Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-21 · Administracinė byla Nr. I-9083-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-21Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
I-9083-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07502-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijas
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9083-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-07502-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijas) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame 1) panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ministerija) 2013-11-18 sprendimą Nr. 1D-10253(11) ,,Dėl grąžinimo neišmokėtos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą“; 2) įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-04 prašymą; 3) įpareigoti Ministeriją grąžinti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 10 952,86 Lt (b. l. 1–3).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam buvo paskirta valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri 2013-11-18 sprendimu, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., jo prašymą nagrinėti atsisakė, konstatavusi, jog praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo.

Pareiškėjo teigimu, ginčo atveju turėtų būti taikomos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytas 3 metų procesinis skundo padavimo terminas, kuris nėra praleistas.

Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko (b. l. 24). Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjo teisių nepažeidžia, nes, vadovaujantis teismine praktika, jis nelaikytinas kliūtimi kreiptis pareiškėjui į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Taip pat nurodo, kad ginčijamas Ministerijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatas, o socialinio draudimo įstatymo terminai taikytini kreipimuisi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Ministerijos 2004-10-04 sprendimu A. S. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatas (b. l. 7–8, 18). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2013-11-04 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2013-11-18 sprendimu jo prašymą nagrinėti atsisakė, nurodydama, kad prašymas paduotas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. nuo Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo (b. l. 6).

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pareiškėjui pensija buvo perskaičiuojama nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, ir dėl to susidarė 7 072,51 Lt pensijos nepriemoka; dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-09-31 pareiškėjui buvo neišmokėta 3 880,35 Lt pensijos dalis (b. l. 7–8).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-03 nutartimi byla pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta (b. l. 43–45). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartimi pareiškėjui buvo atnaujintas skundo pateikimo terminas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-11-03 nutartis pakeista, panaikinant nutarties dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, ir šioje dalyje pareiškėjo skundas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 62–66).

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi ir Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl šios pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialinių pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartimi A. S. buvo atnaujintas skundo padavimo terminas, todėl darytina išvada, kad sprendimai, kuriais taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas pareiškėjui buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nelaikytini įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004-05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad A. S. paskirta pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta neteisėtai. Kaip minėta, pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neišmokėta 7 072,51 Lt pensijos dalis. Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl šios pensijos dalies priteisimo iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje pateiktais išaiškinimais ir atsižvelgus į tai, kad A. S. 7 072,51 Lt pensijos dalis buvo neteisėtai neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, minėta pensijos nepriemoka priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. nuostatomis, priteistina pensijos nepriemoka perskaičiuotina į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą. Todėl pareiškėjui priteistina 2 048,34 Eur (7 072,51 Lt / 3,4528 Lt / Eur = 2 048,34 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.

A. S. keliamas ginčas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl pareiškėjui grąžintina jo sumokėta 100 Lt žyminio mokesčio suma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 1 p, 42 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. nuostatomis, grąžintinas žyminis mokestis perskaičiuotinas į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą, todėl pareiškėjui grąžintini 28,96 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui A. S. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 048,34 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt aštuonis eurus 34 ct), susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Grąžinti A. S. 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) jo sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė