Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.6.5.2.1.;3.2.6.1.;2.6.3.4.;3.4.1.3.;

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 23 d.

Panevėžys

dalyvaujant ieškovei N. A., atsakovo J. M. atstovui kuratoriui advokatui Kęstučiui Galvičiui, institucijos, teikiančios išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui J. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja pripažinti atsakovą jai gimusio sūnaus O. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur iki jo pilnametystės, 5220 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, visas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pas kaimynę V. B. apie 1998 m. pabaigą-1999 m. pradžią susipažino su atsakovu. Kaimynės sutuoktinis ir atsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Pradėjo draugauti, o 1999 m. viduryje kartu apsigyveno jos bute adresu (duomenys neskelbtini), turėjo lytinių santykių. Atsakovas dažnai vykdavo su reikalais į Rusiją, o kai grįždavo, gyvendavo pas ieškovę. Atsakovas nenorėjo, kad ieškovė gimdytų. Gimus vaikui, atsakovas vieną kartą buvo atvažiavęs į namus, vaikui buvo apie 2 metus, nuo tada jokių žinių apie jį nėra. Atsakovas gera valia pripažinti tėvystę atsisakė. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, todėl jis turi būti priteistas.

Atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, jo pozicija byloje nežinoma. Atsakovo buvimo vieta nežinoma, ji bylos proceso metu nebuvo nustatyta ir atlikus paieškos procedūrą. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui, kadangi nebuvo galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ir jo dalyvavimas (bylos aplinkybėmis – esant įrodomiesiems faktams, patikimai patvirtinantiems tėvystę) neturėjo įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 str. 2 d.). Teismo sprendimu atsakovui byloje skirtas atstovas - kuratorius.

Institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kad ieškinio tenkinimas atitinka ieškovės nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovės sūnus O. A. gimė 2000 m. vasario 8 d. Jo gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (I t. b.l. 6, 56). Ieškovė nurodo, kad vaiko tėvas yra atsakovas.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada giminystės ryšiui įrodyti) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str., CPK 389 str.). Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog, kai šalys atsisako ekspertizės ar jos negalima atlikti dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (2011-06-14 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamoje byloje ekspertizės atlikti nebuvo objektyvios galimybės dėl to, jog nebuvo nustatyta atsakovo buvimo vieta. Todėl, vadovaujantis nurodyta praktika, sprendžiant dėl ieškovės vaiko tėvystės byloje, gali būti remiamasi ir įstatyme numatytomis kitomis įrodymų priemonėmis - nurodytais įrodomaisiais faktais. Pažymėtina ir tai, kad paties atsakovo (ne jo atstovo – teismo skirto kuratoriaus) pozicija dėl tėvystės byloje nėra žinoma.

Ieškovė paaiškino, kad pas kaimynę V. B. apie 1998 m. pabaigą-1999 m. pradžią susipažino su atsakovu. Kaimynės sutuoktinis ir atsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Pradėjo draugauti, o 1999 m. viduryje kartu apsigyveno ieškovės bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas vykdavo su reikalais į Rusiją, o kai grįždavo, gyvendavo pas ieškovę. Atsakovas nenorėjo, kad ieškovė gimdytų. Gimus vaikui, atsakovas vieną kartą buvo atvažiavęs į namus, vaikui buvo apie 2 metus, nuo tada jokių žinių apie jį nėra. Atsakovas gera valia pripažinti tėvystę atsisakė. Ieškovės paaiškinimais, liudytojos L. S. parodymais, fotonuotraukomis (civ.b. Nr. 2-637-400/2013 l. 128) byloje nustatytas šis įrodomasis faktas, patikimai patvirtinantis atsakovo tėvystę: bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tiek iki jos pastojimo, tiek jai tapus nėščiai. Civilinėje byloje Nr. 2-637-400/2013 liudytoja V. B. parodė, kad jai girdint J. M. pripažino, kad O. A. yra jo sūnus (b.l. 160-162). 2013-10-21 teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-637-400/2013 O. A. nurodė, kad iš mamos žino, jog jo tėvas yra J. M., tėvą matė tik nuotraukose, labai nori susitikti su tėčiu (b.l. 121-122). Iš 1996-10-15 Migracijos departamento prie VRM pažymos „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ matyti, kad J. M. nuo 1986-09-18 gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Iki 1992-09-14 tarnavo (duomenys neskelbtini). 1993-05-14 J. M. nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra išsiskyręs, artimųjų giminaičių Lietuvos Respublikoje neturi (I t. b.l. 40). 2012-09-28 Migracijos departamento prie VRM sprendimas Nr. (15/5-7) 7U-549 patvirtina, kad nuo 1998-08-12 Rusijos piliečio J. M. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2004-04-16. 2012-09-13 V. B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad J. M. 2000 m. išvyko į Rusijos Federaciją, kur gyvena ir neketina atvykti į Lietuvos Respubliką (I t. b.l. 41). Iš 2015-04-27 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 50-S-29363 matyti, kad J. M. Lietuvoje gyveno nuo 1977 metų, (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini), 1992-1996 metais bedarbis, 1986 m. išsituokęs, turi du vaikus A. ir N. M., tėvų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 153). Byloje įrodyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 1999 m. buvo artimuose santykiuose, iki vaiko gimimo kartu gyveno viename būste (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje ieškovė pastojo, apie tai buvo informuotas atsakovas, jis siūlė ieškovei pasidaryti abortą. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus O. A.. Tai patvirtina ieškovė, liudytojos L. S. ir V. B., rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos. Atsakovas nepateikė įrodymų ir nenuginčijo artimo bendravimo su ieškove. Byloje nenustatyta, kad ieškovė laikotarpyje, kai buvo pradėtas vaikas, artimai bendravo su kitu asmeniu, o ne su atsakovu.

Minėti byloje nustatyti įrodomieji faktai apie ieškovės artimą bendravimą su atsakovu, šio bendravimo pobūdį, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad vaiko O. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas (CPK 185 str.). Tokia išvada daroma ir atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 str.), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 str. 2 d.), į vaiko ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą.

Nustačius atsakovui tėvystę sūnaus O. A. atžvilgiu, spręstinas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 376 str. 3 d., teismas turi teisę viršyti ieškininius reikalavimus). Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Nuo gimimo nepilnametis vaikas O. A. gyvena su motina dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šalių sūnus bus prižiūrimas ir auklėjamas. Todėl daroma išvada, kad nepilnamečio vaiko O. A. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo motina labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Esant šioms aplinkybėms, O. A. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina ieškove N. A..

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio O. A. tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.).

Teismas iš esmės sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose, ieškovės paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, mokymui, laisvalaikiui. O. A. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją (duomenys neskelbtini) klasę, turi specialių poreikių (civ.b. Nr. 2-637-400/2013 l. 137, 144), nustatytas neįgalumas (I t. b.l. 13, 14). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Ieškovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje, mėnesinės pajamos yra apie 101 Eur socialinė pašalpa ir 105 Eur šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų (II t. b.l. 3, 6, 7, 119-121). Turi nekilnojamojo turto – butą adresu (duomenys neskelbtini), registruoto kilnojamojo turto ar kito vertingo turto neturi (I t. b.l. 174, 176-177).

Atsakovas registruojamo turto neturi, Lietuvos Respublikoje nedirba (I t. b.l. 169-172, 175, 178).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (2004-04-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Todėl laikytina, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatant šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog vaikas gyvena su ieškove, kuri suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.

Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių apie vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, į tai kokių priemonių šalys ėmėsi ir gali imtis savo turtinei padėčiai pagerinti, į aplinkybę, jog vaikas gyvena su ieškove, kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl išlaikymo vaikui, visetą, teismas sprendžia, kad išlaikytinio O. A. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 290 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 145 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Taigi šio dydžio išlaikymas iš atsakovo ir priteisiamas nuo 2014-09-09 (ieškinio teismui pateikimo dienos) (CK 3.200 str.).

Nepilnamečio šalių vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., CPK 376 str. 3 d.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1p.).

Ieškovė nurodo, kad nuo vaiko gimimo atsakovas išlaikymo vaikui neteikė. Todėl reikalauja priteisti iš atsakovo 5220 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovė viena augina ir išlaiko šalių sūnų, prie kurio išlaikymo atsakovas visiškai neprisideda, todėl darytina išvada, kad teisė į išlaikymą atsirado nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi išlaikymo įsiskolinimą galima priteisti tik už trejus metus, todėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra nuo 2011-09-08 iki 2014-09-08.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (2007-01-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2007 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaiko poreikiai, šalių turtinė padėtis, reikšminga sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio iš esmės nesikeitė ir ieškovės nurodytą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį, t.y. ieškovė viena augino vaiką, gavo socialines pašalpas, vertingo turto šalys neįgijo, nepilnamečio poreikiai išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį iš esmės nesikeitė. Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo pat gimimo išlaikymo vaikui nėra teikęs.

Ginčo byloje dėl to, kad per visą nurodytą išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį išlaikymo vaikui atsakovas neteikė, byloje nėra. Todėl iš atsakovo priteisiamas visas ieškovės reikalaujamas ir teismo nustatytinas teiktinas išlaikymo įsiskolinimas, t.y. iš atsakovo priteisiamas 5220 Eur (36 mėn. x 145 Eur) vaiko išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-09-08 iki 2014-09-08 (36 mėn.).

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: byloje mokėtinas žyminis mokestis – 250 Eur (41 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 52 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 157 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 12,24 Eur, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 212,71 Eur. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93, 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) O. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o O. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiku.

Nustatyti O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove N. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) dydžio išmokomis nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki O. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 5220 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-09-08 iki 2014-09-08.

Nepilnamečio O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną N. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 212,71 Eur (du šimtus dvylika eurų 71 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 262,24 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 24 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.