Kauno apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini), į. k., (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Pareiškėjos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-10-04 (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną) duomenimis Bendrovės Įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 11766,29 Eur. Pareiškėja Bendrovės atžvilgiu vykdė (Kauno apygardos teismas 2019-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1916- 638/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VM1 prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2019- 10-04) priverstinį išieškojimą, priimdama sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovė nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. spalio 4 d. buvo E. P.. Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. rugpjūčio 1 d. duomenis. Bendrovė turėjo 108,65 Eur mokestinę nepriemoką, tuo tarpu E. P. tapus Bendrovės vadove 2016-09-06, mokestinė nepriemoka buvo 3764,37 Eur. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. liepos 1 d. duomenimis. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 5562,15 Eur, 2017-10-01 - siekė 10116,78 Eur. 2018-01-01 duomenimis - 12266,18 Eur, 2018-07-01 duomenimis - 12359,84 Eur, tuo tarpu 2019-01-01 duomenimis jau 12456,84 Eur. Bendrovės skola Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai - 2019-10-04 sudarė 11766,29 Eur.

ANK 39 straipsnyje reglamentuota, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. E. P. administracinės nuobaudos skyrimo terminas už ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą - pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui skaičiuotinas nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos - 2019 m. liepos 22 d., kuomet Pareiškėja su pareiškimu „Dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama iškelti Bendrovei bankroto bylą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. prisipažino padariusi nusižengimą, parodė, kad ji tapo įmonės direktore nuo 2016-09-06. Apie mokestinę nepriemoką žinojo, bet nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir E. P. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. 1. 2-6), mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. 1. 8-14), balansai (b. 1. 15-22), išieškojimai (b. 1. 23-29), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką (b. 1. 30, 32, 36), prievolių ataskaitos (b. l. 31, 33, 37), išieškojimo negalimumo aktas (b. 1. 34-35), 2013-2014 metų (duomenys neskelbtini) balansai (b. 1. 38-39), Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbtini) (b. 1. 40-41), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad E. P. turi nuobaudų (b. 1. 45-47), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą. kurią kreditoriai patyrė dėl to. kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip. kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai. kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi: nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog VM1 prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019-10-04 (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną) duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 11 766,29 Eur. Pareiškėja Bendrovės atžvilgiu vykdė (Kauno apygardos teismas 2019-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1916-638/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2019-10-04) priverstinį išieškojimą, priimdama sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), siekdama išieškoti aukščiau nurodytą Bendrovės mokestinę nepriemoką sistemingai nuo 2015 m. gruodžio 29 d. taikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 1 p. buvo priimta trisdešimt penki nurodymai kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų), tuo tarpu vadovaujantis MAĮ 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 4 p. buvo priimtas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-121637 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (suma 6 288,17 Eur), o 2018 m. vasario 12 d. buvo priimtas dar vienas sprendimas Nr. (23.31-08)467-27251 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (suma 6 886,09 Eur), tačiau pastarasis antstolės J. Ž. buvo grąžintas Pareiškėjai su Išieškojimo negalimumo aktu Nr. S19-21259, tuo tarpu 2018 m. spalio 23 d. buvo priimtas dar vienas sprendimas Nr. (23.31-08)467-176502 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (suma 2 131,98 Eur), kurie buvo perduoti vykdyti antstoliams, tačiau šie Pareiškėjos taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvus ir nesėkmingi. Bendrovės mokestinė nepriemoka vis didėjo. Bendrovė ilgą laiką (daugiau kaip trejus metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) nepajėgė atsiskaityti su Pareiškėja, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir Pareiškėjos interesų pažeidimui, Bendrovės vadovė E. P. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos visiškai nevykdė. Vadovaujantis viešai prieinamais teismų pranešimais apie nagrinėjamas bylas iki 2019-09-23 nė vienas iš kreditorių ar vadovė pati, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to. kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos - tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai. kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovė E. P. žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikusi pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

E. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį - susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, pažeidėjos asmenybę. E. P. skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 636 straipsniu.

nutaria:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.