Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. e2-13472-845/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2-13472-845/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08132-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
AB “Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo
UAB „Tonora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13472-845/19Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08132-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.1; 2.6.39.2.5; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,dalyvaujant ieškovo atstovui D. J.,atsakovo atstovei S. K.,trečiojo asmens atstovui T. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui AB “Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtos sumos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Tonora“.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui AB “Energijos skirstymo operatorius“ dėl 6000 Eur išmokėtos sumos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovas ir tretysis asmuo 2016-12-21 sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraudė įvairų valdomą turtą. Pažymėjo, jog 2017-10-31 dėl elektros įrenginių gedimo atsakovo eksploatuojamame elektros tinkle, buvo sugadinta draudėjui priklausanti įranga – graviravimo mašina Mercury III. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl draudėjui išmokėta 6000 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas CK 6.1015 str. pagrindu įgijo teisę į atsakingą asmenį – atsakovą. Be to, pagal CK 6.270 str. 1 d., atsakovo veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl jam kyla atsakomybė ir kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui.

Atsakovas AB “Energijos skirstymo operatorius“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė atsakovui paklausimą dėl naktį dingusios elektros, kuriuo prašė pateikti informaciją, susijusią su įvykiu; atsakovas paaiškino, jog elektros energija į draudėjo objektą yra tiekiama 0,4 kV kabelių linija iš 10/0,4 transformatorinės TR-13, esančios (duomenys neskelbtini); 2017 m. spalio 31 d., nuo 00:24 val. iki 01:15 val., vykdant operatyvinius perjungimus tinkle, šalinant gedimą, buvo atjungtas elektros energijos tiekimas transformatorinei SP-10, esančiai (duomenys neskelbtini) (elektros energijos atjungimas truko 51 minutę); dėl šių aplinkybių buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir kitoms transformatorinėms, kurioms tiekiama elektros energija iš Transformatorinės SP-10, tame tarpe ir 10/0,4 kV Transformatorinei TR – 13, iš kurios tiekiama elektros energija draudėjui; atsakovė taip pat paaiškino, jog nurodytas gedimas tinkle negalėjo turėti įtakos draudėjo prietaisų veikimui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 44030 nurodė, kad atsakovo darbuotojai draudėjo elektros tinkluose, kuriais jam yra tiekiama elektros energija (0,4 kV tinklas iš transformatorinės TR–13), 2017 m. spalio 31 d. jokių elektros tinklo sutrikimų, virš įtampių, avarijų ar pan. nenustatė. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 4325920 informavo ieškovą, kad įvykio metu objekte trumpalaikis elektros energijos tiekimas į atsakovo objektą buvo nutrauktas dėl avarinio gedimo, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą.

Tretysis asmuo UAB „Tonora“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir draudėjo UAB „Tonera“ (trečiojo asmens) buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis Nr. GJELT2358333 Priedas Nr. 1, kuria buvo apdraustas trečiajam asmeniui priklausantis turtas – baldai, inventorius, biuro įranga, kompiuterinė technika, detalizuojant konkrečius draudžiamuosius įvykius, įskaitant ir elektros įtampų svyravimus (e.b.l. 11, 14). Draudimo sutarties galiojimo metu, 2017 m. spalio 31 d., įvyko įvykis, kurio metu, dingus elektrai, buvo sugadintas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), - graviravimo mašina Mercury III, nes perdegė lazerio maitinimo blokas ir lempa (e.b.l. 3, 16-18, 23). Iš defektacijos akto matyti, jog nustatytas graviravimo mašinos Mercury III Co2 lempos šaltinio gedimas (e.b.l. 3). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą atlyginti draudėjui 6000 Eur žalą pagal Draudimo sutartį (e.b.l. 22). Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė atsakovui paklausimą Nr. S04-69217 dėl naktį dingusios elektros, kuriuo prašė pateikti informaciją, susijusią su įvykiu: įvykio priežastis ir jo kaltininkus (e.b.l. 20). Atsakovas 2017-12-01 rašte nurodė, jog elektros energija klientui, adresu (duomenys neskelbtini), tiekiama 0,4 kV kabelių linija iš 10/0,4 transformatorinės TR-13; bendrovės elektros tinklas iš TR-13 2017-10-31 dirbo normaliu režimu, tinklo gedimų, galinčių nulemti įtampos svyravimus, užfiksuota nebuvo; vykdant operatvynius perjungimus 10 kV elektros tinkle 2017 m. spalio 31 d., nuo 00:24 val. iki 01:15 val., buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas transformatorinei TR-13; minėtas gedimas negalėjo turėti įtakos draudėjo prietaisų veikimui (t.y. elektros energijos dingimas negali būti priežastis elektros prietaisams sugesti) (e.b.l. 91). 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, prašydamas atlyginti 6000,00 Eur už 2017 m. spalio 31 d. įvykusį įvykį, dėl kurio perdegė draudėjo lazerio maitinimo blokas ir lempa (e.b.l. 15). Atsakovas 2019 m. vasario 6 d. raštu informavo ieškovą, kad 2017-10-31 dėl avarinio gedimo buvo užfiksuotas galimas trumpalaikis elektros energijos tiekimo sutrikimas; paaiškino, jog remiantis Taisyklių 81.1 p., elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas per mažiau nei 24 valandas, todėl pagal Taisyklių 152.9 p. operatoriui nekyla pareiga atlyginti nuostolius (e.b.l. 4-5). Išrašas iš atsakovo informacinės sistemos patvirtina, kad gedimas tinkle įvyko dėl linijos įžemėjimo (e.b.l. 69).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas atsakovo atsakomybę kildino iš CK 6.266 str. ir 6.270 str. 1 d. nuostatų. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų fakto ar neveikimo. Pasak atsakovo, jis tinkamai vykdė elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą, todėl jam nekyla atsakomybė už trečiojo asmens turtui padarytą žalą.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 str., visų pirma svarbu pažymėti, jog byloje konstatuota, kad atsakovas vykdo skirstomųjų elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą bei užtikrina patikimą ir saugų elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais visoje Lietuvoje (e.b.l. 102). Taigi atsakovas yra įvado į KAS nuo transformatorinės, KAS savininkas (e.b.l. 94-95), kuris vykdo šių įrenginių eksploatavimą, prižiūri juos ar tvarko. Byloje nustatyta, kad elektros energija į draudėjo objektą yra tiekiama 0,4 kV kabelių linija iš 10/0,4 transformatorinės TR-13, esančios (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 94-95). Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas, būdamas įrenginių savininku ir prižiūrėtoju, veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Tinklų eksploatavimo taisyklių 130 punktas nustato, jog eksploatuojamieji statiniai yra sistemingai apžiūrimi; statinių apžiūros tikslas – laiku pastebėti ir teisingai įvertinti jų konstrukcijų defektus bei pažeidimus, siekiant neatidėliotinai parengti ir įvykdyti priemones, stabdančias tolesnį jų plitimą. Byloje esantis transformatorinės TR-13 eksploatavimo žinialapis patvirtina, jog 2014-02-13 buvo atlikta TR planinė apžiūra prieš remontą; 2015-07-02 atliktas TR-13 planinis remontas, o 2015-07-30 – atliktas TR-13 remontas (e.b.l. 92). Taigi, atsakovas, kaip asmuo atsakingas už elektros tinklų eksploatavimą, pareigas, susijusias su transformatorinės priežiūra vykdė tinkamai.

