Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-04 · Administracinė byla Nr. I-3431-463/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
I-3431-463/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01996-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3431-463/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01996-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1 (iš abiejų pusių)), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodoma, kad laikotarpiai nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. bei nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K. 2018 m. birželio 4 d. pareiškėją iš Alytaus pataisos namų etapavo per Lukiškių TI-K į Kauno tardymo izoliatorių. Atvykus į Lukiškių TI-K jis buvo patalpintas į kamerą, kurioje nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sienos buvo apkritusios, krito dažai. Tą pačią dieną pareiškėjas nebuvo nuvestas į dušą, nes nebuvo karšto vandens. Pokalbio su pareigūnu metu iš pareiškėjo buvo tyčiojamasi, pareiškėjas buvo išvadintas ožiu, kai paprašė pareigūno, kuris nenuvedė jo nusiprausti, vardo ir pavardės. Pareiškėjui gydytojai yra išrašę vaistus nuo imuniteto nepakankamu, kuriuos privalu reguliariai gerti, tačiau laikotarpiais, kai buvo Lukiškių TI-K, pareiškėjui minėti vaistai nebuvo skiriami. Taip pat ginčo laikotarpiu dėl minėtos ligos pareiškėjui nebuvo skirtas dietinis maistas. 2018 m. birželio 7 d. pareiškėjas po etapavimo buvo perkeltas į Lukiškių TI-K kamerą Nr. 208, kuri yra rūsyje ir kurioje nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, dėl to, kad kamera yra po žeme, ir dėl vėjo dulkės eidavo į kamerą, nebuvo galimybės ją tinkamai išvėdinti. 2018 m birželio 7 d. nors po etapavimo buvo nuvestas į dušą, tačiau prausiantis nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas juo naudojantis (nėra pertvarų ir pan.). Dėl šių sąlygų ir pareiškėjo patirtų dvasinių išgyvenimų, prašoma priteisti jam 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Ruošiantis teisminiam bylos nagrinėjimui, pareiškėjas pateikė atsikirtimą į Lukiškių TI-K atsiliepimą (b. l. 81 (iš abiejų pusių)), kuriame nurodė, kad priešingai nei teigia Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas nebuvo vedamas į dušą ir į jokį žurnalą nepasirašė. Taip pat tikrovės neatitinka Lukiškių TI-K argumentas, kad pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas. Nors Lukiškių TI-K nurodo, kad dušuose yra užtikrinamas privatumas, tačiau pastatyta sienelė nepakankamai užtikrina privatumą naudojantis dušu.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 7–16) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Privatumu užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, artimiausiu metu siekiant jas įrengti visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat atitinkamose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi patvirtintomis etikos taisyklėmis, stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Visiems atvykstantiems į Lukiškių TI-K asmenims yra atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Atvykę asmenys vedami maudytis į 1-jame korpuse esančiu dušus. Atsižvelgiant į duomenis, esančius Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnale, 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas buvo išvestas nusiprausti į dušą ir apie tai pasirašė. Siekiant užtikrinti nuteistųjų ar suimtųjų privatumą dušuose, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K savo veiksmais nepažeidė higienos normų reikalavimų. Nurodyta, kad 2018 m. birželio 4 d. ir 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjas skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K administracijai nepateikė. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas nors pasipelnyti valstybės sąskaita. Šiuo atveju nesant būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl vadžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.

Vadovaujantis kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenimis (b. l. 17–20) nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. buvo pervežtas į Kauno tardymo izoliatorių, kuriame buvo ir 2018 m. birželio 6 d., o 2018 m. birželio 8 d. buvo pervežtas į Alytaus pataisos namus. Toliau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, vertins pareiškėjo kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. ir nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. birželio 8 d. CK 6.271 straipsnio prasme.

Dėl dietinio maitinimo

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam ginčo laikotarpiu būnant Lukiškių TI-K nebuvo paskirtas dietinis maitinimas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 50–73) kopijoje nurodyta, kad pareiškėjui yra paskirta dieta, 2018 m. birželio 4 d. dieta pareiškėjui nustatyta neterminuotai. Iš byloje pateiktų Lukiškių TI-K suimtųjų nuteistųjų dietinio maitinimo sąrašų (b. l. 25, 26, 28, 29) matyti, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. birželio 7 d., ir 2018 m. birželio 8 d. dietinio maitinimo sąrašus. Taip pat Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 48–49) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas. Todėl, atsižvelgus į tai, pareiškėjo skunde ir atsikirtime į Lukiškių atsiliepimą pateikti argumentai, kad jam dietinis maitinimas ginčo laikotarpiu nebuvo paskirtas, laikytini deklaratyviais ir abstrakčiais, kuriuos, kaip matyti, paneigė Lukiškių TI-K pateikti objektyvūs duomenys, kurių teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti. Todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas.

