Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Ž. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d., ir nubausta laisvės atėmimu 8 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš I. Ž. priteista: Valstybinei ligonių kasai 1926,41 Lt gydymo išlaidų ir L. J. 481,64 Lt laidojimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ž. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2005 m. birželio 18 d., apie 15³⁰ val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia virtuviniu peiliu smogė K. V. į dešinę krūtinės pusę, padarydama jam durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės – pilvo žaizdą su septinto šonkaulio, dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų pažeidimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to 2005 m. birželio 18 d., 17³⁰ val., Kaišiadorių ligoninėje nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia nužudė K. V.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašo gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. Ž. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė apeliaciniame skunde minimos dar vienos nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nuteistosios gynėja neginčija savo ginamosios atliktų veiksmų ir kaltės, todėl sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nepagrįstas gynėjos apeliacinio skundo motyvas, kad nuteistoji I. Ž. nužudė K. V. gindamasi nuo jo smurto, peržengusi būtinosios ginties ribas.

Byloje iš tiesų yra specialisto išvada Nr. G 2694/05 (02), kurioje nurodyta, jog I. Ž. kietu buku daiktu padaryti: galimai prieš 2-4 dienas iki apžiūros 2005-06-20 – kairio skruosto sumušimas su kraujosruva burnos ertmės gleivinėje, galimai prieš 1-2 savaites iki apžiūros – kairio klubo sumušimas su poodine kraujosruva, galimai prieš 2-3 savaites iki apžiūros – poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje; sumušimai ir kraujosruvos galėjo būti padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais (t. 1 b. l. 119).

Tačiau nukentėjusiosios L. J. ir B. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dėl šio nusikaltimo kaltas abiejų girtavimas, I. Ž. išprovokuodavo konfliktus, prieš metus ji net liepė motinai pasiimti sūnų, nes nužudys.

Panašiai nukentėjusiosios parodė ir ikiteisminio tyrimo metu: kai negerdavo, K. V. ir I. Ž. sutardavo gražiai, tačiau išgėrę ir apsistumdydavo, ir susimušdavo (t. 1 b. l. 55-56, 64-65).

Liudytoja D. L. teisme patvirtino, jog jos ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi, o tada ji parodė, kad K. V. ir I. Ž. tarpusavyje dažnai pykdavosi, pastaroji dažnai keldavo pavydo scenas (t. 1 b. l. 67-68).

Ši liudytoja pažinojo nuteistąją nuo vaikystės, jų santykiai geri, todėl nėra pagrindo jos įtarti apkalbėjus I. Ž. .

Liudytoja D. R. teisme taip pat parodė, jog muštynės Ivanos ir Kęsto šeimoje buvo ne naujiena.

Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja sakė, kad tarp Ivanos ir Kęsto labai dažnai kildavo įvairūs konfliktai, jie mušdavosi, abu mėgo išgerti (t. 1 b. l. 69-70).

Taigi, I. Ž. nustatytus sužalojimus galėjo padaryti K. V., tačiau tai nevertinama kaip nuolatinio smurto prieš ją apraiška, o tik kaip girtų asmenų abipusių konfliktų pasekmė.

Nuteistajai tokia situacija nebuvo neįprasta ar netikėta, todėl jos gynėja savo apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, jog nuteistoji nuolat jautė pavojų dėl savo gyvybės ir saugumo.

Konfliktas nusikaltimo dieną taip pat kilo kaip girtavimo pasekmė. Ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. nuosekliai parodė, kad kol ji nuėjo miegoti, kompanija išgėrė 3 litrus 9,5 procentų stiprumo alaus. Teisme ji patikslino, jog pati išgėrė apie 700 g alaus.

Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu nuteistoji buvo būtinosios ginties būklėje.

Pagal jos pačios ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jai atsikėlus iš lovos ir atėjus į virtuvę, K. V. gražiai paprašė pinigų alui, nes išvakarėse ji buvo gavusi pašalpą už vaiką. Nuteistoji pasakė neduosianti ir pradėjo šaukti, jog jis eitų valyti krosnių, į ką šis atsakė tai padarysiąs vėliau ir griebė už kelnių kišenės, kur buvo pinigai. Kilo konfliktas, nuteistoji gavo ranka (teisme patikslino – delnu) į veidą, apsigynė nuo jo kambaryje ir norėjo išbėgti, tačiau K. V. griebė už rankovės. Būtent tada I. Ž. nuo spintelės pačiupo peilį ir liepė nustoti pasakiusi, kad jam visa tai gali blogai baigtis. Jam puolus kumščiu (teisme patikslino – užsimojus), nuteistoji smogė peiliu į krūtinę (t. 1 b. l. 96-97, 102-103).

Iš išdėstytų nuteistosios parodymų matyti, jog tai buvo eilinis konfliktas, nekėlęs realaus pavojaus jos gyvybei ar sveikatai.

