- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- ATP-317-785/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00003-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-12-26 9.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivius, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,88 prom.) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-02-04 nutarimu pripažino R. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei paskyrė jam nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. K. prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba nuobaudos neskirti. Nurodo, kad per Kalėdas vartojo alkoholį ir pabudęs kitą rytą jautėsi gerai. Pabudusi jo draugė L. D. pasakė, kad jaučiasi blogai. Ją ėmė pykinti, po keliolikos minučių ji informavo, jog nebemato viena akimi. Tai privertė sunerimti, nes L. D. 2014 m. buvo diagnozuota HL, paskirti vaistai ir atlikta operacija. Buvo žinoma, kad bet kuriuo metu galėjo kilti rimtos ir gyvybei pavojingos komplikacijos, kadangi liga neretai atsinaujina ir vis kitokia forma. Taigi 2015-12-26 rytą, pamačius sudėtingą gyvenimo draugės fizinę sveikatos būklę, kilo mintis važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių Kaišiadoryse. L. D. nuolat tekėjo ašaros, svaigo galva ir jos sveikatos būklė vis blogėjo. Ji net teoriškai vairuoti negalėjo. Kadangi gruodžio 26 d. buvo šventinis laikotarpis, R. K. pamanė, kad kviesti greitąją pagalbą neracionalu, nes tai gali pernelyg ilgai užtrukti, o situacija buvo grėsminga. Tokiu būdu į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių atvyko 9.10 val. L. D. apžiūrėjo budinti gydytoja, kuri informavo, kad akių specialisto nėra, tačiau pasiūlė skubiai vykti į artimiausią gydymo įstaigą Kaune. Tokiu būdu nieko nesvarstant išvyko iš Kaišiadorių gydymo įstaigos ir važiavo Kauno link. Pareigūnai automobilį sustabdė draugę vežant į Kaune esančias klinikas, kadangi Kaišiadoryse tinkama pagalba negalėjo būti suteikta. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas, skirdamas pažeidėjams nuobaudas, be kita ko, privalo nustatyti sąlygų, būtinų atsakomybei kilti, buvimą. Teismas turi konstatuoti, kad veikos padarymo metu egzistavo objektyvieji ir subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo elementai, tame tarpe asmens kaltė. Inkriminuotoje veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėčiai būtino subjektyvaus elemento, t.y. veikos padarymo metu R. K. nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo. Apeliantas tikras, jog susiklosčius aukščiau nurodytai situacijai, jis neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvertinti ir valdyti savo veiksmų, kadangi veikė būdamas afekto būsenoje. Manytina, kad tai atsakomybę šalinanti aplinkybė. Antra vertus, teismas privalėjo bent jau tinkamai vertinti nurodytą būtinąjį reikalingumą. Tačiau skundžiamame nutarime lakoniškai pažymėta, kad R. K. nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra aktualios ATPK 30 straipsnyje įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: nuoširdžiai gailisi; pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (tuo atveju, jei teismas būtų motyvuotai atmetęs būtinąjį reikalingumą); pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo. Tačiau teismas nė vienos iš šių nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino ir tokiu būdu buvo pažeistos administracinio teisės pažeidimo nuobaudos skyrimo sąlygos. Be to, R. K. bandė atimti sau gyvybę, kadangi neįsivaizduoja kaip jam toliau teks gyventi, kuomet daugelį metų dirbo tolimųjų reisų vairuotoju.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nutarimą. Nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai dėl nuobaudos individualizavimo yra nepagrįsti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Manoma, kad teismo R. K. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, atimant teisę vairuoti transporto priemones tik minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui, paskirta teisėtai. Teismas turi teisę, o ne pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Aplinkybė, kad R. K. veiksmai buvo nulemti afekto būsenos, yra nepagrįsta jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Pažymėtina, kad išvada, ar asmuo gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, ribotai ar neribotai, yra teismo psichiatrinės ekspertizės dalykas. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti R. K. gebėjimu suvokti savo veiksmus ar juos valdyti. Be to, manoma, kad R. K. draugės pasikeitusi sveikatos būklė neatleidžia jo nuo eismo dalyvio pareigų vykdymo ar pareigos išmanyti ir laikytis įstatymų, gerbti visuomeninę tvarką. Byloje nenustatyta ATPK 17 straipsnyje numatytų būtinojo reikalingumo sąlygų, todėl nėra aplinkybių, kurios šalintų R. K. atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
R. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmos instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad skundžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nutarimas teisėtas bei pagrįstas, padarytos išvados motyvuotos bei teisingos. Kauno apygardos teismas nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo.
Iš bylos duomenų matyti, jog R. K. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-04 nutarimu buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, kur nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Pareiškėjas neneigia, kad vairavo neblaivus ir savo kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka su jam skirta nuobauda. Apeliaciniame skunde R. K. prašo jam paskirti švelnesnę nuobaudą arba nuobaudos išvis neskirti.
ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas įvertino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. padarė itin pavojingą KET pažeidimą, t.y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 1,88 promilių girtumas, kas yra vidutinis girtumo laipsnis. Teismas taip pat įvertino tai, kad nustatyta R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, todėl R. K. skyrė minimalaus dydžio nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
S. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog vairavo neblaivus, nes važiavo į ligoninę, kad jo draugei L. D. būtų suteikta medicininė pagalba, kuri jautėsi itin blogai. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad būtinojo reikalingumo sąlygų susiklosčiusioje situacijoje nebuvo. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nagrinėjamu atveju S. K. policijos pareigūnų buvo sustabdytas jau po to, kai L. D. apžiūrėjo medikai, todėl negalima teigti, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Nors apeliaciniame skunde S. K. teigia, kad Kaišiadorių ligoninėje gydytoja pasiūlė vykti į artimiausią ligoninę Kaune, ką jis ir darė, tačiau pirmos instancijos teisme jis parodė, kad jį policijos pareigūnai sustabdė grįžtant namo, o į Kauną nebūtų vairavęs, nes iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. Šias aplinkybes patvirtino ir L. D., kuri parodė, kad važiavo link namų, kai netoli (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad L. D. jau buvo apžiūrėta gydytojos K. C. ir išleista vykti į namus. Iš byloje esančio Všį Kaišiadorių ligoninė išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gydytoja K. C. L. D. paskyrė akių lašus. Visa tai rodo, kad grėsmės L. D. sveikatos būklei nebebuvo. Taigi R. K. į namus su L. D. galėjo grįžti viešuoju transportu, taksi ar kitu būdu. Tai, kad L. D. sveikatos būklė nebuvo itin bloga, patvirtina ir tai, kad sustabdžius neblaivų R. K., automobilis buvo perduotas vairuoti būtent jai. Be to, iš liudytojos L. D. paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad jie su S. K. grįžo namo, tik po to, ji kreipėsi į vaistinę, nuo vaistų jai savijauta pagerėjo, nei tą dieną, nei vėliau, jie į Kauną nevažiavo.
Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka, kad R. K. veikė būdamas afekto būsenoje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti R. K. gebėjimu suvokti savo veiksmus ar juos valdyti.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad R. K. neįsivaizduoja kaip toliau teks gyventi, kuomet daugelį metų dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia, jokio esminio prioriteto, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. R. K., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš vairuodamas automobilį neblaivus (nustatytas 1,88 promilių girtumas). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertintinos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą skirti mažesnę, nei įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą.
Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Konstatuojama, jog R. K. paskirta nuobauda laikoma proporcinga ir atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, todėl tenkinti R. K. apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.