Atsakovo atstovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (e.b.l. 91) nustatyta, kad šalinant gedimą, buvo vykdomas trumpalaikis transformatorinės SP-10 elektros energijos tiekimo atjungimas, iš kurios tiekiama elektros energija ir Transformatorinei TR-13. Byloje konstatuota, kad draudėjui elektros energija buvo tiekiama iš Transformatorinės TR-13, esančios (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog Elektros energetikos įst. 71 str. 2 d. nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 130 p. nustato, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas veikė pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu iš UAB „SERIDECO“ 2017 m. lapkričio 3 d. defektacijos akto turinio matyti, jog jame nenurodyta, kad elektros įrangos gedimą tiesiogiai sąlygojo elektros energijos tiekimo nutraukimas. Defektacijos akte nurodomas gedimas – Co2 lempos gedimas. Šių faktinių aplinkybių kontekste teismas negali ignoruoti aplinkybių, jog ieškovas 2017 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo, susijusios su įvykiu (e.b.l. 20) ir atsakovas 2017-12-01 rašte nurodė, jog bendrovės elektros tinklas iš TR-13 2017-10-31 dirbo normaliu režimu, tinklo gedimų, galinčių nulemti įtampos svyravimus, užfiksuota nebuvo; vykdant operatvynius perjungimus 10 kV elektros tinkle 2017 m. spalio 31 d., nuo 00:24 val. iki 01:15 val., buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas transformatorinei TR-13; minėtas gedimas negalėjo turėti įtakos draudėjo prietaisų veikimui (t.y. elektros energijos dingimas negali būti priežastis elektros prietaisams sugesti) (e.b.l. 91). Nepaisant šių aplinkybių, o ypatingai, jog tinklo gedimų, galinčių nulemti įtampos svyravimus, užfiksuota nebuvo, ieškovas įvykį pripažino draudiminiu. Taigi teismui nėra aišku, kokiu pagrindu įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Pagal Įmonių turto draudimo sutartį, ieškovas apdraudė trečiajam asmeniui priklausantį turtą – baldus, inventorių, biuro įrangą, kompiuterinę techniką ir nuo elektros įtampų svyravimų (e.b.l. 11, 14), tačiau byloje duomenų, pagrindžiančių šį draudiminį įvykį – įtampos svyravimus, nėra (CPK 178 str.).

Taigi nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad elektros energija dingo draudėjo objekte, nėra pakankama išvadai, jog elektros prietaisai sugedo būtent dėl šios priežasties. Įvertintina ir tai, kad ieškovas, būdamas savo veiklos profesionalu, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad draudėjui priklausantis turtas buvo sugadintas dėl elektros įrenginių gedimo atsakovo eksploatuojamame elektros tinkle, o būtent: nepateikė specialistų ar kitų kompetentingų asmenų parengtų aktų, išvadų ar pan. Ieškovo pateikti įrodymai byloje nėra pakankamai išvadai, kad būtent elektros energijos tiekimo atjungimas sąlygojo draudėjo įrangos gedimą.

Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą priteisti ieškovo sumokėtą 6000 Eur sumą trečiajam asmeniui.

Pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 93 str. 1 d., iš ieškovo priteistinos 16,13 Eur dydžio pašto išlaidos į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui AB “Energijos skirstymo operatorius“ dėl išmokėtos sumos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, j.a.k. 110057869, į valstybės biudžetą 16,13 Eur (šešiolika Eur ir 13 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė