Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016-11-04 · Byla Nr. A2.6.-302-829/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-04
Bylos Nr.
A2.6.-302-829/2016
Teisminio proceso Nr.
40-4-3-00250-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Pažeidėjas
K. K.
Advokatai
Mindaugas Skruibis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-302-829/2016
Teisminio proceso Nr. 40-4-3-00250-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 4 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, E. K.,

dalyvaujant Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato atstovei O. R.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam K. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

išnagrinėjo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2015-10-28 18 val. 27 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 1.64 prom. girtumas, vairuodamas transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pagrindiniu keliu, kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtoje sankryžoje lenkė mikroautobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sankryžos ribose suko į kairę ir dėl to transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir kartu važiavęs keleivis. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 140.1. punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad važiavo nuo Šakių link Slavikų kaimo vedančiu keliu. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose sutiko autobusiuką. Kadangi jis važiavo lėtai, nerodė posūkio, todėl pradėjo autobusiuką lenkti. Prieš pradėdamas manevrą posūkį parodė. Važiavo 60-70 km/h greičiu. Prieš pradėdamas manevrą automobilį buvo sulėtinęs, nes tikėjausi, kad autobusiukas suks į dešinę pusę. Kadangi jis į dešinę pusę nesuko, pradėjau jį lenkti Tada autobusiukas atliko staigų manevrą į kairę puse, todėl trenkėsi savo mašinos dešine puse į priekinį autobusiuko ratą bei sparną. Po smūgio jo vairuojamą automobilį nubloškė į griovį, kur jis dar automobiliu nulaužė tris medelius. Kai autobusiukas pasuko į kairę pusę, buvo su juo susilyginęs – matė autobusiuko vairuotojo pusės dureles. Girtumo neneigia, tačiau mano, kad avarijos atveju yra abipusė kaltė. Jis yra kaltas tuo, kad lenkė draudžiamoje vietoje, o kitas vairuotojas kaltas tuo, kad prieš darydamas manevrą nepasižiūrėjo ir jo automobiliui užtvėrė kelią. Blogai vertina tai, kad buvo išgėręs ir dėl to gailisi, tačiau eismo įvykio net ir blaivas būdamas nebūtų išvengęs, nes lenkimo metu autobusiuko vairuotojas jam užkirto kelią. Įvykio metu nukentėjo pats ir jo vairuojamo automobilio keleivis V. Š. Autobusiuku važiavę asmenys nenukentėjo (b. l. 122-123).

Liudytojas V. Š. parodė analogiškai administracinėn atsakomybėn traukiamam K. K. papildomai nurodydamas, jog iki pradedant autobusiuko lenkimą šis nepristabdė ir nerodė jokio posūkio. Lenkimo metu automobiliai buvo visiškai susilyginę. Negali pasakyti kokio atstumo trūko iki jo priekio. Pusę autobuso jau buvome aplenkę. Ties juo buvo autobuso priekinė ar vidurinė dalis. Užsukti su tokiu autobusu reikėjo vietos. Autobusas užkirto jų automobiliui kelią. Jis praktiškai atsitrenkė į jų automobilį, kuris po to nulėkė nuo kelio. Po įvykio buvo sugadinta jų automobilio priekinė dalis – kapotas, priekinis sparnas. (duomenys neskelbtini) automobilis į autobusą trenkėsi labiau priekine dešine puse. Nuvažiavęs nuo kelio automobilis atsimušė į medžius, todėl buvo sulankstyta kairė automobilio pusė. Vieną medį nulaužė, o kitą išvertėme su šaknimis. Po susidūrimo autobusiukas liko stovėti beveik važiuojamosios dalies viduryje (b. l. 91-93).

Liudytojas P. D. parodė, kad Važiavome nuo Šakių pusės link (duomenys neskelbtini) kaimo. Vairavo mikroautobusiuką, kuris yra 6 metrų ilgio. Kartu važiavo G. B. ir D., kurio pavardės tiksliai nepamena. Mačiau, kad iš paskos važiuoja automobilis, tačiau atstumas tarp automobilių buvo labai didelis – apie 600-700 metrų, todėl nusprendė daryti manevrą į kairę pusę. Sukdamas rodė posūkio signalą. Jo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Sukant į kairę pajuto smarkų smūgį į vairuotojo pusės priekį. Jo vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į keliuką 65-75 laipsnių kampu, tai yra jo padėtis beveik atitiko keliuko kryptį. Po smūgio jo automobilį ištiesino ir nubloškė atgal į kelią. Automobilis (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir numušė 3 ar 4 medelius. Smūgio metu jo vairuojamo autobusiuko priekis jau buvo kliukyje, o transporto priemonės galas dar buvo pagrindiniame kelyje. Susidūrimas jo manymu įvyko ne ant pagrindinio kelio. Smūgis tiesiogiai teko į jo vairuojamo automobilio priekines vairuotojo dureles ir priekinį kairį sparną. Automobilis (duomenys neskelbtini) į jo automobilį atsitrenkė dešinės pusės priekiu (b. l. 120-121).

