Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-09-15 · Byla Nr. A2.1.-582-1010/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-15
Bylos Nr.
A2.1.-582-1010/2016
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00504-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pažeidėjas
J. P.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-582-1010/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00504-2016-1Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.2.1.2; 2.14.3 (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 15 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šakarnienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, 163⁷ straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vykdanti individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P., vykdydama individualią veiklą pagal pažymą Nr. 661561, 2016 m. liepos 1 d. savo veiklos vykdymo vietoje – mobilioje kebabinėje, adresu (duomenys neskelbtini)., leido D. P. dirbti pardavėjo pareigose (parduoti, saugoti prekes, naudotis elektroniniu kasos aparatu), nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, žodžiu aptarusi darbo sąlygas, pareigas, darbo laiką (dirbti kelias valandas, kol ji bus išvykusi). Patikrinimo metu D. P. aptarnavo vieną klientę, pirkėjai išsirinkus prekę, paėmė iš jos pinigus ir juos apskaitė elektroniniu kasos aparatu Nr. DATECS-56, išdavė kvitą. J. P., būdama darbdavys, nesudarė su D. P. rašytinės darbo sutarties bei prieš vieną darbo dieną teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV apie asmens priėmimą į darbą, ir taip leido jam dirbti nelegalų darbą. Be to, patikrinimo metu, suskaičiavus kebabinės grynus pinigus elektroninio kasos aparato stalčiuje, nustatytas grynųjų pinigų perteklius: pagal elektroninio kasos aparato ataskaitą kasoje turėjo būti 45,35 €, faktiškai rasta 65,59 €, grynųjų pinigų perteklius 20,24 €. J. P. būdama atsakinga už kasos aparatų naudojimo tvarką, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas grynųjų pinigų įtraukimas į apskaitą kasos aparatu bei kebabinėje dirbtų įstatymų nustatyta tvarka tik apmokyti kasininkai, kurie būtų supažindinti su kasos aparato naudojimo instrukcija ir taisyklėmis. Tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio2, 3 ir 6 dalių reikalavimus, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 21 punkto bei „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 23 punkto reikalavimus.

J. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad liepos 1 d. pasijutusi blogai, paprašė savo draugo D. P. vieną valandą ją pavaduoti kebabinėje, kol ji susileis vaistus. Kadangi kebabinėje buvęs D. P. nemokėjo mušti čekių, todėl grynus pinigus dėjo tiesiai į kasos stalčių. Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti kuo švelnesnę baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių : 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos <...>. Pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT nutartis Nr. 2AT-19-2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, jog D. P. pradėjo dirbti realiai: mobilios kebabinės darbo metu D. P. buvo vienintelis atsakingas asmuo kebabinėje, jis saugojo kebabinėje esančias prekes, o pirkėjai išsirinkus prekę, paėmė iš jos pinigus ir juos apskaitė kasos aparatu. Antra, analizuojant bylos medžiagą matyti, jog J. P. ir D. P. santykiai turi darbo sutarties požymių. Pati J. P. nurodė, jog paprašė draugo D. P. pavaduoti ją kebabinėje vieną valandą, t. y. darbdavė ir darbuojas susitarė dėl tam tikro darbo atlikimo. Tai, jog D. P. pardavė prekę bei apskaitė ją kasos aparatu rodo, kad ir D. P. suprato, jog yra sutarta dėl jo, kaip pardavėjo pareigų ir jis turi pardavinėti prekes. Akivaizdu, jog būnant kebabinėje D. P. buvo pavesta ir jis turėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai. Nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (LVAT nutartis Nr. N575-3202/2011). Nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog buvo gautas pelnas. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad J. P. susitarė su D. P. dėl darbo kebabinėje, D. P. pardavė prekę, už kurią gavo apmokėjimą, kurį apskaitė kasos aparatu. Taigi D. P. atliko veiksmus, dėl kurių J. P. turėjo naudos. Trečia – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir apie D. P. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-26 nutarimas byloje Nr. ATP-34-557/2016).

Motyvuojamoji dalis

J. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga: Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus vyresniosios specialistės S. V. tarnybiniu pranešimu, Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-5345, Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 1 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. (14.10) FR1050-1912, D. P. rašytiniu paaiškinimu, Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Šilalės poskyrio 2016 m. liepos 1 d. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktu Nr. (14.10) FR1049-782, Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Šilalės poskyrio 2016 m. liepos 5 d. dokumentų poėmio aktu Nr. (14.10) FR0707-2431, Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. liepos 21 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. (14.10) FR1050-2030 ir kita bylos medžiaga.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, kad J. P. leido D. P. nelegaliai dirbti, be to, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas grynųjų pinigų įtraukimas į apskaitą kasos aparatu, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, 163⁷ straipsnio 3 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014, (Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-26 nutarimas byloje Nr. ATP-34-557/2016 ir kt.).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta J. P. administracine tvarka niekada nebausta, nelegalus darbuotojas kebabinėje dirbo trumpą laiką, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, jos veiksmais didelė reali žala valstybės ir socialinio draudimo biudžetams nepadaryta, pažeidėjos verslas nėra itin pelningas, priklausantis nuo sezono, oro sąlygų, ji verčiasi prekyba su verslo liudijimu taip pat studijuoja. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis.

Pažymėtina, jog asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes.

Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – J. P. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jai mažesnes, negu numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies bei ATPK 163⁷ straipsnio 3 dalies sankcijose, baudas.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 straipsniais,

nutaria:

J. P. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, 163⁷ straipsnio 3 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį - 100 € (vieno šimto eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163⁷ straipsnio 3 dalį ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį - 50 € (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai J. P. skirti 100 € (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 16060382773, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šakarnienė