Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. B., jo atstovei advokatei A. V., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovei I. M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Š. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 41⁴ str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Š. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2015 m. vasario 7 d. 23.40 val. Kaune, M. V. g. 11 esančiame naktiniame klube „R. M.“ atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu prie baro dirbo L. M., gim. 1969-07-07, jis aptarnavo klientus, dirbo su bare įrengtu elektroniniu kasos aparatu. Patikrinimo dieną L. M. darbo sutarties su darbdaviu nebuvo sudaręs ir pasirašęs. IMIS Sodra duomenimis L. M. (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2015-02-13. Be to, naktiniame klube prie (duomenys neskelbtini) priklausančios aparatūros muzikinius kūrinius leido A. V., gim. 1998-05-17. A. V. patikrinimo dieną darbo sutarties su darbdaviu nebuvo sudaręs ir pasirašęs. IMIS Sodra duomenimis A. V. (duomenys neskelbtini) įdarbintas nuo 2015-02-14. Tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius Š. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus.

Be to, patikrinimo metu įmonės darbuotoja M. P., gim. 1994-01-31, rašytiniame paaiškinime nurodė, kad klube dirba dvi dienas per savaitę, darbo užmokestis yra 70 Lt (20,27 Eur) už darbo dieną. Kiekvieną savaitgalį darbo užmokestį grynais pinigais sumoka įmonės direktorius Š. B.. M. P. nurodė, kad gavusi darbo užmokestį žiniaraštyje nepasirašo. M. P. įmonėje dirba nuo 2014-10-24, per šį laikotarpį pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį jai priskaitytas ir išmokėtas 1175,13 Lt (340,34 Eur) darbo užmokestis. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį M. P. per minėtą laikotarpį dirbo 36 dienas ir faktiškai gavo 2520 Lt (729,84 Eur) darbo užmokestį. Per visą išdirbtą darbo laiką M. P. buvo išmokėta 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai. Tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius Š. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Š. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino iš dalies, teigdamas, kad darbuotojai dirbo nesudarius darbo sutarčių, tuo tarpu su kaltinimu dėl M. P. išmokamo darbo užmokesčio, nesutiko. Š. B. nurodė, kad L. M. patikrinimo dieną dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku ir į barą atvyko jo kvietimu, kad apmokytų barmeną E. O. daryti naujus kokteilius. Tą dieną susirgo pagrindinis jo barmenas, todėl paprašė, kad L. M. pasiliktų ir parodytų kokteilių sudėtis. Teigė, kad L. M. su kasos aparatu nedirbo ir prie baro klientų neaptarnavo. Apgailestavo, kad leido L. M. būti už baro, nesudaręs su juo darbo sutarties. Nurodė, kad A. V. pasikvietė parodyti aparatūrą ir mokė jį groti, nes tokios aparatūros, kaip jo bare, nėra niekur kitur. Aparatūra kompiuterizuota, todėl reikėjo išaiškinti ir parodyti. Klubas atsidaro apie vienuoliktą valandą, o didžėjaus darbas prasideda apie antrą valandą nakties, ir iki susirenka lankytojai, tiesiog leidžiama muzika. Dėl M. P. nurodė, kad ji darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė, jai mokėjo kas mėnesį po 75 Eur, o kodėl jį paaiškinime parašė, jog uždirba 70 Lt per dieną, nežino.

Papildydama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duodamus parodymus, atstovė A. V. paaiškino, kad VMI M. P. gaunamą darbo užmokestį apskaičiavo remdamiesi tik jos paaiškinimu, neatsižvelgdama į įmonėje taikomą suminę darbo laiko apskaitą, ir kad jai mokamas atlyginimas priklauso nuo faktiškai išdirbtų valandų skaičiaus. Tvirtino, kad L. M. tik reprezentacinę paslaugą atlikęs asmuo, o A. V. – mokinys ir jie faktiškai nedirbo. A. V. nepilnametis, atėjo tik išsiaiškinti kaip sujungiama aparatūra.

Kito teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė nurodė, kad pripažįsta dėl A. V. nelegalaus darbo, tačiau dėl L. M. nelegalaus darbo ir neapskaityto darbo užmokesčio M. P. mokėjimo, nepripažįsta.