Liudytojas G. B. parodė trise važiavo į sodybą pastatyti mašiną. Sėdėjo už vairuotojo. Automobilį vairavo P. D. Sukant į kairėje kelio pusėje esantį kiemą pajuto smūgį ir jų autobusiuką nubloškė atgal į kelią. Prieš smūgį jų automobiles jau buvo įsukę į priešingą eismo juostą. Važiuojant žiūrėjo į priekį, todėl nematė kas iš galo važiavo. Smūgio irgi nematė. Smūgis buvo į vairuotojo pusę – į kairį priekinį ratą. Kelias labai siauras, todėl tiksliai negali pasakyti kiek autobusiukas buvo pasukęs smūgio metu. Iš autobuso buvo išbėgę tepalų, todėl turėjo būti likusios žymės. Autobusiukas po smūgio liko stovėti už įsukimo į kiemą, kažkur apie kelio vidurį, gal truputį kairiau. Ten tas kelias labai siauras, praktiškai tik vienas automobilis telpa (b. l. 112)

Liudytojas D. K. parodė, kad analogiškai liudytojui G. B. papildomai nurodydamas, jog prieš sukant į kairėje kelio pusėje esantį keliuką posūkis buvo rodomas. Jis sėdėjo keleivio vietoje. Autobusiukas smūgio metu jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir suko į keliuką. Jo priekis beveik buvo į jį įvažiavęs. Smūgis buvo į kairę priekinę autobuso pusę. Buvo išmuštas ratas, sugadintas sparnas. Avarijos vietoje asfalto dangos plotis buvo toks, kad dvi mašinos nelabai įsitenka. Susidūrimas įvyko ne ant asfalto. Taip teigia, nes jeigu susidūrimas būtų buvęs ant asfalto, tai automobilis būtų įvažiavęs į autobusiuko galą (b. l. 113).

Liudytojas V. G. parodė, kad buvau ne primas pareigūnas, kuris atvyko į įvykio vietą. Apžiūros protokole turi būti užfiksuota kur buvo automobiliai jam atvykus. Žino, kad kažkuri transporto priemonė iš įvykio vietos jau buvo aptraukta. Eismo įvykio vietos planą perbraižė iš patrulių sudaryto juodraščio (b. l. 114).

Blaivumo testas patvirtina, kad eismo įvykio metu K. K. buvo nustatytas 1,64 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 35).

Eismo įvykio apžiūros protokole ir schemoje yra užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelio Šakiai-Slavikai 10,515 km., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Šakių seniūnijoje ir rajone. Kelias yra asfaltuojas, jo plotis 4,50 m., dangos būklė – sausa. Taip pat užfiksuota, kad dešiniojo kelkraščio plotis žiūrint Slavikų kaimo kryptimi yra 2 m. ploto, o kairysis – 2,20 m., leistinas važiavimo greitis šioje kelio atkarpoje yra 90 km./h., o dešinėje kelio pusėje, prieš sankryžą, yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Taip pat užfiksuota, kad 0,30 m. atstumu nuo kairiojo kelkraščio, beveik prie pat įvažiavimo į kairėje kelio pusėje vietinės reikšmės keliuką yra fiksuota automobilių susidūrimo vieta – smulkios plastmasinės automobilių dalys, šukės (b. l. 39-38, 40).

Specialisto 2016-03-23 išvadoje nurodyta, kad mikroautobuso (duomenys neskelbtini) vairuotojas suko į kairę keliuką, kuris yra sankryžos su šalutiniu kelius ribose, todėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas negalėjo atlikti manevro. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo K. K. veiksmai, – važiuodamas pagrindinius keliu, kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtoje sankryžoje lenkė lėčiau važiavusį mikroautobusą (duomenys neskelbtini), kuris sankryžoje suko į kairėje kelio pusėje esantį keliuką, dėl ko transporto priemonės susidūrė, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Tačiau taip pat nurodoma, jog jeigu mikroautobuso vairuotojas manevrą į kairę pusę pradėjo tuomet, kai iš paskos važiavęs automobilio (duomenys neskelbtini) vairuojas jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tai yra pradėjęs lenkimo manevrą, tai šio kelio eismo situacijoje mikroautobuso vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (b. l. 53-56).

Prokuroras 2016-05-02 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nutarimo nuorašą pateikė Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK pareigūnams spręsti klausimą dėl administracinė atsakomybėn taikymo K. K. (b. l. 3-5). Prokuroro priimtas nutarimas aukštesniojo prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo bei apygardos teismo teisėjo sprendimais buvo paliktas nepakeistas atmetus administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. skundus (b. l. 66-68, 70-73, 85-88, 105-108, 117-118).

Šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad K. K. įvykio metu automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus – nustatytas 1,64 prom. neblaivumo laipsnis, tačiau jis nesutinka, kad vienas yra kaltas dėl eismo įvykio. Savo kaltę įžvelgia dėl to, kad pradėjo lenkimą draudžiamoje vietoje, tačiau mikroautobuso vairuotojas kaltas dėl to, kad lenkimo metu suko į kairę pusę ir jam užkirto kelią.

Motyvuojamoji dalis

Nors K. K. ne visiškai pripažįsta kaltę dėl eismo įvykio, tačiau jo kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūra, schema, liudytojų parodymai, asmens blaivumo testas. Vertinant eismo įvykio kilimo priežastį pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio metu kelio važiuojamosios dalies plotis buvo tik 4,50 m., dėl ko šioje vietoje sunkiai prasilenkia du važiuojantys automobiliai. Visų antra, iš eismo įvykio apžiūros protokolo bei schemos nustatyta, jog automobilių susidūrimo vieta yra tik 0,30 m. atstumu nuo kairiojo kelkraščio, todėl liudytojų P. D., D. K. parodymai, kad mikroautobusas priekiu buvo beveik įvažiavęs į kairėje kelio pusėje esantį vietinės reikšmė keliuką, yra teisingi. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų P. D. parodymais, kad prieš darant manevrą į kairę pusę jis automobilį pristabdė ir įsitikinęs, kad iš paskos važiuojantis automobilis yra toli, pradėjo manevrą į kairę pusę. Taip pat nėra pagrindo netikėti ir ta nurodoma aplinkybe, jog P. D. rodė kairės pusės posūkį. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų K. K. nurodomą aplinkybę, jog mikroautobusas buvo techniškai netvarkingas. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, detaliai nusakantys įvykio aplinkybes, jų suinteresuotumas byloje neįrodytas, todėl ir abejoti jais teismas neturi pagrindo. Taigi, šios nustatytos aplinkybės pagrindu galima daryti išvadą, kad mikroautobuso lenkimo metu automobiliai negalėjo būti susilyginę ir K. K. negalėjo matyti mikroautobuso vairuotojo. Tuo tarpu liudytojas V. Š. taip pat kategoriškai nenurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) priekis lenkimo metu buvo susilyginęs su mikroautobuso priekiu, kadangi parodė tik tai, jog ties juo buvo autobuso priekinė ar vidurinė dalis. Esant K. K. nurodytai įvykio sekai – automobiliams važiuojant lygiagrečiai, 6 metrų ilgio mikroautobusas nebūtų spėjęs atlikti tiek daug manevro į kairę pusę, tai yra automobilio priekiu kirsti priešingą eismo juostą ir priekiu įvažiuoti į kairėje esantį vietinės reikšmės keliuką. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į transporto priemonių apgadinimus, darytina išvada, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė mikroautobusą (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo pasukęs į kairėje kelio pusėje esantį vietinės reikšmės keliuką, o mikroautobuso lenkimo manevrą pradėjo kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtoje sankryžoje, kurioje tokį manevrą atlikti draudžiama.

Vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad K. K. atlikti veiksmai – vairavimas automobilį esant neblaiviam, pradėjimas manevro draudžiamoje kelio atkarpoje, nulėmė įvykių eigą ir kilusius padarinius, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei susižalojo pats K. K. ir su juo važiavęs keleivis, nulaužti medžiai.

Teismas K. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant K. K. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį – padaryti vienas iš sunkiausių teisės pažeidimų, sukėlęs realų pavojų transporto eismo saugumui ir asmenų gyvybei; į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas penkis kartus, du iš jų – už analogiškų teisės pažeidimų padarymą, ir už padarytą pažeidimą skirtina artima vidurkiui straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 127 straipsnio 3 dalimi, 286-287 straipsniais, teismas

nutaria:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir vieno tūkstančio vieno trijų šimtų eurų (1 300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Masevičiūtė