Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato ieškinį atsakovei L. D. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 175(1) straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsakovei pripažinus ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, sprendimą grindžia sutrumpintais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskr. VPK) Rinktinės „Vytis“ (duomenys neskelbtini) kuopos vyriausiasis patrulis J. C. (duomenys neskelbtini) patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule apie 7 val. gavo pranešimus apie merginą, kaip paskui paaiškėjo L. D., esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuri buvo akivaizdžiai apsvaigusi, galimai nuo narkotinių medžiagų ar turinti psichinių sutrikimų, taip pat sužalota jos ranka. Įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) automobilis, į kurį mergina palydėta, tačiau ji pradėjo bėgioti, į pareigūnų kelis kartus išreikštus reikalavimus nurimti, nereagavo, todėl pasitarus su medikais, mergina policijos automobiliu buvo vežama į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau - RVUL). Merginai atsisakius lipti iš GMP automobilio, pareigūnai ją išvedė jėga; mergina vengdama sulaikymo visą laiką stangrino raumenis, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų eiti link policijos automobilio, mėgino pasišalinti, pagalbai iškviestas papildomas patrulių ekipažas; nepavykus uždėti antrankių ir paguldžius L. D. ant žemės, pastaroji stangrino raumenis, mojavo rankomis, spardėsi. Nurodo, kad ji buvo įspėta dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir apie elektros šoko įtaiso „Taser“ panaudojimą. Vyriausiasis patrulis J. C. iš karto po sulaikymo (antrankių uždėjimo), sodindamas L. D. į automobilį, pajuto aštrų skausmą kairės rankos srityje (iki sulaikymo momento, J. C. sveikata nesiskundė).

Nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41584-21 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 straipsnį („Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui”). J. C. pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam RVUL nustatytas kairės alkūnės tinimas, judesių ribotumas. Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą (reg. 2021-12-03 Nr. 2R-5.24-5080) nurodyta diagnozė - kairės alkūnės raiščių patempimas (TLK-10-AM - S53.44). Nuo (duomenys neskelbtini) J. C. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe.

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - CMEK) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad fizinio veiksmo, įvykusio (duomenys neskelbtini) ir pareigūno J. C. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys. CMEK nustatė, kad J. C. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko (duomenys neskelbtini), priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.

Nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ 3.2 papunkčiu, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymų Nr. 5-V-548 „Dėl Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8, 14, ir 15 punktais bei atsižvelgdamas į Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskr. VPK Rinktinės VYTIS (duomenys neskelbtini) kuopos vyriausiojo patrulio J. C. sužalojimo tarnyboje“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, kad J. C. patyrė sužalojimą atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei ir nusprendė išmokėti J. C. 0,78 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (Vilniaus apskr. VPK viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymas „Dėl kompensacijos J. C. išmokėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. 1, atliktas per SEB banką, patvirtina, kad J. C. Vilniaus apskr. VPK išmokėjo 1029,97 Eur kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.

Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-06-03 įsakymu Nr. 1V-504 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtintas „Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašas“. Šis aprašas reglamentuoja pranešimų apie vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas) ar kursanto mirtį, susižalojimą, sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą tvarką; nustatymo, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su profesiniu ar įvadiniu mokymu, tvarką; nustatymo, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarką.

Minėtu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-06-03 įsakymu Nr. 1V-504 patvirtintas Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašas reglamentuoja, kaip yra nustatomas vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydis.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturios sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovė sužalojo policijos pareigūną, šiam pareigūnui ieškovas išmokėjo 1029,97 Eur kompensaciją už sveikatos sutrikdymą, patirtą einant tarnybines pareigas. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo regreso tvarka (CK 6.280 straipsnis). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovas, patyręs išlaidas kompensacijai ir kitoms išmokoms tarnybos metu sužalotam pareigūnui išmokėti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, kaip atsakingą už žalą asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-134/2013).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino ieškovo patirtus nuostolius, byloje nepateikta prieštaravimų dėl ieškovo patirtų nuostolių paskaičiavimo ar jų ginčijimo, atsakovė pripažino ieškinį, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovės 1029,97 Eur žalos atlyginimą (išmokant kompensaciją už sveikatos sutrikdymą).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovės valstybei priteistina 23 Eur žyminio mokesčio.

Teismo turėtos pašto išlaidos (4,48 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl minėtos išlaidos valstybei iš atsakovės priteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1029,97 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt devynis eurus 97 ct) žalos atlyginimo ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 9168832.

Priteisti iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis). Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.