Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-21 · Administracinė byla Nr. I-2013-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
I-2013-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07454-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2013-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07454-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. 1. Pareiškėjas A. G. su 2013 m. lapkričio 29 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas (b. l. 1–4):

1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau– ir Ministerija) 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 12-01-1877 „Dėl prašymo apskaičiuoti ir išmokėti 2009–2013 metais neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį ir informacijos pateikimo“;

1.2. pripažinti, kad 3 m. senaties terminas skundui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti bei priteisti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) Lt;

1.3. neatnaujinus senaties termino, priteisti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) Lt.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, nurodo, kad nuo 2000 m. sausio 3 d. iki 2012 m. rugsėjo mėn. Ministerijoje ėjo Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo bylą nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkto pagrindu arba skundą atmesti kaip nepagrįstą, be kita ko, nurodo, kad: prievolės, dėl kurios yra kilęs ginčas, įvykdymas bus sureguliuotas teisės akte, todėl nėra pagrindo pareiškėjo reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkinti teismine tvarka; Ministerija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, taigi, pareiškėjo teisių nepažeidė; pareiškėjas, dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo į teismą kreipęsis tik 2013 m. gruodžio mėn., praleido terminą tokio pobūdžio reikalavimui reikšti, o senaties terminas neatnaujintas, nes pareiškėjas, dirbęs Ministerijos (duomenys neskelbtini) (17 kategorija) pareigas, yra aukščiausios kategorijos teisininkas, taigi, turėjo subjektyviai suvokti apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą nuo darbo užmokesčio dalies nesumokėjimo dienos (b. l. 15–19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 29-30). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.

Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo Ministerijos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 12-01-1877 „Dėl prašymo apskaičiuoti ir išmokėti 2009–2013 metais neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį ir informacijos pateikimo“ panaikinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis