Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-02 · Byla Nr. ATP-378-166/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-01-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
ATP-378-166/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12052-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-378-166/2014
Teisminio proceso Nr.4-68-3-12052-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties, kuria J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. ir nubaustas 7500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „B. S.“ vadovu, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pagal 2012 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus tapo nemokia (LR ĮBĮ 2 str. 8 d.), t.y. jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tuo padarė žalą kreditoriui- valstybei bei pažeidė LR ĮBĮ 8 str. 1 d. ir LR ATPK 50⁶ str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutarimą kaip nepagrįstą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė išsamiai visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai įvertino įrodymus, jų visumą, todėl nepagrįstai jam skyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. Skunde nurodoma, kad teismas, nustatinėdamas tariamą įmonės nemokumą, įmonės turtą lygino su visų (tiek pradelstų, tiek nepradelstų įsipareigojimų) suma, tuo pažeisdamas imperatyvias nuostatas dėl įmokos nemokumo sąlygų nustatymo. Pasak apelianto, teismas nenustatė įmonės pradelstų įsipareigojimų, todėl nepagrįstai konstatavo, jog įmonė 2012 m. buvo nemoki. Pažymima, kad įmonės vadovas J. Ž. 2012 m. kreipėsi į mokesčių administratorių dėl laiku nesumokėtų mokesčių atidėjimo ir mokestinės paskolos sudarymo – administratorius sutiko atidėti mokesčių mokėjimą, kas pasak apelianto įrodo, jog mokesčių administratorius nelaikė, jog įmonė nemoki. Taip pat pažymima, kas bendrovės vadovas 2012-2013 metais, stengdamasis įveikti laikinus finansinius sunkumus, aktyviai ieškojo naujų užsakovų, naujų rinkų, buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, o kai paaiškėjo, kad finansinių sunkų nepavyksta įveikti, J. Ž. iškarto kreipėsi į bankroto administratorių ir teismą. Be to skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti svarbu yra jo padarymo laikas, todėl būtina nustatyti laiką, konkrečią datą – nemokumo laikotarpį, tačiau teismas to nepadarė.

Atsikirtimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

J. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo J. Ž.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-28 nutarimu J. Ž. pripažino kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Nagrinėjamu atveju J. Ž. pripažintas kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. ir nubaustas 7500 Lt bauda, kadangi privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė kreditoriaus teises. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ, 2008 m. liepos 1 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“

Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės trumpalaikį turtą sudaro 5846342 Lt, tuo tarpu mokėtinų sumų ir įsiskolinimų dydis yra 6216118 Lt. 2012 metų pabaigoje įmonės neįvykdytų įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 385902,61 Lt. Šiuo atveju bendrovės mokėtinos sumos įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Nors apeliantas skunde nurodo, jog teismas nenustatė įmonės pradelstų įsipareigojimų, todėl nepagrįstai konstatavo, jog įmonė 2012 m. buvo nemoki, tačiau apie tai, jog įmonė buvo nemoki, išsamiai ir motyvuotai išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime. Iš UAB „B. S.“ 2012 m. balanso matyti, kad įmonė neturi jokio ilgalaikio turto, įmonės vardu jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, registruota nebuvo. Kad įmonė buvo nemoki patvirtina ir tai, kad atsiskaitymui su tiekėjais, tai yra įmonės reikmėms J. Ž. panaudojo asmenines lėšas. Taigi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis įmonė buvo nemoki 2012 metais, todėl pareiga kreiptis dėl bankroto iškėlimo iš esmės atsirado dar 2012 metais. Tai antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, kai kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto iškėlimo. Šiuo atveju įmonės vadovas J. Ž., žinodamas apie UAB „B. S.“ finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „B. S.“ iškėlimo, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto iškėlimo. Nesikreipdamas dėl bankroto iškėlimo J. Ž. galimai tęsė neteisėtus veiksmus (neveikimą). Apelianto atsakomybės nepašalina ir tai, kad stengdamasis įveikti finansinius sunkumus, aktyviai ieškojo naujų užsakovų, rinkų, sudarė pirkimo – pardavimo sutartis. Vis tik LR ĮBĮ 2 str. 8 d. ir 8 str. 1 d. įsakmiai nurodyta kada privaloma kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto. Nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2012 metais, kai įmonė tapo nemoki ir kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Apelianto skunde nurodyti argumentai negali būti pateisinantys jo kaltę. Be to, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, esminių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys PunysNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Punys