- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-903-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė, Neringa Švedinė
- Atsakovas
- UAB „PZU Lietuva“
- Ieškovas
- UAB „Jontransa“
- Trečiasis asmuo
- SAT Polska
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-844-599/2009 pagal ieškovo UAB „Jontransa“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos išieškojimo, trečiasis asmuo SAT Polska sp.z o.o
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Jontransa“ prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 8 092, 85 Lt draudimo išmoką, 385,80 Lt palūkanų už praleistą terminą sumokėti draudimo išmoką, iš viso 8 478,65 Lt; priteisti 6 procentus metinių palūkanų; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Jontransa“ su UAB DK „PZU Lietuva“ 2006-03-24 sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo iki 2007-03-26. 2006-09-08 eismo įvykio metu buvo apgadintas gabenamas krovinys – automobilis Renault, identifikacinis Nr. duomenys neskelbtini. Ieškovė 2006-09-11 pranešimu informavo atsakovę apie draudžiamąjį įvykį bei pateikė turimus dokumentus, reikalingus žalos dydžiui apskaičiuoti. Vadovaudamasis Vežimo keliais paslaugų sutarties nuostatomis, ieškovas atlygino Lenkijos logistikos įmonei CAT Polska sp. z o.o. 11 545,65 Lt žalą dėl apgadinto automobilio remonto. Visi draudimo išmokai apskaičiuoti būtini dokumentai buvo pateikti atsakovui 2007-03-27, todėl draudimo išmoka turėjo būti išmokėta 2007-04-27. Atsakovas draudimo išmokos nemokėjo, motyvuodamas, kad ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių krovinio savininką, teisėtą pretenzijos reiškėją, nuostolį patyrusį asmenį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas UAB „Jontransa“ 2006-09-11 informavo atsakovą apie 2006-09-08 eismo įvykį bei nurodė, kad įvykio aplinkybės bus paaiškintos vėliau. Atsakovas pradėjo žalos bylos administravimą bei 2006-09-11 raštu Nr. 09-16733 paprašė, kad ieškovas pateiktų papildomus dokumentus, būtinus tolesniam žalos bylos administravimui. Negavęs reikiamų dokumentų, atsakovas pakartotinai 2006-10-04 kreipėsi į ieškovą. Be to, atsakovas kreipėsi į Lenkijos įmonę CAT Polska sp. z o.o. bei į Prancūzijos policijos pareigūnus dėl duomenų apie eismo įvykį pateikimo, tačiau jokie duomenys ar dokumentai nebuvo gauti, todėl 2007-09-04 atsakovė nutraukė žalos bylos administravimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Išieškojo iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo UAB „Jontransa“ naudai 8 092,85 Lt draudimo išmoką, 385,80 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 255,00 Lt žyminį mokestį, 2 475,20 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 1 318,02 Lt vertimų išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką. Nustatė, kad vežėjų automobiliais draudimo taisyklėse pavyzdinio ir išsamaus dokumentų, būtinų žalai apskaičiuoti, sąrašo nėra. Ieškovė atsakovei pateikė prašomus dokumentus žalos dydžio nustatymui, apskaičiavimui bei išmokėjimui – pervežimo užsakymą, CMR važtaraštį, vairuotojo paaiškinimą, transporto priemonės registracijos dokumentą, krovinio nuotraukas, mokėjimo dokumentus, patvirtinančius nuostolių atlyginimą Lenkijos įmonei CAT Polska sp. zo.o.“, ir padarė išvadą, kad atsakovo argumentai nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas įvykį yra pripažinęs nedraudiminiu, todėl atsisakymas ieškovui mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos; pažeidė CPK 270 str. 3, 4 dalių nuostatas, nes nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus, atsakovo paaiškinimus; netinkami aiškino bei taikė CK 6.987 str., reglamentuojantį draudimo teisinius santykius bei draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką tik įvykus draudimo sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui, nesivadovavo LR Draudimo įstatymo 2 str., 82 str. 3 d., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Ieškovas neįrodė, kas yra minėto krovinio savininkas/teisėtas pretenzijos reiškėjas ar žalą krovinio savininkui/ teisėtam pretenzijos reiškėjui atlyginęs asmuo, t.y. neįrodė reikalavimo teisės. Be to, teismas neišdėstė motyvų dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktų argumentų dėl ieškovo UAB „Jontransa“ prašomo priteisti nuostolio bei jo dydžio. Apelianto nuomone, prie sąskaitos Nr. 228258960 pridėta sąskaita Nr. 921924 nėra tinkamas įrodymas minėto įvykio metu sugadinto automobilio vertei pagrįsti, nes: 1) nėra aišku, ar ieškovo nurodyta sąskaita Nr. 921924 laikytina dokumentu, kuris lydėjo krovinį atlikto vežimo metu; 2) ieškovo nurodytoje sąskaitoje nėra jokių identifikuojančių duomenų kas, kam ir dėl ko išrašė tokią sąskaitą; 3) ieškovo nurodytoje sąskaitoje nėra jokių ją išrašiusių bei gavusių asmenų rekvizitų bei parašų, patvirtinančių esančių duomenų tikrumą. Ieškovas nepateikė duomenų dėl sąskaitose – faktūrose nurodytų duomenų pagrįstumo, t.y. kas būtent sudaro šias sumas, todėl atsakovas negalėjo objektyviai įvertinti sąskaitoje – faktūroje nurodytų sumų pagrįstumo. Taigi ieškovas neįrodė sugadinto krovinio vertės. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie draudėjo UAB „Jontransa“ sutartinių pareigų nevykdymą bei iš to kylančias pasekmes - draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją mažinti. Dėl to teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad pagal LR Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p., draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Administruojamos žalos bylos atveju draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ nebuvo pateikti visi dokumentai ir informacija dėl teisėto pretenzijos reiškėjo, krovinio savininko, pagrįsto nuostolių dydžio, todėl negalėjo būti priimtas sprendimas nustatant ar 2006-09-08 įvykis yra draudžiamasis, ar ne. Be to, ieškovas UAB „Jontransa“ be išankstinio draudiko sutikimo 2007-05-04 patenkinusi ekspeditoriaus Lenkijos logistikos įmonės CAT Polska sp. z o.o. reikalavimą dėl 3 343,85 EUR sumos pažeidė taisyklėse nustatytas pareigas ir sudarė situaciją, kai neįsitikinus pretenzijos pagrįstumu ir teisėtumu, atlygino žalą reikalavimo teisės neturinčiam/ neįrodžiusiam asmeniui. Apeliantas nurodė, kad jis turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką vien dėl to, kad ieškovas apie eismo įvykį nepranešė policijai, nes policijai nepatvirtinus eismo įvykio nėra galimybių nustatyti ir įvertinti, kur, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių įvyko minėtas eismo įvykis, ar šis įvykis įvyko transportavimo, ar ne metu. Nesutikdamas su teismo argumentu, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtą įvykį yra pripažinusi nedraudiminiu, apeliantė nurodė, kad 2007-09-04 priėmė sprendimą, apie kurį informavo ieškovę 2007-09-04 raštu, jog nutraukia žalos bylos administravimą, nes trūksta duomenų draudimo išmokai mokėti. Mano, kad nėra praleidęs termino prievolei įvykdyti, teismas nepagrįstai priteisė 385,80 Lt už prievolės sumokėti draudimo išmoką vykdymo termino pažeidimą, neišdėstė motyvų dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieškovės prašomų priteisti palūkanų nepagrįstumu. Draudikas nėra praleidęs termino prievolės įvykdymui, nes 1) nebuvo gauta visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, 2) paskutiniai dokumentai pateikti paskutinio teismo posėdžio metu ir teismas jais rėmėsi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Jontransa“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga nepagrįstai teigė, kad tik nustačius krovinio savininką ar asmenį, atlyginusį krovinio savininkui dėl krovinio sugadinimo patirtus nuostolius, gali būti nustatytas reikalavimo teisę turintis asmuo. Teisę reikalauti atlyginti nuostolius be krovinio savininko taip pat turi krovinio siuntėjas, gavėjas bei asmuo, sudaręs sutartį su vežėju ir atlyginęs nuostolius siuntėjui ar gavėjui. Nagrinėjamu atveju nuostolio suma atlyginta krovinio siuntėjui kompanijai CAT. Teismas tinkamai ištyrė pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė nuostolio dydį, nes, remiantis apžvalga, krovinio vertė nustatoma pagal vertę, nurodytą krovinio sąskaitoje – faktūroje, lydinčioje krovinį, jei biržos ar rinkos vertės įrodymų nėra pateikta. Nurodė, kad ieškovė nepažeidė pareigos be išankstinio draudiko sutikimo patenkinti CAT Polska sp. z o.o. 3 343,85 eurų reikalavimą, nes ieškovas nemokėjo įmonei CAT Polka sp. z o.o. 3 343,85 eurų, o ši suma buvo išskaičiuota. Ieškovas pažymėjo, kad draudimo sutartyje nėra nustatyta draudiko teisė nemokėti draudimo išmokos draudėjui, jei kažkokių dokumentų draudikui nepateikė tretieji asmenys. Ieškovo vairuotojas apie eismo įvykį pranešė Prancūzijos policijai šiai atvykus į įvykio vietą. Jis įvykdė savo pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, tačiau policija pažymos vairuotojui neišdavė, į paklausimą neatsakė. Ieškovas pateikė atsakovei dokumentus apie įvykio aplinkybes, pasekmes, iš kurių teismas nustatė, kad dėl Renault automobilio apgadinimo buvo patirta 3 343,85 eurų dydžio žala, kuri buvo atlyginta. Todėl teismas pagrįstai atsakovo argumentus, jog ieškovas nėra pateikęs visų reikiamų dokumentų žalos dydžio nustatymui, paskaičiavimui bei išmokėjimui, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Nesutikdamas su apelianto argumentu, jog sprendimą pripažinti 2006-09-08 įvykį nedraudiminiu atsakovas priėmė 2007-09-04 ir apie tai informavo ieškovą, nurodė, kad apeliantas raštuose nurodė kitą žalos bylos nutraukimo priežastį, t.y., kad nutraukia žalos bylos administravimą ne dėl to, kad pripažino 2006-09-08 įvykį nedraudiminiu, o dėl to, kad nebuvo gauti dokumentai, patvirtinantys krovinio savininką, teisėtą pretenzijos reiškėją. Kadangi ieškovas atsakovui pateikė visus turimus dokumentus ir informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, o apeliantas pažeidė prievolės sumokėti draudimo išmoką įvykdymo terminą, jai pagrįstai skaičiuotinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.
Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Ieškovė UAB „Jontransa“ – draudėjas sudarė su atsakove UAB DK „PZU Lietuva“ – draudiku 2006-03-24 sudarė vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kuria apdraudė atsakomybę dėl krovinio pervežimo pagal 1956 m. CMR konvenciją bei pagal kitą nacionalinę teisę (t. 1 l. 118-120). Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (t. 1 l.121-126) 1.9 p. draudiminiais apibrėžia įvykius, kurių metu patirti nuostoliai yra atlyginami pagal draudimo sutarties sąlygas ir kuris draudimo sutartyje nenurodytas kaip nedraudiminis.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio Prancūzijos Vierzonos mieste 2006-09-08, buvo apgadintas gabenamas automobilis RENAULT – įlenktas sparnas, subraižytas bamperis, išdaužtas žibintas, įbrėžtas galinis kapotas. Ieškovo pradiniame pranešime nurodytas aplinkybes apie krovinio sužalojimą patvirtino vairuotojas paaiškinime (t. 1 l. 181). Vairuotojas nurodė, kad krovinys buvo apgadintas kai važiuojant žiedu priekaba užkliudė šviesoforą. Duomenų apie įvykį iš policijos nėra, ir šią aplinkybę apeliantas nurodo kaip vieną iš pagrindų nemokėti draudimo išmokos, nes draudėjas nesilaikė Taisyklių 2.3.17 p. (kiekvienu atveju apie kiekvieną eismo įvykį, kuris gali sukelti žalą kroviniui, nedelsiant pranešti policijai) ir 23.1.6 p. (draudikui būtina pateikti reikalui esant policijos protokolą, pranešimo policijai kopiją) numatytos jam pareigos, todėl nėra galimybių nustatyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas krovinys. Ieškovas nurodė, kad policija buvo atvykusi į įvykio vietą, tačiau pažymos neišdavė. Atsakovas iš policijos atsakymo taip pat negavo. Tačiau draudikas, atsisakydamas mokėti žalos atlyginimą tuo pagrindu, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo įvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Taisyklių 24.3 p.). Taigi šias apelianto nurodytas draudimo sutarties pažeidimo aplinkybes reikia vertinti tuo aspektu, ar jos yra kliūtimi nustatyti patį įvykio faktą. Krovinio, kuris buvo sugadintas – automobilis, duomenys neskelbtini, – gabenimą maršrutu iš Palencijos Ispanijoje į Machelen Belgijoje įrodo CMR važtaraštis, jame yra įrašas apie defektinį aktą Nr. 351744 (t. 1 l. 45-47, 38-41). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jo kaltės, kad policija neišdavė pažymos, nėra, o atsakovas duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, įrodinėjimo prasme - nepaneigė. Laikytina, kad remiantis vien faktu apie duomenų iš policijos nebuvimą negalima atsisakyti mokėti draudimo išmokos, nes kiti įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes.
CMR važtaraštyje vežėju yra nurodytas trečiasis asmuo byloje – CAT POLSKA z o.o. (16 skiltis). Ieškovas UAB „Jontransa“ yra nurodytas kitu vežėju (17 skiltis). Įrašas CMR važtaraštyje reiškia, kad trečiasis asmuo prisiėmė visą su krovinio pervežimu susijusią vežėjo atsakomybę, nepaisant to, kad krovinio pervežimui pasitelkė kitą asmenį – ieškovą. Būdamas atsakingas už krovinį (CMR konvencija 17 str. 1 d.), jis turi teisę reikšti pretenzijas faktiškai vežimą atlikusiam ir už krovinio sugadinimą atsakingam asmeniui. Taigi apelianto argumentai, kad ieškovas atlygino krovinio sugadinimo nuostolius subjektui, neturinčiam teisės jų reikalauti, yra atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ekspeditorius gali būti laikomas vežėju, nors pats krovinio ir nevežė, bet akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2007, Nr. 3K-3-64/2008, 3K-3-165/2009). Remiantis ieškovo UAB „Jontransa“ ir CAT Polska sp. z o.o. vežimo keliais paslaugų sutartimi atlyginimą ieškovui už suteiktas vežimo paslaugas moka trečiasis asmuo sutartyje nustatyta tvarka ir remiantis kainoraščiu, taigi atlyginimą už krovinio vežimą krovinio savininkas, siuntėjas ar gavėjas moka ne ieškovui, o trečiajam asmeniui, kuris vėliau už paslaugas atsiskaito su ieškovu. Tokios aplinkybės papildomai patvirtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju vežėjas CMR konvencijos prasme buvo trečiasis asmuo CAT Polska sp. z o.o. Trečiasis asmuo apmokėjo 2007-01-25 sąskaitą – faktūrą Nr. 222217 3 343,85 EU sumai, kurią jai už sugadintą automobilį, duomenys neskelbtini, pateikė CAT Group (t. 1 l. 30-33, t. 2 l. 90-99). Patirtus nuostolius sudaro 1 612,54 EU sugadinimų taisymas ir 1 527,96 EU automobilio vertės netekimas (10 proc.) pagal RENAULT s.a.s. 2007-01-15 sąskaitą faktūrą 228258960 ir bylos administravimo bei eksperto išlaidos. Apelianto argumentai, kad nėra galimybės įvertinti nuostolių dydžio, minėtos sąskaitos be identifikuojančių duomenų, negalima nustatyti jas išrašiusių asmenų, yra nepagrįsti. Sąskaitos pagrįstos defektavimo aktu, pateiktos juridinių asmenų, kurių rekvizitai yra nurodyti, nurodyti sąskaitas parengę fiziniai asmenys – taigi šie dokumentai atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus. Dokumentai sudaro nuoseklią visumą, patvirtinančią automobiliui, duomenys neskelbtini, gabenimo metu padarytų nuostolių dydį. Apeliantas, nesutikdamas su nurodytu nuostolių dydžiu, remdamasis defektavimo aktu, jam pateiktomis fotonuotraukomis, turėjo galimybę juos ginčyti, teikti savo įrodymus. Apelianto argumentai, nepagrįsti įrodymais, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą.
Ieškovas visus duomenis, kuriuos turėjo galimybę pateikti apie draudžiamąjį įvykį atsakovui, pateikė 2007-03-27, savo pareigą bendradarbiauti, padėti draudikui išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu įvykiu (Taisyklių 2.3.10 p., 2.3. 11 p.), vykdė sąžiningai, pateiktų duomenų pakanka draudimo atlyginimui išmokėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad Taisyklių 23.1.8 p. nurodo į tai, kad apie draudžiamąjį įvykį teiktinų duomenų sąrašas nėra išsamus, kiekviena situacija vertintina individualiai. Apelianto argumentas, kad teismas netinkamai taikė Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p., kuris numato, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu, yra nepagrįstas. Teismas ištyrė visas aplinkybes, susijusias su krovinio sugadinimo faktu ir nuostolių dydžiu, objektyviai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino atsakovo pareigą mokėti draudimo išmoką. Vertindama apelianto argumentus, teisėjų kolegija iš esmės taip pat pasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių byloje, jos faktiškai buvo žinomos atsakovui dar iki ieškinio pateikimo teismui, todėl teismas pagrįstai priteisė tiek nuostolių atlyginimą, tiek netesybas.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2007-09-04 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė žalos bylos administravimą dėl duomenų trūkumo, todėl nėra praleidęs termino prievolei įvykdyti (t. l. 130). Civilinėje byloje įrodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui nebuvo pagrindo nutraukti žalos bylos administravimą ir nemokėti draudimo išmokos.
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 8,40 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti į valstybės pajamas iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.