Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-18 · Byla Nr. TS-95-548/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
TS-95-548/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00281-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos
Byla Nr. TS-95-548/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00281-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. RV-22-5770 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, patikslintu 2024 m. sausio 19 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 19 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-5770 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, neturi finansinių įsiskolinimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes, stengiasi rinktis problemų sprendimų atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei kryptingai siekia savo planų įgyvendinimo, bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, pagal galimybes vykdo nustatytas rekomendacijas.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Vneskūnas skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam E. P.. Skundas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo atveju nėra nustatyta akivaizdi nuteistojo daroma pažanga koreguojant savo nusikalstamą elgesį, kas galėtų būti laikoma materialiojo pagrindo egzistavimu. Prokuroras pažymi, kad nuteistojo elgesyje vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie dar turi būti koreguojami nuteistajam esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistojo resocializacijos procesas niekuo neišsiskiria, o jo neatliktos bausmės dalis dar yra pakanakamai didelė. Taip pat, prokuroras nurodo, kad nuteistasis nesistengia analizuoti savo neigiamų bruožų bei elgesio trūkumų, o pastovių pajamų šaltinio nebuvimas laisvėje gali būti veiksnys, kuris turės įtakos nuteistajam vėl nusikalsti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau teismas pritaria prokuroro skunde nurodytai aplinkybei, jog tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui. Kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Pritartina prokuroro skunde nurodytai aplinkybei, jog nuteistojo E. P. elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio raiškai. Sutinkamai su socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo elgesyje stebimi net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (laisvėje turėjo mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; negebėjo atpažinti problemų; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; anksčiau negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; laisvėje išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad gali, tačiau dar ir privalo būti koreguojami, nuteistajam tęsiant pataisos procesą struktūruotoje įstaigoje. Ir nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (turima gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo; bausmės atlikimo metu demonstuoja motyvaciją darbinei veiklai – stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę; neigiamas ansktesnio gyvenimo sukeltų pasekmių vertinimas), tačiau teismas šių aplinkybių nelaiko išimtinai saugančiomis nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nuteistasis ir prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę su ypatingais gyvenamosios vietos, darbinės veiklos sunkumais nesusidūrė bei turėjo visas palankias galimybes gyventi socialiai visuomenei priimtiną gyvenimą, tačiau šios aplinkybės nuteistojo vis tik nesulaikė nuo priešingo teisei veikimo, dėl ko nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš aptartų aplinkybių, akivaizdu, jog nuteistasis koreguodamas savo priešingą teisei elgesį nedaro akivaizdžiai maksimalios pažangos, todėl jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje.

Sutinkamai su Komisijos nutarime nurodytomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, o būtent tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, neturi finansinių įsiskolinimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes, stengiasi rinktis problemų sprendimų atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei kryptingai siekia savo planų įgyvendinimo, bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, pagal galimybes vykdo nustatytas rekomendacijas. Ir nors šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas pažymi, kad tinkamai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę ir yra nuteistojo pareiga. Be kita ko, byloje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys siejamas su netinkamu gyvenimo stiliumi, vengimu save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, o nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos siejamos su finansinės naudos siekiu nusikalstamu būdu. Tokiu būdu šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys turi būti koreguojamos iš esmės siekiant keisti savo netinkamai suformuotas nuostatas. Bylos duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis nors ir nėra baustas drausmine tvarka, tačiau per visą bausmės atlikimą skatintas vos vieną kartą, todėl vidaus tvarkos taisyklių laikymasis itin išimtinai nuteistojo necharakterizuoja bei teismui neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys bei mąstymas jau yra tiek pasikeitęs, kad būtų galima spręsti, jog bausmės tikslai iš esmės jau yra pasiekti ir tolimesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas nestruktūruotoje aplinkoje.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesiai 7 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Priešingai, šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje maksimaliai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. RV-22-5770 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam E. P. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. RV-22-5770 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam E. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septyniasi) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis