Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1066-1015/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
1-1066-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02718-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
L. V.
Advokatai
Aldevinas Antanas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1066-1015/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02718-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajam A. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Aldevinui Antanui Švedui,nukentėjusiajai L. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2016 m. sausio 17 d., apie 17.40 val. Vilniuje, Saltoniškių g. 9, požeminėje aikštelėje prie lifto, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš J. V. striukės kišenės ištraukdamas, atvirai pagrobė svetimą, L. V. priklausantį turtą – telefoną Samsung Galaxy Grand Prime, 200 eurų vertės, su SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. V. 200 eurų turtinę žalą.

A. V., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad nuvažiavo susitikti su dviem pažįstamais, vieno vardas J., kito – neatsimena, jis pasiūlė pasivaikščioti iki prekybos centro Panorama, ten pabuvo gal valandą, nusileidinėjo liftu. Liftu nusileidus, ten buvo J. V. su draugais, jo draugai pakilo liftu, o J. liko. Buvo jis, jo pažįstami jam už nugaros, ir J.. Jis paprašė J. paskambinti, bet J. pasakė, kad neturi telefono. Bet jis pastebėjo, kad iš J. striukės kišenės išlindęs telefonas, todėl paėmė telefoną ir išėjo. Nurodė, kad J. negrasino. Mintis pavogti telefoną kilo iš karto, kai pamatė J. V.. Telefoną atidavė M., nes buvo jam skolingas, vėliau bandė rasti M., atpirkti telefoną ir grąžinti jį, bet rasti jo nepavyko. A. V. taip pat nurodė, kad gailisi dėl to, kas padaryta, nepagalvojo apie pasekmes, bando susitvarkyti gyvenimą, stengiasi, kad nebebūtų tokių problemų, nori atlyginti žalą, su civiliniu ieškiniu sutinka. Šiuo metu dirba, planuoja mokytis vakarinėje mokykloje, norėtų įgyti suvirintojo specialybę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2016 m. sausio 17 d. apie 15.00 val. jis susitiko su iš matymo pažįstamais dviem vaikinais, kurių vardų, pavardžių nežino, vienas iš jų gal J., kur gyvena nežino. Su jai jis vaikščiojo Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje. Po kiek laiko jis pasiūlė eiti paslampinėti į prekybos ir pramogų centrą prekybos centrą „Panorama“. Jie sutiko ir visi trys pėsčiomis atėjo į Panoramą, kur apie valandą pavaikščiojo, po to ketino važiuoti namo. Jis su vaikinais nusileido į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę liftu, jame daugiau kitų pašalinių žmonių nebuvo. Nusileidus liftu, visi trys išlipo iš lifto, o tuo metu prie lifto stovėjo trys vaikinai, iš kurių vienas buvo vardu J.. Jis su J. mokėsi vienoje mokykloje, t. y. (duomenys neskelbtini). Jį pamačius, jam kilo mintis iš jo pavogti mobiliojo ryšio telefoną. Išlipus iš lifto, jis užkalbino J. ir iš karto paprašė paskambinti, o su J. buvę du jo draugai pakilo liftu, J. nebelaukė. Tuo metu su juo buvę pažįstami kartu su juo sustojo, t.y jie abu stovėjo už nugaros. J. atsakė jam, kad telefono neturi. Jis tuo metu pamatė J. striukės priekinėje išorinėje kišenėje mobiliojo ryšio telefoną, kurio galas buvo išsikišęs. J. atsakius, kad jis telefono neturi, jis iškarto, niekuo negrasindamas, įkišo ranką į jo kišenę, tiksliau iš karto griebė telefoną, rankos į kišenę nereikėjo net įkišti ir jį ištraukęs išėjo iš požeminio parkingo ir nuėjo į sustojimą, iš kur autobusu nuvažiavo visi į Naujininkus. Važiuodamas į Naujininkus, jis susiskambino su pažįstamu M., kuriam buvo skolingas pinigų, jam pasiūlė už skolą atiduoti pavogtą iš J. telefoną. Jis su M. susitiko prie Maximos, kur atidavė pavogtą telefoną. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 77-79, 88-89). Duotus parodymus A. V. patvirtino įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu (t. 1, b.l. 80-85).

Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. sausio mėnesį, savaitgalį, mėnesio dienos tiksliai nebepamena, vakare, buvo jau tamsu, galėjo būti apie 17.30 val., gal 18.00 val., jis prie prekybos centro Panorama, požeminėje perėjoje susitiko su draugais A. ir R., kad nueiti į Panoramoje esantį 2-ą aukštą, kur prie parduotuvės Elektromarkt yra įrengtos vietos pasisėdėjimui ir galima naudotis nemokamai internetu. Susitikus su draugais, iš pat pradžių visi trys nuėjo parūkyti požeminėje perėjoje, prie sienoje įrengtos nišos, kurioje yra padėtas kibiras mesti nuorūkoms. Kai rūkė dar prie nišos, tuo metu ėjo keletas žmonių link visuomeninio transporto sustojimo. Jo draugai parūkė pirmi ir tada visi trys ėjo link liftų, jis dar eidamas rūkė. Priėjus prie lifto, žmonių aplinkui nebuvo, jis dar nebuvo surūkęs cigaretės, todėl nusileidus liftui, jo abu draugai įlipo į liftą ir pradėjo kilti, o jis liko stovėti prie lifto ir baigė rūkyti cigaretę. Netrukus surūkė cigaretę ir paspaudė antro lifto iškvietimo mygtuką, laukė lifto. Liftui, kurį jis iškvietė, nusileidus ir atsidarius jo durims, jis pamatė jame stovintį A. V. su dviem vaikinais, kurių jis nepažįsta ir jų niekada nebuvo matęs. Su A. V. jis mokėsi prieš dvejus metus (duomenys neskelbtini), buvo klasiokai jungtinėje klasėje. Su juo jokių konfliktų ir „galų“, skolų neturėjo. Jis atsitraukė į šoną, kad praleisti išeinančius iš lifto vaikinus. Su jais daugiau lifte jokių kitų žmonių nebuvo, lifto jis laukė irgi vienas, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Išeinant iš lifto A. V. prie jo sustojo ir iš karto paprašė duoti telefoną paskambinti broliui. Kiti du su juo buvę draugai su A. V. nesustojo, o ėjo link laiptų, vedančių į požeminę perėją. A. V. jis pasakė, kad neturi telefono. Tada A. iš karto pasakė, kad mato jo kišenėje mobilaus ryšio telefoną ir tuo metu iš karto kišo savo ranką į jo striukės išorinę kišenę, kur matėsi į kišenę įdėto telefono galas. Paėmęs telefoną, A. V. pasakė, kad jeigu praneš policijai, jis jį pašaus, o po to iš karto nuėjo link laiptų, kur buvo nuėję jo draugai. A. V. prieš atimdamas telefoną ir jo ištraukimo metu jokio fizinio ir psichinio smurto nenaudojo, negąsdino, nestūmė, o kai jau ištraukė telefoną, tik tada pagrasino, jog „pašaus“. Per tą laiką prie lifto jokių kitų pašalinių žmonių neatėjo (t. 1, b.l. 31-32, 33-35). Savo parodymus nukentėjusysis J. V. patvirtino įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu (t. 1, b.l. 37-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir nukentėjusiojo nepilnamečio J. V. atstovė pagal įstatymą L. V. parodė, kad ji sūnui J. V. perdavė naudotis jai priklausantį telefoną Samsung su SIM kortele. 2016 m. sausio 17 d., apie 18.30 val., jai būnant namuose, paskambino sūnus ir pasakė, kad prekybos centre Panorama, požeminėje aikštelėje, iš jo pagrobė paminėtą telefoną. Sūnus J. V. jai pasakė, kad pažįsta vaikiną, kuris iš jo pagrobė telefoną. Telefono vertė 200 eurų (t. 1, b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio, įtvirtinančio baudžiamąją atsakomybę už vagystę, 2 dalis numato, be kita ko, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ištyręs minėtus baudžiamojoje byloje teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: A. V. 2016 m. sausio 17 d., apie 17.40 val. Vilniuje, Saltoniškių g. 9, požeminėje aikštelėje prie lifto, iš J. V. striukės kišenės ištraukė svetimą, L. V. priklausantį turtą – telefoną Samsung, 200 eurų vertės, su SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, taip L. V. padarydamas 200 eurų turtinę žalą. Tai, kad atliko nurodytus veiksmus, A. V. prisipažino tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 77-79, 88-89), savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtindamas ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 80-86). Jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo J. V. parodymai (t. 1, b. l. 33-35) bei parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 37-42), apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 9-11, 15), taip pat tam tikrus aspektus – liudytojų A. A., A. R., T. G. parodymai, kuriuose jie parodė, kad 2016 m. sausio mėnesį (mėnesio viduryje), prekybos centre Panorama, J. V. jiems sakė, kad iš jo atėmė (pavogė) telefoną (t. 1, b. l. 44-45, 47-48, 52).

Atsižvelgiant į tai, jog svetimą turtą - telefoną Samsung Galaxy Grand su įstatyta SIM kortele – A. V. pagrobė viešai, nukentėjusiojo nepilnamečio J. V. akivaizdoje, ištraukdamas iš jo (J. V.) striukės kišenės, pastarajam matant ir suvokiant daromą veiką, konstatuotina, kad A. V. įvykdė atvirą vagystę, kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia (teisiamojo posėdžio metu A. V. nurodė, kad mintis pavogti telefoną kilo iš karto, pamačius J. V.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis atvirai pagrobdamas svetimą, L. V. priklausantį turtą, A. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip atvira vagystė, t. y. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. V. visiškai prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamo kaltinimo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta atvira vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, taip pat į minėtą nustatytą A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į A. V. asmenybę: išsilavinimas – 8 klasės, Vilniaus priklausomybės ligų centre (t. 1, b. l. 115), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 116), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (t. 1, b. l. 117) negydytas, šiuo metu – dirba, administracine tvarka ne kartą baustas (t. 1, b. l. 121-125), teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 126-139). Todėl, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, reikšmingų individualizuojant bausmę, be kita ko, ir A. V. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismas turi pagrindo manyti, jog jis siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, pasiryžęs atlyginti žalą, šiuo metu dirba, ateitį sieja su darbu bei išsilavinimo, atitinkamos profesijos įgijimu, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta A. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant 2 metų laisvės apribojimo terminą. Tokiu būdu, kaltinamojo elgesį laisvės apribojimo laikotarpiu prižiūrint probacijos tarnybai, manytina, asmeniui būtų suteikta reali galimybė dar kartą įvertinti savo elgesį bei jo galimas pasekmes, pakeisti savo tam tikras neigiamas nuostatas dėl būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, ir, manytina, dar galima, atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, pasiekti jo požiūrio pasikeitimo, suvokimo, kad įstatymų būtina laikytis ir, atitinkamai, pasiekti, kad jis vėl nebenusikalstų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad A. V. visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtina laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, A. V. nustatytini šie įpareigojimai: visu laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. V. suėmimo laikas nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d. (t. 1, b. l. 64-65, t. 1, b. l. 94-95), vieną kardomojo kalinimo – suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – kardomosios priemonės naikintinos.

L. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 205 eurų sumai, kadangi 2016 m. sausio 17 d. apie 17.40 val. iš jos nepilnamečio sūnaus J. V. buvo pagrobtas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy Grand, 200 eurų vertės, su SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, kurios sąskaitoje buvo 5 eurai (t. 1, b. l. 23).

A. V. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta turtinė žala atsirado dėl A. V. padarytos nusikalstamos veikos, ji visiškai įrodyta, sprendžia, kad nurodyta turtinė žala – 205 eurai – priteistina civilinei ieškovei L. V. iš A. V..

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (perduotų saugoti pagal 2016 m. kovo 15d. nutarimą dėl daiktų saugojimo, b. l. 69), klausimas spręstinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, įpareigoti A. V. visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą – 205 eurus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. V. suėmimo laiką nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 29 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. V. civilinį ieškinį tenkinti ir L. V. naudai priteisti iš A. V. 205 (du šimtus penkis) eurus turtinės žalos atlyginimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – jas panaikinti.

Daiktus – mobiliojo ryšio telefoną Nokia, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), žiebtuvėlį „Big“, 1 vnt., atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinę daiktinių rodymų saugojimo saugyklą, 14 euro centų, perduotų saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasą – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. V..

Daiktą – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

A. V. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551, daugiau informacijos http://www.vrpi.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė