Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys E. A., G. B., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas asmeninio turto, iš kurio būtų galima įvykdyti išieškojimą neturi, duomenų apie kitą turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas teismui taip pat nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad iš skolininko nereguliariai išieškotų sumų nepakanka įvykdyti išieškojimą visa apimtimi.

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatomas vedybų sutartimi (CK 3.101, 3.104 straipsniai). Pagal CK 3.114 straipsnį jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, jie pagal prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais – atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju skolininkas 2019-11-07 sudarė santuoką su G. B. Iš vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų sutarties sudarę nėra, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokių įrodymų teismui pateikta nėra (CPK 178 straipsnis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose ir ½ dalis sutuoktinės G. B. gaunamo darbo užmokesčio iš Nacionalinio vėžio instituto.

Kaip teismas jau nurodė aukščiau, byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Skolininkui E. A. neturint pakankamai pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1-2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, kad ½ dalis sutuoktinės G. B. gaunamo darbo užmokesčio iš Nacionalinio vėžio instituto yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis minėtų pajamų priklauso skolininkui E. A. (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pakankamo pagrindo spręsti, jog skolininkui E. A. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, nėra – iš vykdomojoje byloje esančio 2020 m. vasario 10 d. patvarkymo areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. S-19-179-4130 matyti, jog buvo areštuotas skolininko sutuoktinės G. B. piniginės lėšos, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui 712,50 Eur sumai. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kokia konkreti areštuotų lėšų suma jau antstolio aprašyta ir būtent kokio pobūdžio (t. y. iš kokių šaltinių šios lėšos gautos (jei gautos)) lėšos yra areštuotos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad prašymo reikalavimas nustatyti, kad ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės sąskaitose, kai nėra duomenų, jog tokios lėšos faktiškai yra banko sąskaitoje bei tai, koks šių lėšų gavimo pagrindas, yra nepagrįstas, todėl ši prašymo dalis atmetama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, 290-292 straipsniais, 667 straipsnio 2 dalimi teismas

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio iš Nacionalinio vėžio instituto.

Kitą pareiškimo reikalavimo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.