Nepilnametė liudytoja D. R. konfliktą matė ne nuo pradžių, ji ateidavo ir išeidavo, tačiau pabaigą matė. Teisme ji parodė supratusi, kad konfliktas kilo dėl pinigų, lyg K. V. juos pavogė iš I. Ž. Pirmasis sudavė Kęstas, o Ivana apdraskė jam kaklą. Tada Kęstas griebė ją už plaukų, ši liepė nelįsti. Vyko abipusis mušimasis. Prie krosnies Kęstas užgulė Ivaną, tada ji dūrė.

Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė į virtuvę atėjusi tik kilus triukšmui. Tačiau teisme ji paaiškino, kodėl anksčiau davė tokius parodymus: visko nesakė, nes buvo nemalonu pasakoti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytoją D. R. mačius konflikto antrąją pusę, nes jos parodymai apie griebimą už plaukų, buvimą prie krosnies sutapo su nuteistosios parodymais, šiai atsakinėjant į proceso dalyvių klausimus. Kai kurių detalių nesutapimas (dėl ko konkrečiai kilo konfliktas, kur nuteistoji padėjo peilį po smūgio ir pan.) paaiškinamas tuo, jog liudytoja nematė konflikto pradžios, o jo tikslios eigos nukentėjusioji dėl girtumo galėjo neprisiminti.

Gynėja savo apeliaciniame skunde teigia teismą neįvertinus to, kad liudytojai D. L. ir D. G. iš kito kambario girdėjo nuteistosios frazę ,,Baik muštis“.

Teisėjų kolegija neabejoja buvus šią aplinkybę, tačiau ji nereiškia K. V. kėlus realų pavojų nuteistajai, kadangi pagal jau aptartą specialisto išvadą Nr. G 2694/05 (02) pastarajai konflikto metu galėjo būti padarytas vienas palikęs pėdsaką trauminis poveikis į skruostą, ir tokios apimties K. V. smurto negalima įvardinti kaip pavojingo mušimo. Juo labiau, jog pagal liudytojos D. R. parodymus, konfliktas buvo abipusis.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal susiklosčiusį kaltininkės ir nukentėjusiojo gyvenimo būdą konflikto aplinkybėmis I. Ž. nebuvo būtinosios ginties būklėje, kadangi K. V. kėsinimasis nebuvo pavojingas, realiai ir akivaizdžiai grėsęs jos gyvybei ar sveikatai.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji buvo didelio sumišimo ar išgąsčio būklėje.

Toks situacijos vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 4 ,,Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ išaiškinimą.

Nesant būtinosios ginties, negali būti ir jos ribų peržengimo, todėl nuteistosios I. Ž. veika tyčia nužudžius K. V. negali būti kvalifikuojama, taikant BK 28 str. 3 dalį, o bausmė negali būti skiriama, vadovaujantis BK 28 str. 4 dalimi.

Apeliantė teisi, jog jos ginamoji, peiliu sužalojusi K. V., pati nuėjo pas kaimynus ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tokie jos veiksmai rodo bandymą išvengti sunkesnių padarinių, nors, kaip matyti iš bylos aplinkybių, jis nebuvo sėkmingas ir nukentėjusysis ligoninėje mirė. Ši aplinkybė sutinkamai su BK 59 str. 1 d. 1 p. pripažintina nuteistosios atsakomybę lengvinančia.

Apeliaciniame skunde motyvuojant bausmės švelninimo galimybę, nepagrįstai nurodyta, kad nuteistoji viena augina 14 m. sūnų, kurio nėra kam prižiūrėti.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. pati pripažino, jog jos sūnus gyvena pas močiutę (t. 1 b. l. 102-103), taigi, jis nebuvo ir nėra be priežiūros. Nuteistoji iš tiesų gerai charakterizuojama (t. 1 b. l. 134), tačiau priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, jos charakteristikoje iš gyvenamosios vietos (t. 1 b. l. 135) net neužsimenama apie gerą sūnaus auklėjimą. Darytina išvada, kad tai susiję su tuo, jog jis augo pas močiutę, nors ir laikomas motinos šeimos nariu (t. 1 b. l. 136), už kurį ši gavo pašalpą.

Teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas nustatė, kad nuteistoji netiesioginės tyčios kaltės forma, pagauta pykčio, padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes, nesistengė atlyginti nukentėjusiosioms padarytos materialinės žalos.

Antra vertus, I. Ž. teistumas išnykęs, ji turėjo laikiną darbą pagal darbo biržos viešųjų darbų sutartį, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje gerai charakterizuojama, turi nepilnametį sūnų. Teismas įvertino, jog ir pats nukentėjusysis sudarė sąlygas padaryti nusikaltimą, nes šeimoje buvo toleruojamas girtavimas, jis smurtaudavo.

Teismas pagrįstai nustatė I. Ž. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Tačiau net apeliacinės instancijos teismui pripažinus dar vieną aplinkybę atsakomybę lengvinančia, bausmė nešvelninama, nes pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra gerokai mažesnė už bausmės vidurkį, o apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė šioje situacijoje yra nepakankama bausmei dar labiau sušvelninti.

Teisėjų kolegijos nuomone, I. Ž. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir nėra aiškiai per griežta.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

I. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.