Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas (iš jo žodžių),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: jis, ne vėliau kaip 2024 m. gegužės mėn. 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo, S. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, šį dokumentą laikė prie savęs ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023 m. gegužės 21 d. 16.10 val., kol vykdamas iš Lietuvos Respublikos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte, esančiame Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., panaudojo – dokumentų patikrinimo metu pateikė Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnui. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

S. K. 2024 m. gegužės 22 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad įtarimo esmė jam aiški ir suprantama, visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Lietuvių kalbos nemoka, dalyvauja vertėja, parodymus duos rusų kalba. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas dalyvauja. Priklausomybių neturi, psichiatrinėse įskaitose nėra įrašytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Nėra teistas nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje. Jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis, ketverius metus dirba Lietuvos įmonėje vairuotoju, du mėnesius dirba ir tada mėnesiui grįžta pas šeimą į Baltarusiją. Dirba įmonėje „M“ tris metus. Atvyko į Lietuvą prieš du mėnesius. Paprastai įmonėje susitvarko dokumentus ir autobusu išvažiuoja dirbti į Europą, ten pasiima krovinį ir važinėja po Europą. Dabar buvo išvykęs dirbti į Vokietiją. 2023 metų balandžio mėnesį milicija Baltarusijoje atėmė jo vairuoto pažymėjimą už tai, kad jis vairavo girtas. Tada „Telegram“ programėlėje surado grupę, kuri gali padaryti bet kokį dokumentą, jam šis dokumentas (vairuotojo pažymėjimas) buvo reikalingas, kad neprarastų darbo. Į „Telegram“ grupę parašė, kad jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Telefone turėjo savo vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, kurią išsiuntė į tą grupę, kad padarytų dublikatą (kopiją) jo tikro dokumento. Tada jam atsiuntė banko sąskaitą, į kurią atliko pavedimą ir sumokėjo 25 000 Rusijos Federacijos rublių (apie 275 Eur). Pinigus pervedė į banko kortelės numerį, kurį jam nurodė toje grupėje, jokių vardų ar pavardžių nebuvo, jokio fizinio kontakto taip pat neturėjo. Užsakė vairuotojo pažymėjimą, pervedė pinigus ir po 3-4 savaičių gavo vairuotojo pažymėjimą, kurį jam atsiuntė paštu. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas buvo, kad toliau galėtų dirbti vairuotoju įmonėje „M“. Tiesiog neturėjo kito pasirinkimo, nes yra šeima, žmona ir vaikai, o Baltarusijoje nėra darbo. Kai gavo vairuotojo pažymėjimą, suprato, kad jis yra netikras. Lietuvoje jokių ryšių neturi, apsistoti neturi kur, nes kai atvažiuoja į firmą pasiimti dokumentų, apsistoja viešbutyje. Visus pinigus perveda šeimai, visos jo santaupos yra pinigai, kurie buvo paimti asmens kratos metu, daugiau pinigų neturi. Telefonuose, kuriuos turi, jokių susirašinėjimų ar kontaktų apie šį vairuotojo pažymėjimą nėra, viskas ištrinta, nes tai buvo prieš metus. Neturėjo kitos išeities, nes turi paskolą, du vaikus, suprato, kad turi netikrą vairuotojo pažymėjimą, gailisi.

Kaltinamojo S. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. gegužės 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos specialisto M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 21 d. 16:10 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų pasienio kontrolės punkte, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C“ metu patikrintas vykstantis iš Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos pilietis S. K., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), kuris vyko kaip keleivis automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užsieniečio buvo paprašyta pateikti papildomą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą. S. K. pasienio tikrinimui pateikė jo vardu išduotą Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2033 m. sausio 19 d., kuris sukėlė įtarimą. Asmuo pristatytas 2-os kontrolės linijos patikrai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galimai yra visiška klastotė – dokumentas pagamintas galimai ne iš polikarbonato, rekvizitų užpildymas, apsauginis tinklelis, nuotrauka, mikrotekstas, dokumento numeris atlikti rašaliniu būdu. UV apsaugos nėra. Asmuo paaiškino, kad jam atimta teisė vairuoti Baltarusijos Respublikoje, nes vairavo neblaivus. Internetu susirado internetinę svetainę, kurioje rado pasiūlymą pasidaryti dokumento duplikatą. Asmuo teigė, kad pateiktas dokumentas buvo pagamintas Šveicarijos Konfederacijoje ir jis 25000 Rusijos Federacijos rublių už dokumento padarymą pervedė į neaiškią banko sąskaitą Rusijos Federacijoje. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. birželio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 109KTS-49 nurodyta, kad: 1) pateiktas tirti Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. K. vardu, yra netikras; 2) pateiktame tirti Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame S. K. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra.

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad S. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – disponavo suklastotu vairuotojo pažymėjimu. Teismas šią išvadą daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada. Aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama S. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas S. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

S. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Vadovaudamasis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę S. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. S. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, kurio terminas skaičiuojamas paromis. Už nusikaltimą nustatoma nuo 15 (penkiolikos) iki 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę (BK 49 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam S. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, švelnesnę iš sankcijoje numatytų bausmių – areštą, kurio trukmė artima minimumui, t. y. 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. K. skiriama 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina galutinė 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į aukščiau minėtas kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka, 2024 m. gegužės 21 d. 16:10 val. S. K. buvo sulaikytas (b. l. 45-51). 2024 m. gegužės 23 d. įtariamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą S. K. 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. birželio 13 d., 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

S. K. atlikus jam paskirtą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintinas ir S. K. nedelsiant paleistinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikras dokumentas, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimui skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. K. paskirtą 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į S. K. paskirtą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. birželio 13 d., 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

S. K. atlikus jam paskirtą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę, panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir S. K. nedelsiant paleisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą dokumentą, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimui skyriui.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.