Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios individualios įmonės „Namų teisininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios individualios įmonės „Namų teisininkas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja bankrutuojanti individuali įmonė (toliau – BIĮ) „Namų teisininkas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2017 m. birželio 6 d. sprendimą netenkinti BIĮ „Namų teisininkas“ buvusios savininkės ir direktorės 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. skundų ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti pakartotinai BIĮ „Namų teisininkas“ buvusios savininkės ir direktorės skundo patikrinimą.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2017 m. liepos 31 d. skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 3 dalį, skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas turi patikrinti pareiškėjo subjektiškumą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 bei 11 straipsnius, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės vardu veikia ir įmonės interesus atstovauja bankroto administratorius, o įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Teismas iš skundo turinio prie jo priedų nustatė, kad pareiškėjui BIĮ „Namų teisininkas“ yra iškelta bankroto byla. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad buvusios direktorės ir savininkės A. Š. įgaliojimai atstovauti įmonę yra perduoti bankroto administratoriui, todėl pareiškėjas įpareigojamas pateikti teismui skundą, kurį pasirašytų įgaliotas ją atstovauti asmuo, t. y. bankroto administratorius, ir pateikti dokumentus, patvirtinančius skundą pasirašančiam asmeniui suteiktus įgaliojimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo BIĮ „Namų teisininkas“ skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų ir nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti. Išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.

III.

Pareiškėjas BIĮ „Namų teisininkas“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus, paštu negavo. Teismų Elektroninių paslaugų portale teismo nutartis nebuvo skaitmenizuota. Nežinodamas apie šios nutarties priėmimą, pareiškėjas neturėjo galimybės kiekvieną dieną tikrinti Elektroninių paslaugų portalo ir susipažinti su teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartyje nustatytų trūkumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2017 m. liepos 13 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad BIĮ „Namų teisininkas“ yra iškelta bankroto byla, todėl buvusios direktorės ir savininkės A. Š. įgaliojimai atstovauti įmonę yra perduoti bankroto administratoriui, dėl to pareiškėją įpareigojo pateikti teismui skundą, pasirašytą įgalioto atstovauti asmens, t. y. bankroto administratoriaus, ir pateikti dokumentus, patvirtinančius skundą pasirašančiam asmeniui suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas neginčija, kad teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino, tačiau atskirajame skunde teigia, kad teismo nutarties pašalinti skundo trūkumus negavo, teismo nutartis Liteko sistemoje nebuvo skaitmenizuota, todėl pareiškėjas negalėjo su ja susipažinti. Net ir paskelbus nutartį Liteko sistemoje, pareiškėjas, nežinodamas apie jos priėmimą, neturėjo galimybės susipažinti su teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi ir per nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumų.

ABTĮ 109 straipsnis, be kita ko, nustato, kad šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis. ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 8 punktas nustato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Pažymėtina, jog paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl šių taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 9 p.). Pagal Taisyklių 33 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jie dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 7 d.), kurio 21-22 punktuose numatyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP (Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų) paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis pareiškėjui BIĮ „Namų advokatas“ ir A. Š. 2017 m. liepos 13 d. buvo išsiųsta per teismų Elektroninių paslaugų portalą. Lydraštyje nurodyta, kad siunčiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis susipažinti. Iš byloje esančio LITEKO sistemos išrašo matyti, kad prie šio lydraščio buvo pridėtas dokumentas – „2017-07-13 nutartis dokumente I-4460-2017.pdf“, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas trūkumams šalinti, PDF formatu.

Atsižvelgus į tai, kad teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis BIĮ atstovei A. Š. buvo išsiųsta kartu su lydraščiu 2017 m. liepos 13 d., o aktyvuodama paskyrą A. Š. privaloma tvarka išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostatomis, sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties įteikimo data laikytina 2017 m. liepos 14 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo atstovei A. Š. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis nebuvo įteikta. Aplinkybė, kad atstovė fiziškai neturėjo galimybės kiekvieną dieną tikrinti savo LITEKO VEP posistemio paskyros, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių. Kadangi pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi jo skundą pagrįstai laikė nepaduotu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo BIĮ „Namų teisininkas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kurioje pareiškėjo BIĮ „Namų teisininkas“ skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.