- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- II-110-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00713-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kategorijos
- 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje padavusiam asmeniui M. V.,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nurodančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo Povilo Revucko 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 10-AT1-11683 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate 2015 m. gruodžio 4 d. buvo gautas M. V. pranešimas, kuriame be kitos informacijos nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 17 val. 10 min., Vilniuje, I. Kanto g. 14, jam su dukterimi einant iš parduotuvės ir dukteriai vedant jų Jorkšyro terjerų veislės šunį, dukterį ir šunį staiga puolė kitas šuo, kuris galėjo būti bulterjero ir buldogo mišrūnas, taip sukeldamas jiems stresą. Pranešėjui garsiai pasiteiravus, kieno tai šuo, netoliese buvusi moteris pradėjo kviesti šunį. Pranešėjas paklausė jos, ar ji turi leidimą tokiam šuniui. Pranešėjas su minėta moterimi apsižodžiavo. Pranešėjo teigimu, moters sūnus su ja kalbėjo rusų kalba, jie abu buvo priėję prie automobilio „Toyota“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo jį atidarę. Pranešėjo nuomone, šunį, kuris puolė jo šunį ir dukterį, galėjo paleisti minėtos moters sūnus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas Povilas Revuckas (toliau ir – pareigūnas), išnagrinėjęs medžiagą ROIK 0115000685876 pagal 2015 m. gruodžio 4 d. gautą M. V. pranešimą, 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 10-AT1-11683 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 110 straipsnio 4 dalyje, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime pareigūnas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintos Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės nenumato gyvūnų laikytojų prievolės segti gyvūnui pavadėlį ir dėti antsnukį. Iš patikrinimo medžiagos matyti, jog nėra gauta pakankamai objektyvių duomenų, kad pranešėjo nurodytas šuo yra priskiriamas pavojingoms šunų veislėms. Pranešėjas nurodė, kad jo dukterį ir šunį puolęs šuo tik aplojo, apie jokią kitą patirtą žalą duomenų negauta, taip pat negauta duomenų, kad būtų sukelta grėsmė asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pareigūno nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, M. V. (toliau ir – pareiškėjas) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pareigūno nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, tyrėja nepatikrino ir neįsitikino, koks šuo yra laikomas pareiškime nurodytu adresu, kuris be pavadėlio buvo paleistas iš laiptinės skvere, esančio Kanto g. Šio įvykio liudininkė matė, kaip pavojingų veislių mišrūnas pribėgo prie jo dukters ir šuns, bei išgąsdino juos. Pavojingų veislių šunų laikymui yra taikomis padidinti reikalavimai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad šunų savininkai turi užtikrinti, kad jų augintiniai nepridarytų žalos bei nekeltų nerimo ir streso kitiems asmenims. Pareiškime jis aiškiai nurodė, kad buvo sukeltas didelis stresas dėl be pavadėlio staiga pribėgusio ir lojančio šuns. Pareiškėjo teigimu, pavadėlis tai priemonė užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės. Jeigu žmonės jaučia grėsmę ir stresą, tai bet koks, tuo labiau pavojingų veislių šuo, turi būti vedžiojamas su pavadėliu.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad nagrinėjant skundą, buvo bendrauta su įvykio dalyviais, tačiau pareiškime minimas šuns šeimininkas nerastas, o nešališkų įvykio liudytojų nenustatyta. Išnagrinėjus M. V. skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, kad jo ar jo dukros sveikatai įvykio metu buvo sukelta grėsmė. Taip pat negauta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėją užpuolęs šuo pagal jo veislę priskiriamas pavojingų ar kovinių šunų kategorijai, kadangi šuo nerastas, nustatyti jo veislės nėra galimybių. Remiantis surinkta medžiaga, konstatuota, kad nebuvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojantys gyvūnų gerovę ir apsaugą, todėl 2015 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 10-AT1-11683 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Teismo posėdžio metu M. V. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nežinojo, jog policija nerado šuns ir jo savininko. Apie tai jis nebuvo informuotas. Teigė suprantantis, kad dabar būtų problema patikrinti jo pateiktą informaciją. Jis nepažįsta asmenų, kurie, jo teigimu, iš Kanto g. esančio namo paleido šunį be pavadėlio, ir kuris juos su dukra užpuolė bei išgąsdino. Mano, kad šuo buvo pavojingų veislių mišrūnas, nors jis jo nenufotografavo ir vėliau nelygino nuotraukos internete. Nuvedęs dukrą namo, grįžo atgal ir kalbėjosi su šuns šeimininke, kuri tą patį šunį vedžiojo su pavadėliu. Stresinėje situacijoje jis sumaišė automobilio numerį. Asmeniškai šuns šeimininkės jis nepažįsta, vardo ar pavardės taip pat nežino. Prašė panaikinti pareigūno nutarimą ir įpareigoti bylą tirti iš naujo, kadangi mano, jog nebuvo apklausti kaimynai, pas kuriuos galėjo svečiuotis svečiai su tokiu šunimi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja A. G. telefonu buvo susisiekusi su M. V., kuris paaiškino, kad moters, kuri yra šuns, puolusio jo dukterį ir šunį, šeimininkė, jis nepažįsta, anksčiau nėra jos matęs. Taip pat paaiškino, kad minėtos moters šuo žalos nei dukteriai, nei jo šuniui nepadarė, pribėgęs tik aplojo, kuo išgąsdino dukterį ir pranešėją, o pakviestas šuo nedelsiant nubėgo pas šeimininkę. Tyrėjai susisiekus telefonu su automobilio „Toyota“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K., ši paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 17 val., į I. Kanto al., Vilniuje, buvo atvykusi pasiimti sūnaus iš darželio. Ji paaiškino, kad šunį turi, tačiau jis gyvena voljere šalia jos namo Vilniaus rajone. Su savimi ji šuns niekur nevedžioja. Pasak R. K., atvykusi į minėtą vietą, būdama automobilyje, ji pamatė, kaip iš namo, kurio numerio ji nežino, laiptinės išbėgo šuo, paskui jį berniukas. Berniukas su šuniu nubėgo prie automobilio, kurio markės ji neįsidėmėjo, iš kurio išlipo moteris, kaip vėliau paaiškėjo minėto šuns savininkė ir galbūt berniuko motina. R. K. teigė mačiusi konfliktą tarp jai nepažįstamo vyro ir nežįstamos moters, tačiau tuo metu sėdėjusi savo automobilyje, buvo tamsu, todėl nei veidų, nei šunų ji gerai neįžiūrėjusi, konflikto esmės negirdėjo. Konfliktui pasibaigus ir nepažįstamai moteriai pasiėmus šunį, ji nuėjo parsivesti sūnaus iš vaikų darželio.
Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu bei kartu su juo pateikta pareiškimo nagrinėjimo metu surinkta medžiaga, vertina, kad pareigūno 2015 m. gruodžio 17 d. priimtas nutarimas Nr. 10-AT1-11683 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi, kaip pagrįstai pastebėta institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjo skundą, nagrinėjant skundą buvo bendrauta su įvykio dalyviais (tiek pačiu pareiškėju M. V., tiek su automobilio, kurio numerį jis nurodė, savininke), tačiau pareiškime minimas šuo ir jo savininkas nebuvo surasti. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad policija turėtų imtis priemonių minėto šuns bei jo šeimininko nustatymui, tačiau šių priemonių nekonkretizuoja. Pats pareiškėjas patvirtino, kad šuns šeimininkę matė pirmą kartą, jos nepažįsta, o automobilio numerius sumaišė. Teismas mano, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, išnaudojo visas galimybes tam, kad būtų nustatytas šuo, 2015 m. gruodžio 4 d. aplojęs pareiškėją su dukra bei jų šunimi, ir jo šeimininkas. Panaikinus skundžiamą nutarimą, teismo manymu, nebūtų galimybės nustatyti nei minėto šuns, nei jo šeimininko, todėl naikinti skundžiamą pareigūno nutarimą vien formaliai pareiškėjo skunde nurodytais pagrindai nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. V. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo Povilo Revucko 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 10-AT1-11683 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.