Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-532-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-650-666/2019Nutartis · 2019-11-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-22
Bylos Nr.
1S-532-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17229-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-532-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17229-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. 2019 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2019 m. lapkričio 29 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2019 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ir 15 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu nuteistajam A. B. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, įvertinusi tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, jis nebuvo skatintas, ir nors jo elgesyje yra korekcijos požymių, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistais pasiruošęs adaptuotis visuomenėje.

3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 22 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. B. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, esmingai pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. B. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad laisvėje gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ir, paleistas lygtinai, toliau gydytųsi, pataisos namuose alkoholio nevartoja, tačiau nurodo, kad tokia galimybė yra, o gydytis neturi sąlygų. Nurodo, kad teismas rašo, jog jis turi išmokti adaptuotis visuomenėje, tačiau pataisos namuose tą padaryti nėra galimybių. Pataisos namuose buvo skatintas už dalyvavimą programose, dirbti nevengia, tačiau nesant normalių darbo pasiūlymų, pataisos įstaigoje jis nedirba. Nuteistasis pripažįsta, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė nustatytų įpareigojimų, dėl ko labai gailisi, tačiau dabar, paleistas lygtinai, tokių klaidų nedarytų, rūpintųsi sveikata, kuri yra bloga, ieškotų darbo, turi socialinius ryšius. Nesutinka su teismo išvada, kad jis nepakankamai koreguoja savo elgesį, nes niekur nėra užfiksuota jokių faktų apie jo netinkamą elgesį, kad jis smurtautų, būtų agresyvus. Nuteistasis nurodo, kad nusikaltimus padarė esant epilepsijos priepuoliui, todėl nieko neatsimena, suprato, kad alkoholis įtakojo jo elgesį, todėl abu su sugyventine nutarė nebevartoti alkoholio ir gydytis.

6. Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistais vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 86 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taip pat pažymėtina, kad statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš jų sudaro žymiai mažesnę dalį – 25 balus, o svertiniai veiksniai sudaro 61 balą, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti.

10. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami A. B. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, taip pat išreiškęs norą dalyvauti ir kitose elgesio korekcijos programose, vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad struktūrizuotoje aplinkoje savitvardos praradimo ir agresijos pasireiškimo neužfiksuota, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad esant nestruktūruotoje aplinkoje elgesys gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio, problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Ateities planams trūksta tikslumo ir žingsnių nuoseklumo. Šiuo nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už įpareigojimų nevykdymą panaikintas ir asmuo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą. Pats nuteistasis teigia suvokiantis, jog jo nusikalstamą elgesį įtakojo alkoholio vartojimas, supranta jo vartojimo žalą, tačiau pats negali susidoroti su šia problema, todėl būdamas laisvėje, kreipsis į priklausomybės ligų gydymo įstaigą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis jau turėjo galimybę spręsti šią savo problemą, tačiau nesiėmė tinkamos iniciatyvos. A. B. būdamas laisvėje, kai jam teismo nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuomet jam buvo paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholio, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą kreiptis pagalbos į ligoninę dėl priklausomybės ligos gydymo, tačiau to nedarė, o priešingai, toliau vartojo alkoholį, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Būdamas pataisos namuose, jis taip pat nesikreipė dėl medicininio gydymo suteikimo, nors tokia galimybė nuteistiesiems yra suteikiama, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis dalyvautų kokiose nors programose, susijusiose su alkoholio vartojimo mažinimu ar jo atsisakymu.

11. Šios aplinkybės pagrindžia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jog asmuo nors ir atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių savanoriškai nedengia. Nurodė, kad laisvėje nedirbo dėl sveikatos problemų, gyveno iš pašalpų. Skunde A. B. taip pat akcentuoja sveikatos problemas, tačiau pripažįsta, jog pataisos namuose nedirba dėl netinkamų darbo sąlygų, darbo pobūdžio. Pataisos namuose noro dirbti nebuvo išreiškęs. Šios aplinkybės pagrįstai leido daryti išvadą, kad A. B. nesistengia lavinti savo darbinius įgūdžius ir dengti turimus įsiskolinimus. Nuteistajam nustatyti net 8 kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai, ryšiai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Aptartų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino aptartus nuteistojo A. B. mąstymo ir elgesio ypatumus.

12. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo iki bausmės atlikimo, koks požiūris į padarytą nusikaltimą ir pan. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Jam buvo paskirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus, taip pat nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu nors naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau nevykdė nustatytų įpareigojimų. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ne pirmi tokio pobūdžio ir būdingi ankstesniems, jo kriminalinėje praeityje dominuoja smurtiniai nusikaltimai, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dalyvautų programose, susijusiose su smurto prevencija. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šias aplinkybes, kaip jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas vertino tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, kitų nustatytų aplinkybių visumos kontekste, jų neišskiriant ir neakcentuojant.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra išdėstytos visos aplinkybės ir duomenys, apibūdinantys nuteistojo asmenybę ir jo elgesio pokyčius, bei pažymi, kad būtent Socialinio tyrimo išvados duomenimis savo išvadas dėl nepakankamos nuteistojo pažangos, kuri leistų priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, grindė ne tik teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau ir Komisija savo nutarime. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog A. B. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo panaikinimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėNerijus MeilutisArūnas Paštuolis