Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nukentėjusiajai K. V., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ metalo apdirbimo meistru, gyv. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), dekl.gyv.vt. ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. kaltinamas tuo, kad jis 2014 metų lapkričio 16 d. apie 20.00 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su šeimos nariu - brolio žmona K. V., stipriai ją pastūmė, po to įtraukė į savo kambario vidų, tampė ją sugriebęs už rankų ties pečiais, ne mažiau du kartus įspyrė jai į kairės kojos šlaunį, po to stipriai ją pastūmė, pargriaudamas ant lovos, o jai bandant atsistoti, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaktą, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai K. V. poodines kraujosruvas kaktoje, nugaroje, žastuose, kairėje šlaunyje, tuo sukėlė nukentėjusiajai K. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad pripažįsta, jog vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kaktą ir pastūmė. Tačiau tikrai nespyrė į šlaunį. Jam konfliktuojant su savo sugyventine, buvo triukšmo, jis pajuto, kad kažkas įbėgo į kambarį ir jam tris kartus sudavė į galvą. Vėliau nukentėjusioji įsikabino jam į kaklą, todėl ją pastūmė. Gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiosios. Nesutinka su civiliniu ieškiniu iš dalies, sutiktų atlyginti 2000 litų neturtinę žalą.

Nukentėjusioji K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdus konfliktą nuėjo raminti kaltinamojo, tačiau jis sugriebė ją, pradėjo tąsyti, spardyti, pargriovė ant lovos. Trenkė su ranka į kaktą. Neatleidžia kaltinamajam ir prašo tenkinti civilinį ieškinį, kadangi ji patyrė moralinę žalą.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvenu. Tarp jos ir sugyventinio įvyko šeimyninis paprastas konfliktas. Kaltinamasis buvo išgėręs. Jis ją pastūmė, vaikas pardėjo klykti. Tuomet įbėgo nukentėjusioji, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė į galvą, jie susistumdė, viskas įvyko labai greitai, neigiamai vertina R. V. poelgį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. V. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- R. V. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jo mamos B. V. name gyvena trys šeimos: jo tėvai, jis su sugyventine ir sūnumi bei brolis R. V. su žmona K. V. ir trimis jų nepilnamečiais vaikais. 2014-11-16 per dieną jis išgėrė apie 7 butelius alaus „Fortas“ iš kurių 2 buteliai buvo stipraus alaus. Apie 20.00 val. tarp jo ir sugyventinės Jurgitos įvyko konfliktas, jie apsistumdė, dėl to sūnus L. pradėjo verkti. Jis su sugyventine rėkė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kai jie pykosi į kambarį įbėgo brolio R. žmona K. V. K. atbėgusi ranka trenkė jam per galvą ir griebė jį už megztinio priekinės dalies ir jį suplėšė. Jis stūmė K. ir dešinės rankos krumpliais vieną kartą trenkė jai į kaktą. K. nukrito ant lovos. Viskas įvyko labai greitai. Po to išgirdo, kad K. telefonu iškvietė policiją. Gailisi, kad K. sudavė į kaktą (b.l. 52, 54). Papildomai apklaustas parodė, kad jam konfliktuojant su sugyventine J., į jų kambarį kažkas atėjo ir tris kartus sudavė jam į galvą iš nugaros. Jis buvo nusisukęs nuo kambario durų, bet tai buvo K. Prieš jį stovėjo J., o K. V. atėjo jam iš priekio, ir griebė už megztinio prie kaklo bei pradėjo mosikuotis ranka palei jo veidą. Jis pastūmė K., kuri nukrito ant lovos. Viskas įvyko labai greitai ir jis vieną kartą ranka sudavė K. į kaktą. K. į koją nespyrė, mano, kad ji krisdama užsigavo koją į lovą. Po šio įvykio jis išėjo iš kambario. J. K. stipriai stūmė, bet jos netampė (b.l. 60).

- Nukentėjusioji K. V. parodė, kad 2014-08-28 ji su sutuoktiniu R. V. ir trimis vaikais apsigyveno pas vyro tėvus, Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena ir R. tėvai bei vyro brolis R. V. su sugyventine J. bei sūnumi L. 2014-11-16 apie 19.00 val. grįžusi į namus, matė, kad R. V. neblaivus. Apie 20.00 val. ji išgirdo, kad kitame kambaryje vyksta konfliktas, girdėjo R. balsą, kuris šaukė, keikėsi. Ji išėjo iš savo kambario ir atidarė jų kambario duris. Matė, kaip J. su R. stovėjo vienas prieš kitą. Ji paklausė, kas darosi. R. liepė jai nesikišti. Ji uždarė jų kambario duris ir nuėjo į savo kambarį. Praėjus kelioms minutėms, ji išgirdo, dundesius į sieną ir L. klyksmą. Ji atidarė savo kambario duris ir norėjo eiti pasižiūrėti kas ten vyksta. Tuo metu iš savo kambario išėjo R., o J. stovėjo šalia R. Ji norėjo pasižiūrėti kodėl klykia vaikas, bet R. ją stipriai pastūmė pro atidarytas jos kambario duris. Kad nenukristų ji griebė R. už jo drabužio apykaklės. Kai ji jam įsikabino į jo rūbų apykaklę, R. ją įsitraukė į savo kambarį. R. pradėjo ją tampyti paėmęs už rankų ties pečiais. Ji paleido jo apykaklę. T. R. kokius du ar tris kartus įspyrė jai į kairės kojos šlaunį. Ji bandė R. nustumti nuo savęs. R. ją stipriai pastūmė ir ji nugriuvo ant nugaros, ant jų sofos lovos. Ji bandė stotis nuo lovos ir pajuto smūgį iš kumščio į kaktą. Ji atsistojo nuo lovos ir pabėgo į savo kambarį, tuo metu iš vaikų kambario atėjo jos vyras R. Jos kakta buvo ištinusi ir jai skaudėjo. Ji girdėjo kaip R. pasakė, kad jai nereikėjo kištis, tai nebūtų nukentėjusi, o jei reikės ji gausi ir dar. Ji su R. taikytis nenori ir ji jam neatleis, kad ją mušė (b.l. 16, 17-18).

- Liudytoja J. M. parodė, kad 2014-11-16 apie 20 val. grįžo girtas sugyventinis R. Tarp jų kilo konfliktas, jų vaikas klykė. Išgirdusi vaiko klyksmą, iš kito kambario atbėgo R. brolio žmona K. V., kuri bandė jį nuraminti. R. puolė prie K. V. ir išstūmė ją iš kambario. Vaikui ėmus garsiai klykti, K. V. vėl įėjo į jų kambarį. T. R. pastūmė ją ant lovos ir trenkė jai kumščiu į kaktą. Jos sugyventinis kai girtas yra agresyvus (b.l. 22). Papildomai apklausta J. M. parodė, kad 2014-11-16 tarp jų kilo konfliktas, kurio metu R., ją pastūmė, o sūnus L. pradėjo verkti. Iš kito kambario atėjo K. V. ir paklausė, kas čia darosi, o R. pasakė, kad tai ne jos reikalas. R. priėjo prie K. ir ją išstūmė rankomis iš jų kambario. K. nuėjo į savo kambarį. R. nenurimo ir rėkavo, vaikas verkė. K. vėl išėjo iš savo kambario, nes L. verkė. K. R. su K. apsižodžiavo, R. pradėjo stumti K. iš koridoriaus į jų kambarį. R. stūmė rankomis K. iš priekio, K. įėjo atbula į jų kambarį ir griuvo jų kambaryje ant lovos, kur gulėjo L. K. gulėjo ant lovos, o R. stovėjo prie jos. K. gulėdama ant lovos, griebė R. už džemperio ties kaklu ir jį įplėšė. R. pasilenkęs dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą K. į kaktą. Ar K. sudavė R. per galvą, ji nematė. Po kiek laiko atvyko policija ir R. išsivežė. K. buvo sutinusi kakta. Name buvę kiti šeimos nariai minėto įvykio nematė (b.l. 23-24).

- 2014-11-16 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-15).

- 2014-11-17 specialisto išvadoje Nr.G2978/14(02) nurodyta, kad K. V. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, nugaroje, žastuose, kairėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 26).

- 2014-11-16 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad nukentėjusiosios K. V. kakta sumušta (b.l. 3-6).

- 2014-11-16 asmens alkoholio testo protokole užfiksuotas R. V. apsvaigimas 1,13 promilių (b.l. 64).

- 2014-11-16 įtariamasis R. V. sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka (b.l. 62), 2014-11-18 iš sulaikymo paleistas (b.l. 65).

- 2014-11-18 nutarimu įtariamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 67, 68).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. V. prisipažinimu, nukentėjusiosios K. V. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad R. V. 2014 metų lapkričio 16 d. apie 20.00 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su šeimos nariu - brolio žmona K. V., stipriai ją pastūmė, po to įtraukė į savo kambario vidų, tampė ją sugriebęs už rankų ties pečiais, ne mažiau du kartus įspyrė jai į kairės kojos šlaunį, po to stipriai ją pastūmė, pargriaudamas ant lovos, o jai bandant atsistoti, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į kaktą, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai K. V. poodines kraujosruvas kaktoje, nugaroje, žastuose, kairėje šlaunyje, tuo sukėlė nukentėjusiajai K. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: Jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį – brolio sutuoktinę, į tai, kad nukentėjusioji jam neatleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę –šį nusikaltimą padarė būdamas nebaustas administracine tvarka (b.l. 44), yra dirbantis, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 40), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, R. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimą, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas R. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų–civilinio ieškinio kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (LR BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas, nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad ji patyrė moralinę, neturtinę žalą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo emociškai sukrėsta, ji buvo sužalota savo nepilnamečio vaiko akivaizdoje, dėl ko buvo pažemintas jos, kaip motinos, autoritetas. Teismo nuomone civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, apie patirtą neturtinę žalą, apie tai, kad ji lankėsi pas šeimos gydytoją dėl šio įvykio. Tačiau nors ir nepateikė jokių įrodymų savo neturtinei žalai pagrįsti, tačiau akivaizdu, kad patyrusi smurtą ji patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo emociškai sukrėsta, patyrė stresą, specialisto išvada jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo vertinimu civilinis ieškinys mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 2500 litų neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. V., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. V. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant R. V. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti R. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. V. priteisti K. V. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) arba 724,05 EUR (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 5 euro centus) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.