- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-438-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03671-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- O. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme priimtas ieškovės O. V. ieškinys atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Ieškiniu prašoma: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų N. V. ir D. V. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį kiekvienam vaikui mokant po 249 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės; 4) nustatyti, kad atsakovas, turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais N. V. ir D. V., tik iš anksto su vaikų motina O. V., suderinęs bendravimo vietą ir laiką; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų N. V. ir D. V. naudai laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvienam mokant po 249 Eur kas mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje ir laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną O. V.. Nurodė, jog gaunamų pajamų neužtenka užtikrinti minimalius vaikų poreikius, o atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda nepakankamai, neperiodiškai, todėl prašė teismo nustatyti privalomą laikiną išlaikymą sutuoktinių nepilnamečiams vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš atsakovo V. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V. ir D. V. kas mėnesį mokamomis po 249 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų turtinius interesus byloje būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas pažymėjo, jog nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų nėra galimybės išsamiai nustatyti šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius patvirtinančias aplinkybes. Tuo pagrindu teismas priteisė ieškovės prašomą 249 Eur laikiną išlaikymą, kuris, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu užtikrins būtinųjų vaikų poreikių patenkinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas V. V. pateiktu atskiruoju skundu prašė teismo iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis po 180 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
5. Nurodė, jog priteistas išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai ir teismas vadovavosi tik orientaciniu kriterijumi, neįvertinęs atsakovo turtinės padėties, vaikų poreikių bei ieškovės turtinės padėties. Pažymėjo, jog jis nepilnamečių vaikų išlaikymui skyrė pakankamai lėšų, jas pervedant į ieškovės banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais. Papildomai yra teikiamas išlaikymas natūra – apmokamos vaikų lankomos ikimokyklinės įstaigos, perkami vaikams reikalingi daiktai bei maisto produktai. Atsakovo vertinimu, priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji gali skirti tokio pat dydžio išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams. Atsakovui yra mokamas 1 000 Eur dydžio vidutinis darbo užmokestis, tad atsižvelgiant į vaikų turtinius poreikius bei kreditorinius įsipareigojimus, atsakovas yra finansiškai pajėgus skirti laikiną išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė teismo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog teismo priteistam laikino išlaikymo dydžiui pritaria ir Tarnyba, išvadoje dėl ieškovės ieškinio iš esmės patvirtinusi ieškovės teiginius dėl vaikų išlaikymo poreikių. Atsakovas nuo 2023 m. balandžio mėn. vaikų išlaikymui yra sumokėjęs 1 052,70 Eur, vidutiniškai skirdamas po 75 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau toks išlaikymas yra nereguliarus ir negali būti vertinamas kaip visavertis išlaikymo teikimas. Kadangi abiejų tėvų pajamos yra panašaus dydžio, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui priteistas laikino išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis. Atsakovui nereguliariai teikiant išlaikymą vaikams, nemaža dalis finansinės naštos tenka tik ieškovei, kuri padedama kitų šeimos narių išlaiko vaikus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
8. Atsakovas su atskiruoju skundu teikia į bylą naujus įrodymus: pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį kopiją ir kredito sutarčių kopijas ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovo į bylą teikiami papildomai dokumentai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovo teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis po 249 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo patikrinimas.
10. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.1921, CK 3.203 straipsnius. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti laikiną išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktu atskiruoju skundu prašo teismo sumažinti priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 180 Eur kiekvienam vaikui, mokamu kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Apeliantas nurodo, kad jo darbo užmokestis yra 1 000 Eur per mėnesį, ieškovė nurodo, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra panašus. Apeliantas nurodo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skyrė pakankamai lėšų, jas pervedant į ieškovės banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais, tačiau iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovas nuo 2023 m. balandžio mėn. sumokėjo 1 052,70 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui, vidutiniškai jiems skirdamas po 75 Eur kas mėnesį, kas negali būti laikoma tinkamu išlaikymo teikimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašomas priteisti 180 Eur dydžio išlaikymas neproporcingai paskirstytų abiem tėvams tenkančią nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą, tokiu būdu nebūtų užtikrinami būtinieji nepilnamečių vaikų poreikiai. Apelianto su atskiruoju skundu į bylą teikiami įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas yra sudaręs Kredito sutartis, nepanaikina atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl laikino išlaikymo priteisimo dydžio pagrįstumo. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, aplinkybė, kad atsakovas apmoka vaikų lankomas ikimokyklines įstaigas, perka vaikams reikalingus daiktus bei maisto produktus neturi reikšmės, kadangi vaikui gyvenant pas ieškovę, ieškovė patiria tokias pačias išlaidas (maistui, drabužiams, vaistams ir pan.). Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų poreikius ir apelianto nurodomas aplinkybes, kad jis perka vaikams daiktus, maistą, sumoka už ikimokyklines įstaigas ir pan., detaliai įvertins pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokių klausimų nesprendžia ir ieškinio iš esmės nenagrinėja.
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių vaikai nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiai, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaikų interesų. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą, dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo V. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.