Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas V. V. teismui pateiktu ieškiniu prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo S. S. 3591,29 Eur skolos, 756,85 Eur palūkanų, 1292,86 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 63,46 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 12 d. paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekselio gavėjui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 12 400 Lt (3 591,29 Eur) iki 2013 m. gruodžio 13 d., tačiau vekselio laiku neapmokėjo, ieškovo teigimu atsakovas paprastojo vekselio nėra apmokėjęs iki šiol.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo šio įstatymo numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas (vekselio turėtojas) praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, ir tokiu atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 12 400 Lt (3 591,29 Eur) paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2013 m. gruodžio 12 d., todėl darytina išvada, kad bylos šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK XLIII skyriaus normos. Ieškovo teigimu atsakovas neįvykdė savo pareigos sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą 3591,29 Eur (12400 Lt) sumą nurodytu terminu, t. y. iki 2013 m. gruodžio 12 d. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, ieškovui iš atsakovo priteistina 3591,29 Eur (12400 Lt) skola (Lietuvos Respublikos CK 6.1 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, jog skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Taigi, jeigu piniginė prievolė neįvykdoma laiku, laikomasi nuostatos, kad pinigais, kuriuos reikėjo perduoti kreditoriui, toliau naudojasi skolininkas. Todėl už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas.

Kaip matyti iš teismui pateikto paprastojo vekselio šalys raštu susitarė dėl netesybų dydžio, t. y. paprastajame vekselyje nusimatė, kad atsakovas savalaikiai neapmokėjęs nurodytos įsiskolinimo sumos, įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo vėluojamos mokėti sumos iki jo visiško įvykdymo. Vadovaujantis šalių susitarimu ieškovas už termino praleidimą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. birželio 16 d., t. y. 1281 dienas paskaičiavo atsakovui 756,85 Eur dydžio palūkanas. Taip pat priskaičiavo ir vekselyje sulygtas netesybas – 1292,86 Eur dydžio delspinigius, t. y. 0,2 proc. dydžio delspinigius skaičiuojamus nuo negrąžintos sumos už 180 dienas. Atsakovas S. S. savo piniginės prievolės pagal vekselį neįvykdė, iki šiol naudojasi ieškovui priklausančiomis lėšomis, dėl ko ieškovo reikalavimas priteisti paprastajame vekselyje nurodyto dydžio palūkanas bei delspinigius iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis reglamentuoja procesinių palūkanų mokėjimą ir jų dydį. Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Atsižvelgiant į šalių rašytinį susitarimą dėl palūkanų dydžio, teismas daro išvadą, kad šalių susitarimas dėl didesnių nei įstatyme nustatytų metinių palūkanų, neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 63 Eur dydžio žyminis mokestis, priteistinos ieškovui iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262-263 straipsniais ir 428 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 3591,29 Eur ( tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 29 centus) skolos, 756,85 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 85 centus) palūkanų, 1292,86 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du eurus 86 centus) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. birželio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.