Dėl vaistų

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam ginčo laikotarpiu būnant Lukiškių TI-K nebuvo suteikti būtini vaistai. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 50–73) kopijos matyti, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje taip pat matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. pareiškėjui buvo paskirti vaistai, kurių vartojimas ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo pratęstas. Nors Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, ar pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo duodami jam paskirti vaistai (b. l. 3–4), tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kuria grindžiama jam padaryta neturtinė žala. Atsižvelgus į tai, teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirti nepertraukiamai vartotini vaistai, konstatuoja Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Dėl 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjo išvedimo į dušą

Pareiškėjas teigia, kad po etapavimo 2018 m. birželio 4 d. jis nebuvo nuvestas į dušą. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybiniame pranešime (b. l. 42) nurodyta, kad pareiškėjas buvo išvestas nusiprausti į dušą nuo 16³⁰ val. iki 16⁴⁵ val. Už išvedimą nusiprausti į dušą pareiškėjas pasirašė žurnale. Atitinkamai į bylą pateiktame Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnale (b. l. 45–46) matyti, kad pareiškėjas pasirašė, kad buvo išvestas į dušą nurodytu laiku. Vis dėlto pareiškėjas pateiktuose atsikirtimuose į Lukiškių TI-K atsiliepimą teigia, kad į jokį žurnalą nepasirašinėjo, o pateikti duomenys yra neteisingi. Tačiau, sulyginus pareiškėjo parašą žurnale su pareiškėjo parašu Gautų registruotųjų pašto siuntų apskaitos registre (pateikta kopija) (b. l. 80), teismui nekyla jokios abejonės dėl to, ar pareiškėjas iš tikrųjų pasirašė ginčo žurnale. Pareiškėjo argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, nepaneigianti byloje pateiktų objektyvių įrodymų. Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų faktas nagrinėjamu aspektu nenustatytas.

Dėl pareigūnų elgesio

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad pareigūnas, su kuriuo pareiškėjas bendravo 2018 m. birželio 4 d., iš jo tyčiojosi. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma, kad pareigūnai, bendraudami su nuteistaisiais ir suimtaisiais, laikosi elgesio etikos taisyklių ir vadovaujasi etikos principais, bendrauja mandagiai. Pareiškėjo pasakojimas, kaip su juo kalbėjo pareigūnas, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tame tarpe ir netinkamo pareigūnų elgesio (b. l. 43). Nesant galimybės patikrinti pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl paties pareiškėjo neaktyvumo ginant jo neva pažeistas teises ir nustačius, kad nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti pareiškėjo nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų padarymo faktą.

Dėl atsilupusių sienų

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kameroje Nr. 116 buvo atsilupusios sienos ir dažai. Nors Lukiškių TI-K į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8)PA-187 (b. l. 30–34), tačiau jame nurodyti tikrinimo vietoje rezultatai kitų kamerų, bet ne kameros Nr. 116, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Vadinasi, Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodyto argumentu, kad sienos buvo atsilupusios, nuo jų krito dažai, todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta ir šiuo aspektu nustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.

Dėl vėdinimo

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kameroje Nr. 208 nebuvo tinkamo vėdinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengti langai ir nenustačius, kad jie nebuvo pritaikyti vėdinimui, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę išsivėdinti kameras, kuriose buvo laikomas, higienos normų reikalavimas sudaryti sąlygas vėdinti patalpas per langą pažeistas nebuvo. Pareiškėjo argumentai dėl vėjo ir jo keliamų dulkių laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, pareiškėjas neindividualizavo susidariusios situacijos ir kuo pasireiškė tokių aplinkybių kontekste Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų padarymo faktą.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Ginčo laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 48–49) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose (Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426) sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K atsiliepime patikslinta, kad šiuo metu užuolaidos įrengtos: kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75, nuo Nr. 226 A iki Nr. 244, nuo Nr. 104 iki Nr. 200, nuo Nr. 202 iki Nr. 227, nuo Nr. 356 iki Nr. 370, nu Nr. 371 iki Nr. 385, nuo Nr. 309 iki Nr. 323, nuo Nr. 324 iki Nr. 338, nuo Nr. 340 iki Nr. 352. Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. ir 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 116 (plotas 7,49 kv. m), o 2018 m. birželio 7 d. ir 2018 m. birelio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 208 (plotas 7,03 kv. m). Matyti, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir įrengtos užuolaidos. Vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobūdžio bylose konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Įrengtos užuolaidos nepatvirtina tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo bei jo atskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą nurodytais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir buvo įrengtos užuolaidos buvo pažeista. Kadangi pagal suformuotą administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose privatumo neužtikrinimas, naudojantis sanitariniu mazgu, lemia ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K nurodytais laikotarpiais neužtikrinęs pareiškėjo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidė ir Konvencijos 3 straipsnį.

Dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis dušu

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam prausiantis duše nebuvo užtikrintas jo privatumas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušų patalpose yra įrengtos pertvaros, kurios bendras aukštis 1,6 m, plotis – 1,2 m. Kaip matyti, anot pareiškėjo, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas yra siejamas su pertvarų dušuose nebuvimu, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Šiuo aspektu neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų konstatuoti nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto į bylą Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kurie paneigė pareiškėjo argumentus, kad dušuose nebuvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas neindividualizavo ir argumentų, susijusių su jo stebėjimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 43), todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo stebėjimu vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, kurių pagrindu Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo faktas nenustatomas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Įvertinus anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. konstatuotą privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą, aplinkybę, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikti nepertraukiamai vartoti paskirti vaistai, aplinkybę, kad kameroje Nr. 116 sienos buvo atsilupusios ir krito dažai, darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Todėl konstatuotina, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, bet ir į tai, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nebuvo nuginčyta ir dėl to konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo duodami jam būtini reguliariai vartoti vaistai. Todėl, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mąstą bei jų trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir administracinių teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 2 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo kalėjimo-izoliatoriaus, pareiškėjui V. L. 100,00 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlygini.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė