Kauno apygardos teismo nutartis

2023-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-737/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-25
Bylos Nr.
1A-580-737/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04589-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
S. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-737/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04589-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorei E. P.,dalyvaujant išteisintojo S. P. gynėjai advokatei S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo S. P. išteisintas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nuspręsta S. P. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teises apribojimą į S. P. priklausantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o įsiteisėjus – panaikinti.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, S. P. grąžinti automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, bei byloje saugomus automobilio draudimo ir techninės apžiūros dokumentus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. P. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, t.y. dėl to, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent jis 2023 m. vasario 5 d. apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 14.44 val. jam buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) prokurorė prašo:

2.1. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

2.2. Pripažinti S. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

2.3. Paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

2.4. BK 72 straipsnio 1-3 dalių pagrindu skirti automobilio „VW Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, konfiskavimą.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos ir padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas. Pirmos instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų ir tai įtakojo neteisingas išvadas dėl S. P. kaltės jam padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

3.2. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojai Ž. K. ir A. K. parodė, kad 2023 m. vasario 5 d. apie 13.50 val. einant keliu (duomenys neskelbtini), prie jų sustojo S. P. vairuojamas automobilis. Atsidaręs vairuotojo langą, S. P. su jais kalbėjo, jų paklausė, ar jie ukrainiečiai, ką jis toliau kalbėjo jie nelabai suprato, kadangi asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba nerišli, iš veido bei akių matėsi jog jis tikrai yra neadekvatus ir neblaivus, nes nepažino jų su žmona, nors juos pažįsta, o jam toliau nuvažiavus pastebėjo, kad vinguriuoja keliu link (duomenys neskelbtini) pagrindinio kelio.

3.3. Tai, kad liudytojai neužuodė alkoholio kvapo nuo S. P., nesudaro pagrindo vertinti jų parodymų kritiškai. Liudytojai patvirtino, kad S. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, skambindami į BPC jie taip pat nurodė, kad vairuotojas visiškai girtas, tai patvirtina, kad liudytojai buvo įsitikinę, kad S. P. vairavo neblaivus ir vertinant liudytojų parodymus apibūdinant S. P. būklę, galima daryti išvadą, kad S. P. neblaivumas viršijo 1,51 promilės. Tuo labiau, kad kaltinamasis ne tik pripažino, jog iš vakaro buvo vartojęs daug alkoholio bei policijos pareigūnams pripažino, kad ryte gėrė alų. Be to, teismas nevertino visų liudytojo V. G. nurodytų aplinkybių.

3.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog girtumas buvo nustatomas praėjus beveik valandai, kai kaltinamasis buvo namie apie pusvalandį ir su pažįstamu gėrė degtinę bei alų, todėl teismui neaišku, ar S. P. girtumas, vairuojant automobilį būtų viršijęs 1,51 promilės. Teismas neįvertino teisminio nagrinėjimo metu apklausto teismo medicinos eksperto V. V. parodymų, jog tokias aukštas alkoholio koncentracijos promiles įtakojo iš vakaro išgertas didelis alkoholio kiekis, o 100 gramų alkoholio galėjo tik nežymiai jį padidinti. Be to teismas netinkamai įvertino laikotarpį tarp liudytojų pranešimo apie neblaivų vairuotoją ir girtumo nustatymo. Neatsižvelgė į policijos pareigūnų fiksuotas aplinkybes, jog sprendžiant iš automobilio šilto variklio, kaltinamasis buvo ką tik grįžęs į namus, alkoholio butelis buvo tik pradėtas gerti. Neatsižvelgė į liudytojo V. G. nurodytą aplinkybę, jog S. P. pirma atvažiavo pas jį į namus, o paskui dar apie 4 kilometrus važiavo iki parduotuvės ir tik paskui į S. P. namus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu prokurorė palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Išteisintojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nuteistojo išteisinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, mano, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektu ir nurodo į pažeidimus, jos manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai S. P. iš kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo su tokiomis išvadomis nesutikti.

8. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317-719/2018, 2K-121-222/2019 ir kt.).

9. Atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad jis vairavo transporto priemonę kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Jei nustatytas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, kaltininkas atsako administracine tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad S. P. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, tačiau neaiškumai kyla dėl to, kiek konkrečiai promilių siekė jo neblaivumas vairavimo metu, t.y. ar išteisintojo neblaivumas viršijo 1,51 promilių ribą, nuo kurios asmuo traukiamas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn. Prokurorė, siekdama S. P. veiksmus vertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste, prašo vadovautis liudytojų Ž. K. ir A. K., V. G. parodymais, medicinos eksperto V. V. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys nesusijungia į nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią išteisintojo S. P. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

11. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 5 d. 13.57 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas Ž. K. pranešimas, kad link (duomenys neskelbtini) kelio, Marijampolės kryptimi, nuvažiavo automobilis „VW Golf 4“, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių raidės nežinomos, skaičiai 554, kurio vairuotojas visiškai girtas. 14.40 val. automobilis „VW Golf 4“, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų buvo rastas prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini)

12. , kurio savininkui išteisintajam S. P. alkotesteriu 14.44 val. buvo nustatytas 2.06 promilių neblaivumas, o 15.07 val. buvo nustatytas 3.61 promilių neblaivumas (b. l. 5, 33, 35-38). Iš policijos pareigūnų „body“ kameromis daryto vaizdo įrašo matyti, jog išteisintasis pripažino, jog vairavo minėtą automobilį, tačiau nurodė, jog tai darė būdamas blaivus, o alkoholį vartojo jau grįžęs į namus, taip pat iš vakaro (vaizdo įrašo pavadinimu PSS-20230205-143112UTC+0200 laikas nuo 03.45 iki 04.21, b. l. 28). Liudytojas Ž. K. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog prie jo ir žmonos A. K. sustojo automobilis, kurį vairavo S. P. ir pastarasis kažko klausė, ar jie ukrainiečiai. Jų S. P. nepažino, nors jie pažįstami. Iš nerišlios kalbos, gestikuliacijos, dėl to, jog nuvažiavo po kelią vingiuodamas suprato, kad S. P. yra neblaivus, dėl ko pranešė policijai (b. l. 143). Identiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja A. K. (b. l. 143-144). Liudytojas policijos pareigūnas L. C. pirmos instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, jog 13.57 val. gavo pranešimą apie galimai neblaivų automobilio „VW Golf“ vairuotoją. S. P. rado namuose geriantį alų ir degtinę su liudytoju V. G.. Jie buvo nugėrę apie 100 ml. degtinės. S. P. sakė, jog vairavo blaivus. Pripažino, kad ryte prabudęs gėrė alaus, po to dar numigo ir apie 14 val. vairavo. Sakė, kad jautėsi gerai, galvojo „gal įpūs, o gal ir ne“. Pirmu tikrinimu jam nustatė 2,06 promilių neblaivumą, o po 15 minučių – 3,61 promilių neblaivumą. Negali patvirtinti ar tarp pirmojo ir antrojo girtumo patikrinimų S. P. toliau vartojo alkoholį (b. l. 144). Išteisintasis neigė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, pripažino, jog iš vakaro su V. G. išgėrė nemažai, tačiau kitą dieną jautėsi gerai. Grįžęs namo su V. G. kartu iki kol atvyko policija ir nustatė neblaivumą gėrė alaus ir nugėrė apie pusę butelio degtinės,. Išteisintasis nurodė, jog po pirmo tikrinimo išėjus policijos pareigūnams toliau vartojo alkoholį (b. l. 142). Analogiškai aplinkybes paaiškino ir liudytojas V. G., patvirtinęs, kad su išteisintuoju alkoholį vartojo iš vakaro, o jam parvairavus automobilį iš parduotuvės, iki policijos atvykimo S. P. išgėrė 1 litro talpos 6 procentų stiprumo butelį alaus ir apie 100 gramų degtinės. Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų „body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose akivaizdžiai matyti, jog atvykus policijos pareigūnams S. P. su liudytoju V. G. vartoja alkoholį – matosi nugerti alaus ir degtinės buteliai, taip pat kiti alkoholio buteliai ant stalo (vaizdo įrašo pavadinimu PSS-20230205-144021UTC+0200 laikas nuo 00.35 iki 01.10, b. l. 28). Kitame vaizdo įraše matyti, jog, prieš antrą tikrinimą alkotesteriu, degtinės butelis ir alaus bokalas esantys ant stalo yra akivaizdžiai tuštesni, nei, kad buvo atvykus policijos pareigūnams prieš pirmą tikrinimą alkotesteriu (vaizdo įrašo pavadinimu PSS-20230205-150456UTC+0200 laikas nuo 00.20 iki 00.40, b. l. 28), kas patvirtina, kad tarp tikrinimų alkotesteriu ir toliau buvo vartojamas alkoholis.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ir teismo medicinos eksperto V. V. parodymus. Ekspertas nurodė, kad S. P. nustatytas aukštas alkoholio koncentracijos promiles įtakojo iš vakaro išgertas didelis alkoholio kiekis, o 100 gramų alkoholio galėjo tik nežymiai jį padidinti, tačiau kategoriškai teigti negali, o tik mano, kad dėl alkoholio vartojimo iš vakaro, pas S. P. turėjo būti likę alkoholio promilių. Taigi, ekspertas nepatvirtino, kad automobilio vairavimo metu S. P. neblaivumas buvo didesnis nei 1,51 promilės alkoholio. Priešingai, jo paaiškinimai apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui leidžia teigti, kad yra pagrįsta abejonė, kad išteisintojo neblaivumas vairavimo metu galėjo ir nesiekti įstatyme nustatytos 1,51 promilių ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

14. Alkoholio koncentracijos (promilių) didėjimas žmogaus organizme patvirtina neseniai vartotą alkoholį, nes vidutiniškai alkoholis įsisavinamas nuo keliolikos minučių iki dviejų valandų. Tai, kad S. P., alkotesteriu 14.44 val. buvo nustatytas 2.06 promilių neblaivumas, o 15.07 val. buvo nustatytas jau 3.61 promilių neblaivumas, tik dar kartą patvirtina, jog per 47 minutes nuo gauto pranešimo apie S. P. vairavimą, jam grįžus namo, jis iki girtumo patikrinimo vartojo alkoholį.

15. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašant nusikalstamos veikos požymius įstatymų leidėjas įtvirtino konkrečias etilo alkoholio koncentracijos ribas, kurios gali būti nustatomos specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenimis ar medicininės apžiūros metu, todėl šiuo atveju normos dispozicijoje nustatytos 1,51 promilių ribos viršijimas negali būti grindžiamas tik liudytojų parodymais. Nagrinėjamu atveju nėra informatyvūs ir aptarti alkotesterio rodmenys, nes policijos pareigūnai S. P. neblaivumą patikrino praėjus 47 minutėms po vairavimo, esant nustatytoms aplinkybėms, kad po vairavimo jis namuose vartojo alkoholį.

16. Liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaityti pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu (b. l. 142), jog S. P. vairuodamas automobilį svarstė ar jis „įpūstų, ar ne“ (b. l. 67-68), patvirtina tik faktą, kad S. P., vairuodamas transporto priemonę, dar vis jautė išgerto alkoholio poveikį ir abejojo dėl jo galimos koncentracijos organizme, tačiau niekaip nepatvirtina to, jog išteisintasis 2023 m. vasario 5 d. 13.57 val. vairavo automobilį esant jo kraujyje ar iškvėptame ore daugiau nei 1,51 promilių alkoholio. Taigi, šie liudytojo parodymai taip pat negali būti laikomi neginčijamu S. P. kaltės įrodymu.

17. Kad automobilį S. P. vairavo esant jo kraujyje ar iškvėptame ore daugiau nei 1,51 promilių alkoholio, niekaip nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog S. P. policijos pareigūnams pripažino, jog ryte gėrė alaus. Pats išteisintasis paaiškino, kad išgėręs alaus numigo ir vairavo apie 14 val. Taigi, šie S. P. parodymai nepaneigia abejonės, kad vairuojant transporto priemonę alkoholio koncentracija išteisintojo organizme galėjo ir neviršyti 1,51 promilių ribos.

18. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta alkoholio koncentracija S. P. organizme savalaikiai, todėl nežinant, kokia ji buvo vairavimo išvakarėse, ar inkriminuojamos veikos padarymo dieną prieš pradedant vartoti alkoholį, nėra galimybės netgi apytiksliai apskaičiuoti eliminacijos fazėje pašalinto alkoholio kiekio taikant medicinos literatūroje ir teismų praktikoje naudojamus vidutinius rodiklius, kas leistų teismui spręsti ar vairavimo metu etilo alkoholio koncentracija S. P. organizme viršijo baudžiamajame kodekse nustatytą 1,51 promilių ribą. Teisėjų kolegijos vertinimu buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, tačiau kilusių abejonių dėl S. P. kaltės pašalinti nepavyko.

19. Apibendrinant pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti teisėtas ir pagrįstas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

20. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad S. P. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Su tokia išvada sutinka ir teisėjų kolegija, todėl pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies1 punktas).

Dėl bylos perdavimo nagrinėti administracine tvarka

21. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 592 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu BPK nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, nors ir byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, jog S. P. 2023 m. vasario 5 d. 13.57 val. vairavo automobilį, kai jo organizme alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,51 promilės, tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad S. P. dėl didelio iš vakaro suvartoto alkoholio kiekio, kitą dieną, t y. 2023 m. vasario 5 d. 13.57 val., galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokie S. P. veiksmai galimai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, požymius. Byloje nėra duomenų, jog išteisinus S. P. iš kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena siekiant nustatyti ar S. P. 2023 m. vasario 5 d. 13.57 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai įpareigotini medžiagą perduoti įgaliotai institucijai (Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui), spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos S. P. atžvilgiu pradėjimo.

Dėl proceso išlaidų

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant S. P. yra 100,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

24. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. P. pirmos instancijos teismo buvo išteisintas, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš išteisintojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Įpareigoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus perduoti medžiagą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos S. P. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pradėjimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaiva JankauskienėJūratė Petraškienė