Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nepilnamečiui kaltinamajam M. K., jo įstatyminei atstovei motinai K.J., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr.specialistei N.Senovaitienei (2015 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-05-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą trims mėnesiams būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji, nepilnametis M. K. ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2014 m. spalio 7 d., apie 23.00 val., šalia S. Stanevičiaus g. 52-ojo namo, Vilniuje, po to, kai D. D. sudavė vieną smūgį į kojas P. B., dėl ko pastarasis parklupo, kaltinamasis M. K. papurškė nukentėjusiajam į veidą dujų, prigrasino, kad „užmuš“, liepė pastarajam atiduoti viską, ką šis turi, po ko iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „LG“, 800 Lt (231,69 €) vertės, kartu su jame buvusia UAB „Tele2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 Lt (0,29 €) vertės ir bandė iš šio kelnių kišenės ištraukti piniginę, tačiau nepavykus to padaryti, pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti turėtą piniginę, o P. B. išsigandus ir perdavus jam savo turėtą piniginę – 100 Lt (28,96 €) vertės, kurioje buvo 80 Lt (23,17 €) grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė – 30 Lt (8,69 €) vertės, vairuotojo pažymėjimas – 70 Lt (20,27 €) vertės, „Daily Card“ nuolaidų kortelė – 30 Lt (8,69 €) vertės, „Vilniečio“ kortelė su 20 Lt (5,79 €) papildymu, įvairios nuolaidų kortelės ir skaitytojo bilietas, kurių nukentėjusysis neįvertina. Po to abu kaltinamieji iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu kaltinamieji pagrobė P. B. turtą ir padarė nukentėjusiajam 1131 Lt (327,56 €) turtinę žalą (plėšimas).

Nepilnametis kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta iš dalies, kadangi veikė vienas, tuo tarpu kaltinime teigiama, kad nusikalstamą veiką vykdė kartu su D. D.. Buvo vakaras, datos šiuo metu jau neatsimena, tai įvyko prieš metus, kažkur po 22 valandos. Sutiko D. D., po to –P. B.. Pastarasis prašė prisidegti cigaretę, todėl paaiškino jam, kad nueitų toliau. Buvo blaivus, negali paaiškinti, kodėl sudavė nukentėjusiajam P. B. smūgį į galvą, nuo kurio šis nukrito. Kur tuo metu buvo D. D., pasakyti negali, tačiau daugiau smūgių nukentėjusiajam jis nesudavė, tik prilaikė jį. Neatsimena, ar nukentėjusysis šaukėsi pagalbos, ar grasino jam. Apieškojo jo kišenes, iš kišenės ištraukė ir paėmė telefoną LG, po to - piniginę. Su šiais nukentėjusiojo daiktais vienas nubėgo iš tos vietos. Tuo metu D. D. nuėjo namo. Susitarimo su D. D. neturėjo, viskas vyko spontaniškai. Piniginėje rado apie 80 Lt, asmens dokumentus, nuolaidų korteles. Dokumentus išmetė, pasiėmė tik pinigus bei telefoną, tačiau telefonas buvo sudaužytas, todėl vėliau išmetė ir jį. Netruks po šio įvykio sužinojo, jog nukentėjusysis ieško jų, todėl paprašė D. D. sumokėti nukentėjusiajam už padarytą žalą. Ką jo vykdomo nusikaltimo metu veikė D. (D.), pasakyti negali. Kiek atsimena, stovėjo šalia. Tyrimo metu tyrėja aiškino jam, jog geriau tyrimo eigoje parodyti, kad jis veikė su D.. Dėl šios priežasties ikiteisminiam tyrimui davė būtent tokius parodymus- nurodė, kad D. partrenkė ir pargriovė nukentėjusįjį, kad kartu su juo su užvaldytu telefonu ir pinigine pabėgo iš įvykio vietos. Dujų balionėlio jis neturėjo ir darydamas nusikaltimą jo nenaudojo. Šiuo metu negali paaiškinti, kodėl tyrimo metu neigė, kad piniginėje buvo pinigų ir kad jis juos paėmė. Tačiau dabar, teisme šią aplinkybę visiškai pripažįsta. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo parašyta iš jo žodžių netiesa, kad nukentėjusysis prašė jų „kaifo“, ketamino, kadangi visą tai jis išgalvojo. Atsiprašo nukentėjusiojo už įvykdytą prieš jį nusikaltimą.

Kaltinamasis D. D. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta iš dalies, kadangi nors prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, buvo šalia ir jaučia kaltę dėl to, kas įvyko. Tą vakarą sutiko M. K.. Su pastaruoju yra pažįstamas apie dvejus metus. Eidamas su juo S.Stanevičiaus gatve, Vilniuje sutiko nepažįstamą jam iki tol vaikiną, t.y. nukentėjusįjį P. (B.). Pastarasis paprašė prisidegti. M. (K.) atsakė, kad turi eiti su juo ir jis pridegs (cigaretę). Jie nuėjo į šoną, apie 10-15 metrų nuo jo. M. K. prašė jo palaukti. Buvo nusisukęs nuo jų, todėl negali pasakyti, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Jis tikrai į muštynes nesivėlė. Greičiausiai M. K. trenkė nukentėjusiajam, nes atsisukęs matė, jog nukentėjusysis guli. Nukentėjusiajam smūgių jis nesudavė. Jis yra sportininkas, todėl aplamai negali naudoti smurto. Be to, turėjo smegenų sutrenkimų. Nieko iš nukentėjusiojo jis nepaėmė ir nepagrobė. Dujų balionėlio taip pat neturėjo. Susitarimo su M. K. nebuvo. Tiesiog jam buvo šoko būsena, pavojaus jausmas, todėl į M. K. pasakymą „bėgam“ sureagavo ir bėgo kartu, nors niekas jų nesivijo. Buvo toje vietoje, šalia ir turi atsakyti, jaučia kaltę. Nei telefono, nei piniginės pas M. K. nematė. Šių daiktų prie jo M. neapžiūrinėjo. Pinigų ir kitų daiktų iš jo jis nėra gavęs. Po šio įvykio M. K. prašymu sumokėjo nukentėjusiajam 1200 Lt ir taip atlygino padarytą žalą. Atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad tą vakarą su A. M. paskutiniu autobusu grįžo iš miesto centro arčiau namų. Buvo jau tamsu, tai vyko spalio ar lapkričio mėnesį. Išlipo stotelėje, A. paprašė jo palaukti, nes jai reikėjo dar užeiti pas jų bendrą pažįstamą Ą. C.. Jie juokėsi, garsiai kalbėjo. Buvo pakilios nuotaikos. Matomai tai suerzino kaltinamuosius. Abu vaikinai (nukentėjusysis ranka parodo į kaltinamuosius) priėjo prie jo. Laukdamas A. nutarė parūkyti, paprašė prisidegti. Jie pasakė jam nueiti į šalį. Sutiko, neįsidėmėjo, kas ir ką konkrečiai jo atžvilgiu padarė. Tuo labiau, kad buvo tamsu, tačiau gali pasakyti vieną - prieš jį veikė abu kaltinamieji. Jį pargriovė ant žemės, jo atžvilgiu buvo vartojami keiksmažodžiai, grasinimai, buvo atimtas telefonas LG, piniginė su pinigais ir dokumentais. Atsimena, kad būtent M. K. niekaip negalėjo ištraukti iš jo kišenės piniginės, todėl šis liepė jam pačiam atiduoti piniginę, ką jis ir padarė. Bijojo, kad dar kartą jam netrenktų. D. D. tuo metu buvo atokiau. Buvo naudojamas dujų balionėlis, apsvaigo nuo dujų ir šoko. Skaudėjo. Vijosi kaltinamuosius, tačiau jiems pavyko pabėgti. Sustabdė autobusą, paprašė vairuotojo iškviesti pagalbą. Paskui grįžo namo. Kitą dieną su Ą. C. pagalba rado kaltinamojo D. (D.) nuotraukas socialiniame tinklalapyje www.facebook.com. Gerai įsiminė jo veidą. Atpažino iš nuotraukos, kurią pateikė ikiteisminiam tyrimui. Kitą dieną jam paskambino, pasakė, kad nori susitikti, klausė, kiek reikia pinigų žalai atlyginti. Susitiko su M. (K.). Buvo kalbėta, kiek jam reikia žalos atlyginimo. Jo daiktai (telefonas, piniginė) jam grąžinti nebuvo. Taip pat buvo kalbėta, kad reikia švelninti bausmę D., kad jis per klaidą, ne savo noru įsivėlė į visą tai. D. atsiprašė jo, buvo nuoširdus, visiškai atlygino žalą, matyt, jam vienam tai rūpėjo. Šiuo metu negali pasakyti ir konkretizuoti, kas ir ką padarė, tačiau aišku viena - prieš jį veikė abu kaltinamieji. Praėjo metai laiko, prašo remtis ir tikėti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tyrimo eigoje iš policijos atgavo savo dokumentus iš pavogtos piniginės. Serga depresija.

Liudytoja I. B., nukentėjusiojo motina, parodė, kad įvykio vakarą vėlai grįžęs sūnus pasakė jai, kad jį apiplėšė, pripurškė dujų. Atsikėlė iš lovos, paskambino numeriu 112, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Sūnus pasakojo, jog išlipo iš autobuso ir jį užpuolė. Užpuolikų (jie veikė dviese) jis nepažinojo. Aiškino, kad tai buvo du vaikinai, buvo purškiamos dujos. Jam buvo grasinta, nes, pasak jo, buvo sakoma, kad „užmuš“, iš jo atėmė telefoną, piniginę su pinigais. Užpuolikai pabėgo. Sūnus buvo labai išsigandęs. Greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama dėl akių skausmo. Be to P. aiškino, jog jam skauda galvą. Tyrimo metu buvo nustatyti du kaltininkai, sūnus atpažino juos. Viskas buvo aišku, nemano, kad sūnui yra reikalas keisti parodymus, netgi jei vienas iš jų ir atlygino žalą bei atsiprašė jo.

Liudytojas Ą. C. parodė, kad nukentėjusįjį P. B. gerai pažįsta. Šios bylos kaltinamieji jam iš matymo pažįstami. Konfliktų su jais neturėjęs. Tos dienos vakare, o buvo jau apie 23 val., jis skubėjo namo. Sutiko A. (M.) ir P. B.. Pasikalbėjo, aiškino jiems, kad skuba namo. Tuo metu ir prisistatė kaltinamieji, priėjo prie P. B.. Jis gi su A. nuėjo toliau, prie jo namų. Apie ką kalbėjo nukentėjusysis su kaltinamaisiais, pasakyti negali, kaip ir nematė nuo tos vietos, kas tarp jų įvyko. Tik netrukus pamatė, jog kad P. B. bėga nuo jų. Pastarieji abu bėgo link parduotuvės „IKI“. Po to vakaro iš P. sužinojo, kad vaikinai jam papurškė dujų, atėmė telefoną, pinigus. Jis prašė padėti surasti kaltininkus. Naudodamasis internetu, socialiniais tinklais jis rado keletą nuotraukų, kuriuose nukentėjusysis atpažino vieną iš kaltininkų, kaltinamąjį D. D.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, iš kurių teismas daro išvadą, kad kaltinamieji M. K. bei D. D. 2014 m. spalio 7 d., apie 23 val., veikė bendrai, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu fizinį smurtą bei užvaldė jo turtą, padarė nukentėjusiajam 1131 Lt (327,56 €) turtinę žalą (plėšimas).

Nors kaltinamasis M. K. teisminio nagrinėjimo metu teigia, kad nusikalstamą veiką vykdė vienas, t.y. kad jis parvertė nukentėjusįjį ant žemės, koja prispaudė P. B. kūną, patikrino nukentėjusiojo drabužių kišenes, ištraukė telefoną „LG L9“ bei rudos spalvos piniginę, o tuo tarpu D. D. tik stovėjo šalia ir nieko nedarė, o antras kaltinamasis nurodo, kad jis jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, smūgio jam nesudavė, jo nepargriovė, jokių daiktų neužvaldė, tiesiog matė konfliktą dėl cigaretės tarp M. K. ir nukentėjusiojo, o kaltę pripažįsta iš dalies ir žalą atlygino vien todėl, kad jaučiasi kaltas, kadangi buvo toje vietoje, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad jokio jo pokalbio su vaikinais apie narkotines medžiagas, vadinamas „ratais“, nebuvo, kad jis gavo smūgį per kojas ir nukrito ant žemės, kad jam papurškė dujų ir jis matė, jog jo atžvilgiu veikia abu kaltinamieji, kad iš jo kišenių buvo ištraukti telefonas LG, jam buvo grasinama ir jis atidavė užpuolusiems jį asmenims piniginę su pinigais bei dokumentais.

Tuo tarpu kaltinamojo M. K. parodymai pasižymi prieštaringumu ir nenuoseklumu, nes pirmos apklausos metu 2014-11-07 jis parodė, kad „D. vieną kartą trenkė nepažįstamam vaikinukui per kojas ir šis nukrito“ (t.1 b.l.71), vėliau apklaustas įtariamuoju pakeitė parodymus ir teigė, kad tai jis paėmė P. B. už kaklo ir užkišęs koją parvertė jį ant žemės“, tuo tarpu D. ( D.) stovėjo šalia ir nieko nedarė bei nesakė (t.1, b.l. 123).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. paaiškino, kad parodymus dėl D. D. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, kuomet jis nurodė, jog būtent D. D. pagriovė nukentėjusįjį ant žemės, davė todėl, kad tai padaryti buvo įkalbėtas ir paveiktas bylos tyrėjos. Tačiau tokie kaltinamojo pozicijos aiškinimai paneigti bylos įrodymais:

Apklausta byloje liudytoja tyrėja D. A. paneigė kaltinamojo M. K. aiškinimus, jog apklausos metu pastarajam buvo daromas poveikis dėl parodymų turinio. Nurodė, kad tai parodymus jis davė gera valia, be to jo apklausa vyko dalyvaujant motinai bei advokatui. Kaltinamasis pats aiškino tyrimui, kad veikė kartu su D. D..

Pažymėtina, kad pirminės apklausos metu kaltinamasis M. K. detaliai atpasakojo įvykio aplinkybes, aiškino tai, kaip norėjo, teigė, jog nukentėjusysis teiravosi jo, ar jam nereikia ketamino (vėliau kaltinamasis pats tokių parodymų atsisakė), savo parašu patikslino perskaitytą protokolą, nurodydamas, jog dujų nepurškė, kad piniginėje jie nerado pinigų (t.1 b.l. 71-72). Taigi, darytina išvada, kad pirminius parodymus jis davė nieko neverčiamas, laisva valia, dalyvaujant motinai bei advokatei, dalyje dėl D. D. veiksmų jie atitinka nukentėjusiojo poziciją ir jais galima tikėti.

Nukentėjusysis P. B. iš karto po įvykio grįžo namo ir apie įvykį Stanevičiaus gatvėje papasakojo motinai, liudytojai I. B.. Teigė, kad buvo užpultas dviejų vaikinų. Nukentėjusiojo motina I. B. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Iš telefoninio skambučio pranešimo matyti, kad pranešėja informuoja policiją, jog namo grįžo sūnus, aiškina, kad jį užpuolė du nepažįstami asmenys su mėlynos spalvos striukėmis, papurškė ašarinių dujų, atėmė telefoną ir piniginę, skundžiasi skausmais akių srityje (t.1 b.l. 22). Buvo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba. 2014 m. spalio 11 d. į policijos įstaigą kreipėsi pilietis E. G., jis pateikė studento P. B. studento pažymėjimą, Vilniečio kortelę, kitas nuolaidų korteles, kurias jis rado 2014 m. spalio 10 d. apie 16.00 val. Fabijoniškių gt. 17, Vilniuje, gatvėje (t.1,b.l.30). 2014 m. spalio 13 d. nukentėjusysis P. B. pateikė ikiteisminiam tyrimui dviejų vaikinų nuotrauką, kurioje atpažino vieną iš asmenų, įvykdžiusių plėšimą, t.y. kaltinamąjį D. D. (t.1, b.l.19-21).

Nukentėjusysis P. B. prašo tikėti jo parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jis nurodo, jog serga depresija, praėjo metai laiko, todėl ne visas aplinkybes ir asmenų veiksmus jo atžvilgiu prisimena, tačiau tyrimui jis atpasakojo visas įvykio aplinkybes teisingai. Taip pat jis nori, kad teismas atsižvelgtų, jog kaltinamasis D. D. tyrimo metu atsiprašė jo, atlygino padarytą turtinę žalą. Jam gaila šio vaikino.

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymų matyti, jog P. B. iš karto po įvykio 2014-10-08 apklausos metu parodė, jog ... „Jam nespėjus atsisukti pajuto smūgį per kojas. Suklupus į veidą papurškė dujų. Spėjus pamatyti, kad prie jo stovi du vaikinai, jie jį sučiupo ir pargriovė ant žemės. Vienas iš vaikinų liepė atiduoti viską ką turi. Vaikinai iš kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną LG kurio vertė 800 Lt kartu su jame buvusia Tele2 SIM kortele (duomenys neskelbtini). Kitas vaikinas iš kitos kelnių kišenės traukė jo turėtą piniginę, tačiau jam nepavyko ištraukti. Tada vaikinas pradėjo šaukti, kad užmuš jį. Jis vengdamas žadamų pasekmių ištraukė ir padavė juodos spalvos odinę piniginę kurios vertė 100 Lt. Joje buvo 80 Lt, SWED BANK kortelė, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, vilniečio kortelė papildyta 20 Lt. Dėl įvykio jam padaryta 1020 Lt materialinė žala. Kūno sužalojimai nepadaryti. Pagrobę jo daiktus vaikinai nubėgo link Fabijoniškių seniūnijos..“ (t.1 b.l.9). 2014-10-16 papildomos apklausos metu tyrimo eigoje nukentėjusysis parodė, jog ... „Abu buvo su mėlynos spalvos striukėmis. Kažkuris iš jų paprašė cigaretės, o nieko neatsakius, vienas iš jų koja trenkė jam per kojas ir neaišku kokiu būdu parvertė ant žemės. Vaikinas, kaip vėliau sužinojo policijoje, vardu M., stovėjo jam iš kairės, o kitas vaikinas stovėjo virš jo iš dešinės pusės. Tuo metu, kai jie vertė ant žemės, kažkuris iš jų papurškė ašarinių dujų, tačiau į akis nepataikė, o pataikė į žandą. Kai gulėjo ant žemės, pradėjo šaukti: „gerai, gerai, gerai“. Tada jie prigrasino, kad „užmuš“, jis išsigando ir užtilo...“ (t.1 b.l.15). Jis gi 2014-12-02 apklausos metu nurodė, kad „savo anksčiau duotus parodymus nori patikslinti tuo, kad 2014-10-14 vienas iš įtariamųjų, kiek jam yra žinoma, jo vardas yra D., atlygino padarytą materialinę žalą, t. y. sumokėjo 1200 Lt. D. absoliučiai jokių pretenzijų neturi. Materialinė žala dėl šio įvykio jam atlyginta, tačiau jis norėtų, kad M. bent jau atsiprašytų jo (t.1, b. l. 17).

Liudytojas Ą. C. parodė, kad matė, kaip prie nukentėjusiojo priėjo du kaltinamieji, kad po kiek laiko jie vėl gi abu bėgo iš tos vietos link parduotuvės. P. B. iš nuotraukos atpažino vieną iš jų - D. D..

Tokiu būdu, nukentėjusiojo, liudytojų I. B., Ą. C. parodymais, pirminiais kaltinamojo M. K. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais (pranešimas policijai, skambutis bendrajam pagalbos centrui, D. D. nuotrauka iš socialinių internetinių puslapių) pilnai įrodyta, kad prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo abu kaltinamieji. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl pagrobto turto kiekio. Nukentėjusysis nurodė, kad piniginėje buvo 80 Lt. Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad po įvykio apžiūrėjo piniginę, tačiau pinigų joje nerado. Teisiamojo posėdžio metu jis pakeitė poziciją ir pripažino, kad piniginėje rado 80 litų.

Teismas mažina pagrobto turto vertę, kuri kaltinime klaidingai buvo nurodyta 1200 Lt, kadangi bendra kaltinime nurodyto pagrobto turto verčių suma yra ne 1200 Lt, o 1131 Lt, kas atitinka 327,56 Eur. Kaltinimo esmės ir kaltinamųjų veikos kvalifikavimo tai nekeičia.

Plėšimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu smurtas buvo panaudotas kaip jo turto užvaldymo priemonė: jis buvo pargriautas, jam buvo papurkšta dujų, buvo grasinama, po ko iš jo kišenių buvo pagrobtas 800 Lt (231,69 eurų) vertės mobilaus ryšio telefonas LG su SIM kortele, piniginė su 80 Lt (23,17 eurų grynaisiais), nuolaidų kortelėmis, asmens dokumentais.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas.

Įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis), visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (tik naudojo smurtą arba tik grobė turtą). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, jų veiksmai pasižymėjo suderinamumu. Kaltinamasis D. D. koja smogė nukentėjusiajam ir šis parkrito, po ko nukentėjusįjį užgulė M. K., naudojo dujas. P. B. buvo grasinama. Iš nukentėjusiojo buvo atimtas turtas.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamųjų veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Iš kaltinimo teismas šalina nurodytą aplinkybę, kad D. D. „be jokios pateisinamos priežasties“ sudavė vieną smūgį į kojas P. B., kadangi kaltinime tuo pat metu teigiama, kad kaltinamieji veikė bendrai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. nurodomas aiškus veiksmų tikslas.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Nepilnametis M. K. bei D. D. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis kartu su D. D. atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1d. 3p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra dar nepilnametis. Teisiamas yra trečią kartą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė dar būdamas neteistas. Šiuo metu mokosi suaugusių mokymo centre. Iki tol mokėsi Vilniaus statybininkų rengimo centre, iš byloje esančios charakteristikos matyti, kad praleidinėjo užsiėmimus, buvo nepažangus moksle. Baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamajam M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis negu įstatymo už padarytą veiką numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į jo amžių, lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl sutinkamai su BK 92 str. taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas nustatant šio termino vidurkį. Kaltinamajam skirtinos šio kodekso 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1d. 3p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teisiamas yra pirmą kartą, mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, administracinių nuobaudų neturi. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jau nuo pat tyrimo pradžioje jis atsiprašė nukentėjusiojo, vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už plėšimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Taip pat, kadangi yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, D. D. atžvilgiu taikintinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidedamas, skiriant jam teismo įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio

Žala nukentėjusiajam yra atlyginta ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-307 str., str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 metams ir 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-28 nuosprendžiu ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 2 metus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d. pagrindu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 2 metams.

Remiantis Lietuvos BK 82 str. nuteistajam skirti auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 12 mėnesių terminui įpareigojant:

tęsti mokslą arba dirbti;nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir perdavimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 1 metams.

per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslus arba dirbti.

LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. pagrindu skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti nuteistąjį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoką. Išaiškinti, kad ši įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT26 7300 0100 0245 5919 (AB „Swedbank“).

Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir perdavimo vykdyti dienos palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.