- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2YT-9512-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04192-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos E. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, kad po motinos mirties liko palikimas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šiame name gyveno iki motinos mirties ir tebegyvena dabar. Po motinos mirties pareiškėja namą prižiūrėjo, jį remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, įvedė centrinį šildymą. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, pareiškimą prašė tenkinti.
2. Suinteresuotam asmeniui R. Z. pareiškimas ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo bei šaukimas į teismo posėdį įteikti Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – išsiuntus procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikant įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos eiga nesidomėjo, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepareiškė. Byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
3. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
4. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina E. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po E. Z. mirties liko palikimas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji šiame name gyveno iki motinos mirties ir tebegyvena dabar. Po motinos mirties pareiškėja namą prižiūrėjo, jį remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, įvedė centrinį šildymą. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai J. S., R. P..
6. Kauno miesto 6-tojo notarų biuro 2019 m. sausio 18 d. rašte Nr. 3 nurodyta, kad po E. Z. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Gyventojų registro 2019 m. kovo 18 d. pažymoje Nr. 1A-2527 nurodyta, kad E. Z. mirė būdama našle, ji turėjo du vaikus – D. V. ir J. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo R. Z., kuris yra palikėjos E. Z. anūkas ir jos mirusio sūnaus J. Z. sūnus, atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nepareiškė.
7. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po E. Z. mirties jos dukra pareiškėja priėmė jos palikimą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), pradėdama palikimą faktiškai jį valdyti. Pareiškėja gyveno paveldėtame name, juo, ūkiniais pastatais ir žemės sklypu naudojosi kaip savo, rūpinosi ir prižiūrėjo. Detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi, juos patvirtina ir liudytojų paaiškinimai.
8. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja yra palikėjos E. Z. įpėdinė Civilinio kodekso 5.1 straipsnio, 5.2 straipsnio prasme, po jos mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuoto asmens prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po E. Z. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).
9. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
10. Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Byla užvesta pareiškėjos iniciatyva ir jos interesais, ne dėl suinteresuoto asmens kaltės, suinteresuotas asmuo atsiliepimo neteikė, prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nereiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 4 dalimi, valstybės patirtos atstovavimo išlaidos už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš proceso dalyvių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Valstybės patirtų atstovavimo išlaidų už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš proceso dalyvių nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.