Liudytojas E. O. parodė, kad 2015 m. vasario 7 d. už baro dirbo vienas. Kadangi į darbą buvo priimtas nuo sausio mėn., todėl daugelis gamybos technologijų jam nebuvo žinomos. Patikrinimo metu už baro buvo jis, indų plovėja ir L. M., kuris jam aiškino kaip gaminti kokteilius. Būdamas šalia, L. M. jam aiškino ir rodė, kaip gaminti kokteilius, tačiau pats kokteilių negamino ir klientų neaptarnavo. Jam dirbant už baro, priėjo vyras ir moteris, kurie užsisakė sulčių. Jis padavė jiems sultis, paėmė pinigus ir įmušė į kasą, nors kvito jiems nepadavė. Nusipirkę sulčių, jie nuėjo į šokių salę ir ten sėdėjo. Po maždaug 20 min. jie priėjo prie baro ir prisistatą pareigūnais, pareikalavo fiskalinio čekio. Pasakius, kad jį išmetė, pareikalavo surasti, todėl jis jį rado šiukšliadėžėje ir padavė. L. M. su kasa nedirbo.

L. O. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Patikrinimo dieną, maždaug po vidurnakčio, prie jo priėjo vyriškis, kuris parodė pažymėjimą ir prisistatęs policijos pareigūnu, pasakė, kad bare bus atliekamas patikrinimas. Jam buvo liepta, kartu su kitais darbuotojais, rašyti paaiškinimus. Neneigė, kad L. M. buvo baro patalpose, tačiau teigė, kad nematė jo dirbančio už baro. Nurodė, kad atlyginimas įmonėje jam mokamas kartą per mėnesį grynais pinigais, už juos pasirašant žiniaraštyje.

Liudytojas L. M. parodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra pažįstamas apie 10 metų. Maždaug 15 metų dirba su barų ir restoranų įranga. Teigė, kad bare vasario 7 d. nedirbo, tik Š. B. prašymu, susirgus pagrindiniam barmenui, buvo atvažiavęs apmokyti naują darbuotoją gaminti klasikinių kokteilių. Buvo atsivežęs įmonės, kurioje dirba, sirupus ir parodė kaip pagaminti keletą kokteilių. Už baro visą laiką nebuvo, nes tai išeidavo, tai ateidavo, kad netrukdytų dirbti. Su kasos aparatu nedirbo, neišmušė nei vieno kasos čekio, taip pat nei vieno kokteilio nepadarė baro lankytojams, o tuos, kuriuos pagamino, išgėrė kartu su barmenu. Patikrinimo metu buvo už baro, tačiau jokių darbinių funkcijų neatliko. Darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) sudarė praėjus kuriam laikui po patikrinimo, nes jam pasiūlė dirbti bare.

L. T. Stakėnas parodė, kad kartu su policijos pareigūnais ir kitais VMI darbuotojais vykdė (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Į barą atlikti kontrolinį patikrinimą įėjo VMI darbuotoja I. D. ir policijos pareigūnas S. A.. Su kitais darbuotojais liko lauke ir laukė skambučio. Po maždaug 10-15 min. juos pakvietė į barą, kuriame jis bendravo su L. M., iš jo paimdamas paaiškinimą. Pastarasis jam aiškino, kad į barą atvažiavo padėti kitam barmenui ir mokyti naujai priimtą darbuotoją daryti kokteilius. Kad jis gamintų ar pilstytų gėrimus, nematė. Taip pat jis bendravo su indų plovėja M. P., kuriai uždavė standartinius klausimus, į kuriuos ji atsakė ir surašė paaiškinimą. Pamena, kad ji nurodė nedidelę sumą, tuomet jos paklausė, ar jai atlyginimas mokamas kartą ar du kartus per mėnesį. Po šio klausimo ji akivaizdžiai sutriko ir paklausė, ar gali pasitaisyti. Nubraukusi savo rašytame paaiškinime dalį teksto, ji parašė, kad darbo užmokestį gauna kartą per savaitę, po 70 Lt už dieną. Paprastai dirba 3 ar 2 naktis, ir jai išmokama 210 Lt ar 140 Lt kiekvieną savaitę. Tikrinant buhalterinius dokumentus paaiškėjo, kad jai atlyginimas mokamas vieną ar du kartus per mėnesį ir ne ta suma, kurią ji buvo nurodžiusi.

Liudytoja I. D. parodė, kad vasario 7 d. buvo atliekamas baro (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kuriame dalyvavo VMI ir policijos pareigūnai. Į barą užėjo kartu su policijos pareigūnu S. A.. Priėjus prie baro, už jo dirbo M. P., E. O. ir L. M.. M. P. tvarkė indus, o du vaikinai, dėliojo sultis, gėrimus. Užsisakė sulčių, o juos aptarnavo E. O., kuris jas įpylė, apskaitė pajamas kasos aparatu, atidavė grąžą, po ko jie atsisėdo salėje. Tuo metu M. P. tvarkė indus, barmenai dirbo prie baro, o prie muzikos leistuvo dirbo, kaip vėliau paaiškėjo, A. V., kuris leido muziką, keitė kompaktinius diskus. Tiek L. M., tiek E. O. dirbo prie baro, t.y. dėliojo baro inventorių, valė stalą, tačiau ką konkrečiai, nurodyti negalėjo. Per tą laiką, kol jie buvo bare, L. M. neaptarnavo klientų ir neįmušė čekio, nors prie kasos aparato buvo priėjęs. Bare užtruko apie 15 min., per tą laiką naujų darbuotojų neatėjo, taip pat neatėjo ir klientų. Š. B. sėdėjo prie baro ir tiesiog stebėjo aplinką. Tuomet paskambino lauke laukusiems pareigūnams, kad jie užeitų į barą. Be to, M. P. nurodė, kad už vakarą gauna 70 Lt, todėl jos gautos pajamos buvo apskaičiuotos pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį už visą jos darbo laikotarpį, pagal dirbtų dienų skaičių. Iš kontrolinės juostos buvo galima matyti, kad darbuotojai dirba daugiau valandų, nei nurodoma darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, t.y. daugiau nei 4 valandas. M. P. nurodė, kad jai mokama už dienas, o ne už valandas, todėl pagal dirbtų dienų skaičių iki vasario mėn. ir buvo apskaičiuotas jai sumokėtas darbo užmokestis.

L. S. A. parodė, kad dalyvavo su mokesčių inspekcijos pareigūnais naktinio baro patikrinime. Į barą užėjo kartu su VMI pareigūne I. D. ir užsisakė sulčių, po ko atsisėdo salėje. Tuo metu, kai pirko sultis, už baro buvo du barmenai ir indų plovėja. Tas barmenas, kuris įpylė sultis ir juos aptarnavo, kažką darė prie kasos aparato. Ką veikė kitas barmenas, konkrečiai įvardinti negalėjo. Salėje buvo apie 15 minučių, o po to prisistatė esą pareigūnai ir atlieką patikrinimą. Jiems būnant salėje, prie baro nebuvo priėjęs joks klientas. Bare grojo muzika, prie didžėjaus pulto stovėjo vaikinas, kuris už jo šoko, bandė kažką daryti su muzika. Jo įsitikinimu, taip, kaip elgėsi tas vaikinas, elgiasi tik didžėjai. Ar direktorius Š. B. buvo prie jo priėjęs nurodyti negalėjo. Vaikino, kuris buvo prie muzikos pulto, striukė buvo šalia jo, taip pat ir cigaretės. Visi darbuotojai buvo vienoje patalpoje, kai buvo prašoma jų rašyti paaiškinimus apie gaunamą darbo užmokestį.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad visą laiką norėjo groti didžėjumi ir per savo mamą susipažino su Š. B., kuris pasakė galįs jį pamokyti. Ateidavo į barą dienomis, taip pat prieš prasidedant baro darbui, kol dar nesirenka žmonės. Š. B. bare mokosi groti apie vienerius metus, kartą per savaitę ar dvi, atlyginimo už tai, kad groja, negauna. Patikrinimo dieną buvo trumpam užėjęs ir Š. B., kuris jam pasakė, kad jis galįs prieiti prie aparatūros. Leidžiant muziką su ausinėmis, netrukus priėjo apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kad groti negalima, nes vyksta patikrinimas. Po savaitės, buvo įdarbintas bare, o už darbą jam buvo sumokėti 75 Eur. Paaiškinti, kodėl patikrinimo metu parašė, kad pareigūnai nutraukė jo darbą, negalėjo.

L. M. P. parodė, kad patikrinimo metu rašydama paaiškinimą buvo sutrikusi, išsigandusi, su ja buvo kalbama pakeltu tonu, todėl suklydo įrašydama, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra 70 Lt už dieną. Tvirtino, kad iki sausio 1 d. uždirbdavo 240 Lt per mėnesį, ir dabar uždirba 75 Eur per mėnesį, ir, kad už naktį jai mokama 30 Lt. Darbo užmokestis mokamas grynais darbo vietoje, už jį pasirašo žiniaraštyje.

Dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Minėta, kad Š. B. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas tuo, jog jo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) dirbo L. M. ir A. V. nesudarius darbo sutarties. Iš pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad minėtiems asmenims leido dirbti, nors darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta, tačiau vėliau teigė, kad L. M. įmonėje nedirbo, o tik buvo pakviestas pamokyti naujai priimtą barmeną gaminti kokteilius, o A. V. buvo mokamas groti baro muzikos aparatūra.

Iš teismo surinktų ir ištirtų įrodymų negalima daryti kategoriškos išvados apie tai, kad L. M. (duomenys neskelbtini) dirbo, tuo tarpu teismui nekyla jokių abejonių, kad tarp A. V. ir (duomenys neskelbtini) egzistavo darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Institucija (pareigūnas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Administracinio teisės pažeidimo protokole tvirtinama, kad patikrinimo metu prie baro dirbo L. M., jis aptarnavo klientus, dirbo su bare įrengtu elektroniniu kasos aparatu, su darbdaviu darbo sutarties nebuvo sudaręs (b. l. 1). Vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad šis kaltinimas suformuluotas remiantis tik 2015 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-1224, kurioje nurodoma, kad patikrinimo metu L. M. prie baro aptarnavo klientus, dirbo su klube įrengtu elektroniniu kasos aparatu (b. l. 5, 6) ir 2015 m. vasario 7 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. 039663, kurioje konstatuojama, kad patikrinimo metu L. M. prie baro aptarnavo klientus, kontrolinio pirkimo metu paėmė pinigus ir EKA apskaitė pirkimą bei išmušė prekių pirkimo kvitą (b. l. 7, 8). Tačiau šiuose dokumentuose nurodytas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t.y., kad L. M. aptarnavo klientus, dirbo su klube įrengtu kasos aparatu, kontrolinio pirkimo metu paėmė pinigus ir apskaitė pirkimą bei išmušė prekių pirkimo kvitą, paneigia kiti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir pačių, jas fiksavusių pareigūnų, parodymai. Tiek I. D., tiek S. A. teismo posėdžio metu teigė, kad juos aptarnavo E. O., ir kad L. M. buvo už baro, tačiau jiems būnant salėje prie baro nei vienas klientas nepriėjo. Taigi, akivaizdu, kad pareigūnai nestebėjo to fakto, kad L. M. būtų aptarnavęs klientus ar išmušęs kasos čekį. L. M., tiek patikrinimo metu, tiek posėdžio metu, nuosekliai tvirtino, kad į (duomenys neskelbtini), direktoriaus ir jo bičiulio Š. B. kvietimu, buvo atvykęs pristatyti produktų ir pamokyti naujai priimtą barmeną iš sirupų daryti kokteilius. Bare nei vieno kliento neaptarnavo, su kasos aparatu nedirbo ir iki pareigūnai pradėjo patikrinimą, apmokė barmeną E. O. gaminti koktelius. Iš (duomenys neskelbtini) 2015-04-13 pažymos Nr. 15/003 matyti, kad L. M. patikrinimo metu dirbo šios įmonės pardavimo vadybininku ir esant kliento poreikiui, jam buvo patikėta vykdyti apmokymus su (duomenys neskelbtini) parduodama produkcija – kava (duomenys neskelbtini) ir sirupais (duomenys neskelbtini), skirtais kavai ir kokteiliams. Pažymoje nurodoma, kad L. M. apmoko įvairių kavos rūšių gamybos būdų, supažindina su naujovėmis, moko gaminti alkoholinius, pieniškus, kavos kokteilius (b. l. 26). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teigė, kad L. M. paprašė apmokyti neseniai dirbantį barmeną gaminti kokteilius. Taigi, vien ta aplinkybė, kad L. M. buvo už baro, o po kurio laiko buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti išvados, kad 2015 m. vasario 7 d. jis dirbo. Kaip minėta, teismas negali asmens pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą remdamasis spėjimais ir prielaidomis, nors ir labai tikėtinomis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl kaltinimo L. M. dirbus nelegaliai, nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad A. V. dirbo (duomenys neskelbtini), t.y. susitaręs su įmonės direktoriumi Š. B., realiai vykdė didžėjaus funkcijas, paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, dirbdamas su įmonės muzikos įranga, tačiau nesudarius darbo sutarties. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, t.y. 2015 m. vasario 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-1224 (b. l. 5, 6), 2015 m. vasario 7 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. 039663 (b. l. 7, 8), pareigūnų I. D. ir S. A. parodymai, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir A. V. parodymai, iš kurių matyti, kad 2015 m. vasario 7 d. apie 24 val. A. V. (duomenys neskelbtini) naktiniame klube prie įmonei priklausančio muzikinio pulto leido muziką, tą atlikdamas darbdavio naudai, t.y. leidžiama muzika sukurdamas lankytojams patrauklią ir laisvalaikio praleidimui klube būtiną aplinką. Paminėtina tai, kad Š. B. ir A. V. teigė, jog atlyginimas A. V. nebuvo mokamas, o pastarasis bare mokėsi leisti muziką. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad darbo metu vyksta mokymosi procesas, neturi reikšmės ir darbo teisinių santykių kvalifikavimo nekeičia; įstatymai nenumato, kad šiuo atveju darbo sutartis neturi būti sudaroma, o darbo atlygintinumas siejamas su ateityje žadamo įdarbinimo galimybe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-249-06). Teismas, pripažindamas A. V. darbą nelegaliu, atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. V. ir Š. B. parodymai kai kuriais atžvilgiais yra prieštaringi. A. V. 2015 m. vasario 8 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad mokėsi groti iki ateis pagrindinis didžėjus. Jam pagrojus apie 30 min. jo darbą nutraukė. Teigė, kad jo grojimas buvo mokomojo pobūdžio su perspektyva ateityje dirbti šį darbą (b. l. 9). Teismo posėdžio metu A. V. teigė, kad mokosi groti apie vienerius metus. Mokytis dažnai ateidavo dienomis, o kartais prieš darbą, iki susirinks baro lankytojai. Taip pat patvirtino, kad patikrinimo dieną grojo, nes nebuvo atvykęs pagrindinis didžėjus. Tuo tarpu Š. B. teismo posėdžio metu teigė, kad pasikvietė A. V. parodyti aparatūrą, mokė jį groti, parodė kaip sujungti muziką, nes stovi kompiuterizuota technika ir reikėjo išaiškinti bei parodyti. Pažymėtina, kad naktinis klubas darbą pradeda 23 val., todėl A. V. grojo baro darbo metu, o ne prieš jį, kaip teigė, klube taip pat buvo lankytojų. Patikrinimo metu A. V. prie muzikos aparatūros buvo vienas, o tai reiškia, kad didžėjaus funkcijas vykdė savarankiškai. Vargu ar asmuo, kurį, kaip teigė Š. B., reikėjo apmokyti, parodyti, kaip sujungti muziką, išaiškinti, nes aparatūra sudėtinga, neturėdamas jokių įgūdžių, būtų galėjęs tą daryti savarankiškai,. Teismo įsitikinimu, vienerius metus besimokančiam A. V., vargu ar reikėjo parodyti aparatūrą, pamokyti kaip sujungti muziką, paaiškinti. Be to A. V. nurodė, kad grojo muziką iki atvyks pagrindinis didžėjus. Tuo tarpu Š. B. pripažino esąs pagrindinis klubo didžėjus, tačiau tuo metu bare jis buvo ir, anot pareigūnų, sėdėdamas prie baro stebėjo klubo aplinką.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, jog A. V. dirbo darbą, t.y. realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Š. B. vadovaujamoje įmonėje ir jo darbas turėjo darbo sutarties požymių, tačiau su juo darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jo darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorius Š. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustinas.

Dėl ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo.

ATPK 41⁴ str. 3 d. įtvirtinta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Kaip matyti, atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda už alternatyvias veikas, t.y. teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Š. B. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai M. P. nuo jos įdarbinimo dienos, t.y. 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. sausio 31 d. buvo sumokėta 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio.

2015 m. vasario 8 d. rašytame paaiškinime M. P. nurodė, kad klube dirba savaitgaliais, penktadieniais ir šeštadieniais naktį. Darbo laikas nuo 21.00 val. iki 5 val. Darbo užmokestį gauna grynais pinigais, kurį išmoka direktorius Š. B.. Darbo užmokestis 70 Lt per naktį. Atlyginimas išmokamas kiekvieną savaitgalį, nuo 140 Lt iki 210 Lt, priklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus. Už išmokėtą darbo užmokestį nepasirašo (b. l. 4).

Patikrinimą atlikę VMI pareigūnai konstatavo, kad pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštį nustatyta, kad M. P. 2015 m. sausio mėn. dirbo 10 darbo dienų. Pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį M. P. priskaitytas ir išmokėtas 102,65 Eur darbo užmokestis, o faktiškai išmokėta darbo užmokesčio suma 202,73 Eur, t.y. M. P. buvo išmokėta 100,08 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai. M. P. įmonėje dirba nuo 2014 m. spalio 24 d., per šį laikotarpį pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį jai priskaitytas ir išmokėtas 1175,13 Lt (340,34 Eur) darbo užmokestis. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį M. P. per minėtą laikotarpį dirbo 36 darbo dienas ir faktiškai gavo 2520 Lt (729,84 Eur) darbo užmokestį. Per visą M. P. (duomenys neskelbtini) išdirbtą darbo laiką, viso buvo išmokėta 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio suma ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai (b. l. 6).

Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotas aplinkybes apie faktiškai M. P. dirbtą laiką ir jai apskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį patvirtina (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 22-25), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (b. l. 40-50, 83-87, 116-129), darbo grafikai (68-72), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 73-82, 108-115).

Teismo posėdžio metu, būdama ne kartą įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, M. P. parodė, kad jai mokamas 75 Eur atlyginimas per mėnesį. Teigė, kad patikrinimo dieną rašydama, jog jai mokamas 70 Lt darbo užmokestis už dieną, suklydo, nes buvo sutrikusi, pareigūnai su ja kalbėjo pakeltu tonu. Tvirtino, kad jai mokamas už naktį 30 Lt darbo užmokestis, o per mėnesį 75 Eur. Atlyginimą sumoka direktorius darbo vietoje kartą per mėnesį ir ji pasirašo žiniaraštyje.

Teismas M. P. parodymus, kuriuos ji davė teismo posėdžio metu vertina kritiškai, kaip siekį padėti įmonės direktoriui išvengti administracinės atsakomybės. Visų pirma pažymėtina, kad M. P. nurodyta jai išmokamo darbo užmokesčio suma, nesutampa su darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose per jos darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpį apskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio suma, t.y. 2014 m. spalio mėn. apskaityta 222,84 Lt suma, išmokėta – 169,35 Lt. (M. P. pradėjo dirbti 2014-10-24), 2014 m. lapkričio mėn. apskaityta 390 Lt, išmokėta – 296,40 Lt, 2014 m. gruodžio mėn., apskaityta 390,06 Lt, išmokėta – 354,95 Lt, 2015 m. sausio mėn. apskaityta 112,80 Eur, išmokėta – 102,65 Eur. Kaip matyti, neįskaičiuojant 2014 m. spalio mėn. gauto darbo užmokesčio, M. P. pagal darbo užmokesčio apskaitos dokumentus buvo išmokamas vidutiniškai 112 Eur dydžio atlyginimas, t.y. kur kas didesnis, nei teismo posėdžio metu nurodė gaunanti pati M. P.. M. P. nurodyta darbo užmokesčio suma savo dydžiu yra artimiausia jos darbo sutartyje nurodytai darbo užmokesčio sumai, t.y. 260 Lt, nuo sausio 1 d. – 76 Eur. Akivaizdu, kad patikrinimo metu rašytame paaiškinime ji nurodė faktiškai jai išmokamą darbo užmokestį, o ne darbo sutartyje nurodytą, kurio dydį teismo posėdžio metu pakeitė, tačiau ir naujai nurodytas jos dydis, neatitinka darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodyto jai faktiškai išmokamo darbo užmokesčio dydžio. Teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad M. P. buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir jai mokamas darbo užmokestis, kuris buvo indeksuojamas atitinkamu tarifu už darbą naktį. Šį argumentą teismas vertina kritiškai, kaip siekį, pateisinti M. P. nurodytus ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentų neatitikimus, jau vien dėl to, kad naktinio darbo pobūdis naktiniame klube, ir iš to kylantys naktinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ypatumai, buvo žinomi dar prieš sudarant sutartį, todėl ir aptarti bei akivaizdūs.

