai siūlant įsigyti UAB „FNS group“ akcijas, buvo siekiama sukaupti apibrėžto dydžio UAB „FNS group“ kapitalą (išleisti fiksuotą akcijų skaičių) ir, praėjus iš anksto nustatytam laikotarpiui, bendrovės turtą sudarančių bendrovių akcijas parduoti arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims buvo viešai (per visuomenes informavimo priemones) siūloma įsigyti UAB „FNS group“ akcijų, siekiant sukaupti planuojamą lėšų dydį ir jas kolektyviai investuoti į konkrečių pasirinktų bendrovių akcijas. Tokį viešą siūlymą patvirtina tyrimo metu surinkta medžiaga (b. l. 46-56, 71-99, 140-151). Viešai skelbiamoje UAB „Investment House“ informacijoje nėra išsamiai atskleidžiama, į kokį subjektą siūloma investuoti, tačiau į šį viešą skelbimą atsiliepusiems asmenims buvo pateikiamos akcijų pasirašymo sutartys bei balsavimo teises perleidimo sutartys (b. l. 67-70), kuriose nurodoma, kad asmuo įsigyja UAB „FNS group“ akcijas. Akcijų pasirašymo sutartyse, sudaromose su investuotojais (b. l. 122-129), nurodoma, kad UAB „FNS group“ įstatinis kapitalas bus investuojamas į UAB „Javinė“ ir UAB „Riestlita“ akcijas - akcijas veikiančių įmonių, kurių išleisti perleidžiamieji vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamose rinkose. Be to, UAB „Investment House“ pateiktame verslo plane (b. l. 71-99) nurodoma, kad investuotojams siūloma pirkti iki 90 proc. akcijų įmonės, kuri perka UAB „Javine“ ir UAB „Riestlita“. Ne mažiau kaip 5 proc. siūlomos pirkti įmonės akcijų turi ir projektą valdo UAB „Investment House“. Projekto esmė yra tokia: viešai išplatinus UAB „FNS group“ akcijas, kolektyviai investuoti sukauptas lėšas į pasirinktų įmonių akcijas. Projektą numatoma vystyti 3-5 metus, o vėliau pelningai parduoti kitiems investuotojams arba kotiruoti akcijas biržoje. UAB „FNS group” turto valdymas yra perduotas UAB “Investment House”, kadangi su investuotojais buvo sudaromos sutartys, kuriose numatyta, kad visas UAB „FNS group“ akcininkų balsavimo ir kitas neturtines teises patikėjimo teise perima UAB „Investment House“ (b. l. 130-135), UAB „Investment House“ yra mokamas atlyginimas už UAB „FNS group“ turto valdymą, t. y. jis tampa vieninteliu asmeniu, galinčiu priimti sprendimus dėl UAB „FNS group“ valdymo - turto valdytoju. Byloje surinkta įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas skundžiamame sprendime nurodytą pažeidimą įvykdė.
Teismas nurodė, kad Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 110 straipsnio 1 punktas nustato baudą iki 200000 Lt juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems licencijos. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 6 dalis apibrėžia atsakomybę lengvinančias aplinkybes: įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pasekmėms, padeda Komisijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Taip pat Komisija gali nutarti laikyti lengvinančiomis ir kitas čia nenumatytas aplinkybes. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, įskaitant ir tai, kad projekto vystymas yra nutrauktas, o įnašai akcijų pasirašymo sutartis sudariusiems asmenims grąžinti, ir vadovaudamasis Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui taikė švelnią poveikio priemonę – įspėjimą. Tiek skundžiamas sprendimas, tiek pati nuobauda motyvuoti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas išnagrinėjo bylą neišsprendęs klausimo dėl bylų sujungimo. UAB „Investment House“ kitoje administracinėje byloje Nr. I-943-815/2009 padavė skundą dėl to paties galimai padaryto pažeidimo, kaip ir UAB „FNS group“, o atsakovas abiejose bylose yra Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija. Šias bylas būtina sujungti, nes visi pagrindiniai įrodymai yra administracinėje byloje Nr. I-943-815/2009 ir todėl pareiškėjas UAB „FNS group“ negali tinkamai pasinaudoti gynybos teise (šioje administracinėje byloje yra pateikta tik dalis dokumentų, kurie yra ne originalai, o kopijos). Pareiškėjas pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui atidėti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėtas UAB „Investment House“ administracinėje byloje Nr. I-943-815/2009 paduotas prašymas dėl bylų sujungimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjo prašymo savo sprendime neišsprendė.
2. Teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjo atstovams, nors buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teismo sprendime nėra pasisakyta, ar pareiškėjui buvo įteikti šaukimai, ar yra prašymų atidėti bylos nagrinėjimą.
3. 2009 m. balandžio 3 d. paskelbus teismo sprendimą, teismo posėdžių sekretorė pareiškėjo atstovui įteikė teismo sprendimą be teisėjų parašų. Sprendimo gale, kur turėtų būti teisėjų kolegijos narių parašai, yra antspaudas „Kopija tikra, Teisėjo padėjėjas“, kuriame ranka parašyta data, teisėjo padėjėjos pavardė ir jos parašas. Abejotina, ar teismo sprendimo kopija, nepasirašyta teisėjų, o tik teisėjo padėjėjo, turi tokią pat galią kaip ir tikras teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad byloje ginčijamas jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu priėmė procesinį sprendimą dėl UAB „FNS group“ ir UAB „Investment House“ bylų sujungimo ir atitinkamą prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo išsamiai ir motyvuotai įvertintas byloje ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumas ir padaryta teisinga išvada, jog ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylos nagrinėjimo atidėjimo ir dviejų administracinių bylų sujungimo klausimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė 2009 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu, priimdamas protokolinę nutartį. Priėmęs protokolinę nutartį, teismas nebeprivalėjo dėl to paties klausimo pasisakyti ir teismo sprendime. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo protokolinės nutarties išvada, jog sujungti pareiškėjo nurodytas administracines bylas nėra pagrindo, nes jose skundžiami skirtingi aktai ir jas galima nagrinėti atskirai (ABTĮ 69 straipsnio 1 dalis).
Šioje administracinėje byloje yra visi reikšmingi su byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimu susiję įrodymai, o pareiškėjo teiginys, jog pagrindiniai įrodymai yra kitoje byloje, yra nepagrįstas. Tai, jog byloje yra pareiškėjo padaryto pažeidimo tyrimo medžiagos dokumentų nuorašai, o ne originalai, nagrinėjamu atveju nelaikytina procesiniu pažeidimu. Pateikti dokumentų nuorašai yra tinkamai atsakovo patvirtinti ir nėra jokio pagrindo abejoti šių nuorašų atitikimu originalams.
Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjo atstovui taip pat pagrįstai išsprendė 2009 m. kovo 24 d. posėdyje protokoline nutartimi. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir pareiškėjo atstovai galėjo jame dalyvauti. Šiuo atveju nebuvo jokių procesinių kliūčių nagrinėti bylą be pareiškėjo atstovų, todėl pareiškėjo atstovams neatvykus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).
Byloje esantis pirmosios instancijos teismo sprendimo originalas atitinka teismo sprendimo formos reikalavimus ir yra bylą nagrinėjusių teisėjų pasirašytas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jam buvo įteiktas teismo tarnautojo patvirtintas teismo sprendimo nuorašas be teisėjų parašų, negali turėti jokios įtakos paties priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.