Pažymėtina, kad darbo užmokesčio, kurį M. P. nurodė rašydama paaiškinimą ir teismo posėdžio metu, skirtumai ypač reikšmingi ir jie neatitinka darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose apskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio sumų. Kaip minėta, paaiškinime ji nurodė, kad jai mokama 70 Lt už naktį, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad jai mokama 75 Eur per mėnesį, t.y. darbo užmokestis, kuris vidutiniškai daugiau kaip du kartus mažesnis už nurodytą patikrinimo metu. Gaunamas darbo užmokestis yra pagrindinė darbuotojo socialinė garantija, todėl teismo įsitikinimu, jo dydį bet kuriuo laiku kiekvienas darbuotojas paprastai galėtų įvardinti pakankamai tiksliai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad rašydama paaiškinimą M. P. buvo verčiama nurodyti tuos duomenis, kuriuos įrašė. Be to, kitų priežasčių, pvz., konfliktų su įmonės vadovais ir kt., dėl kurių rašydama paaiškinimą galėjo sąmoningai nurodyti neteisingą informaciją apie jai mokamo darbo užmokesčio dydį, teismas nenustatė, todėl jos rašytame paaiškinime nurodytą darbo užmokesčio dydį teismas laiko teisingu, tuo tarpu jos parodymus teisme apie gaunamą darbo užmokestį, pripažįsta melagingais, kuriais siekiama padėti Š. B. išvengti administracinės atsakomybės. Vien tai, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra jos parašas, nepaneigia jos nurodytos aplinkybės, kad mokant atlyginimą kartą per savaitę jį darbo apskaitos žiniaraščiuose nepasirašydavo. Beje, patikrinimo metu ji nebuvo vienintelė darbuotoja, nurodžiusi, kad darbo užmokestis mokamas kartą per savaitę grynais pinigais, šią aplinkybę, t.y. kad darbo užmokestis mokamas kas savaitę, savo paaiškinime įrašė ir O. S. (b. l. 12).

Taigi, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismui nekelia jokių abejonių, kad (duomenys neskelbtini) direktorius Š. B. darbuotojai M. P. per visą jos darbo įmonėje laikotarpį, t.y. nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. sausio 31 d., sumokėjo 389,50 Eur buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., todėl yra baustinas.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Š. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors Š. B. padaryti pažeidimai yra šiurkštūs, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad neapskaitytas darbo užmokestis M. P. buvo mokamas trumpą laiką, o neapskaityto darbo užmokesčio dydžio suma nėra didelė. Taip pat A. V. nelegalus darbas truko neilgą laiką. Paminėtina, kad Š. B. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra ne vienos įmonės vadovas (b. l. 27, 28), beveik dešimt metų besiverčiantis verslu, mokesčių inspekcijos pareigūnai pažeidimų jo vadovaujamose įmonėse nebuvo nustatę, todėl manytina, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, o jo padaryti pažeidimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Be to verslo bendruomenės Š. B. yra charakterizuojamas itin teigiamai, atkreipdama dėmesį į jo socialinę veiklą (b. l. 31-35, 39), už ką buvo įvertintas padėkos raštais (b. l. 35, 36). Taip pat augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 37, 38). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas mano, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir 41⁴ str. 3 d., sankcijos ribose paskirtos net ir minimalios nuobaudos, būtų neadekvačios ir neproporcingos padarytiems pažeidimams, todėl nei teisingos, nei protingos. Manytina, kad skiriant mažesnes nei įstatymo nustatytos minimalios nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad liudytoja M. P., būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 53), 2015 m. balandžio 13 d. apie 14.45 val. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1978-982/2015 davė melagingus parodymus apie tai, jog jai išmokamas 75 Eur darbo užmokestis per mėnesį, todėl jos atžvilgiu, nutarimui įsiteisėjus, iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 187² straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 41⁴ str. 3 d., 286 str., 287 str.,

nutarė:

Š. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir 41⁴ str. 3 d., ir skirti administracines nuobaudas:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., t.y. nelegaliai dirbusį A. V. – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., bylos teiseną dėl kaltinimo L. M. dirbus nelegaliai, Š. B. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad ji 2015 m. balandžio 13 d. apie 14.45 val. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1978-982/2015 davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad jai išmokamas 75 Eur darbo užmokestis per mėnesį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.