Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. atstovės pagal įstatymą N. B. ir jo gynėjos advokatės Reginos Butnevičienės bei nuteistojo A. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskiriant jam tuos pačius įpareigojimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai

5. Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjos, nuteistojo K. S. atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies – nukentėjusiajam V. P. priteistą turtinės žalos dydį sumažinti iki 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl V. P. dviračio vagystės

8. Todėl kolegija pripažįsta, kad teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis nuteistieji K. S. ir A. Č. slapta pagrobė 200 Eur vertės V. P. dviratį. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Veikos padarymo metu galiojo (ir tebegalioja iki šiol) 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1030 (TAR, 2017, Nr. 2017-14215). Šiuo atveju nuteistieji K. S. ir A. Č. pavogė 4 MGL (200 Eur ÷ 50 MGL = 4 MGL) vertės turtą, kas atitinka nedidelės vertės požymį. Atsižvelgiant į tai, ši nuteistųjų nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo (dėl nustatytos pagrobto dviračio vertės) faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamai nustatyto nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydžio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio1, 3 ir 4 punktai).

9. Perkvalifikavus K. S. ir A. Č. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, iš naujo sprendžiamas bausmės jiems skyrimo klausimas, atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir motyvus. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovaujasi BK 41, 54, 61, 91 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes.

10. Nuteistųjų K. S. ir A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jų padaryta nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį V. P. yra baudžiamasis nusižengimas, ši veika tyčinė, baigta. Abu nuteistieji yra nepilnamečiai, pakaltinami.

11. Nuteistasis A. Č. anksčiau nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka, jis niekur nesimoko, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šeimoje jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jam diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai. Atsižvelgusi į šiuos bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. Č. už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas lygus minimaliam (BK 48 straipsnio 2 dalis). Nuteistajam A. Č. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos iš naujo – iš pradžių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmės apimamos (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį), o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies sudedamos ir jam paskirta subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, mažinama vienu trečdaliu.

12. Nuteistasis K. S. jau teistas už įvairias nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas veikas jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat jis baustas administracine tvarka, nors iki suėmimo mokėsi, tačiau mokymosi įstaigos administracijos charakterizuojamas itin neigiamai, jam diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Atsižvelgusi į šiuos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog K. S. už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį skirtinas areštas, šiek tiek didesnis už minimalų jo terminą. Nuteistajam K. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos iš naujo – iš pradžių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmės apimamos (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį), o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies sudedamos ir jam paskirta subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, mažinama vienu trečdaliu. Galiausiai ši jam paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

13. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį ir 64 straipsnio 3 dalį, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Todėl, siekiant nepabloginti nuteistųjų teisinės padėties, bendrinant jiems paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš jų pridedamos švelnesnių bausmių dalys tokios, kokias jiems parinko pirmosios instancijos teismas, t. y. lygios minimaliems jiems paskirtų bausmių dydžiams, numatytiems baudžiamajame įstatyme. Tai paaiškina, kodėl nuteistajam K. S. galutinės subendrintos bausmės dydis nesikeičia.

Dėl nuteistajam K. S. paskirtos bausmės švelninimo

14. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. S. atstovė pagal įstatymą N. B. ir jo gynėja advokatė prašo sušvelninti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės realus vykdymas pakenks tiek jo paties, tiek ir jo motinos bei jos kitų nepilnamečių vaikų emocinei bei materialinei gerovei. Tačiau nuteistajam K. S. paskirtos bausmės švelninimui pagrindo nėra.

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).

16. Pagal BK 91 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

17. Už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas K. S. už tris nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydžius nustatė mažesnius už jų vidurkį. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, kadangi tik realiu šios bausmės vykdymu galima pasiekti bausmei keliamus tikslus. Teisėjų kolegija su tuo sutinka.

18. Vertinant skundžiamą nuosprendį, nustatyta, kad skirdamas bausmę nuteistajam K. S. pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartų reikalavimų laikėsi ir bausmę jam paskyrė tinkamai. Teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – jis padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, dalį šių veikų jis padarė iš savanaudiškų paskatų – siekdamas pasipelnyti, dėl kitų nusikaltimų padarymo suveikė vaikiški, lengvabūdiški sumetimai – siekis pasivažinėti svetimais automobiliais. Teismas įvertino ir nuteistojo K. S. asmenybę – jis yra nepilnametis, iki sulaikymo mokėsi, tačiau mokymosi įstaigos administracijos charakterizuojamas itin neigiamai (dėl jo buvo imtasi visų galimų priemonių sėkmingam lavinimosi procesui užtikrinti, jam buvo skirtas namų mokymas, tačiau jis atsisakydavo dirbti, mokytojų nebuvo randamas namuose sutartu laiku, į įvairias pastabas reaguodavo neadekvačiai, keikėsi, jo mokymosi rezultatai prastėjo). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis praeityje buvo teistas išimtinai už nusikalstamas veikas nuosavybei, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso 4 nusikaltimai), BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį (iš viso 2 nusikaltimai), naujas nusikalstamas veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dalį šių veikų jis padarė netrukus po vėliausio apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo. K. S. diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, jo šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Iš informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad K. S. sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, šeimos narių tarpusavio santykiai yra artimi, K. S. motina stengiasi rasti su juo bendrą kalbą, suaugę šeimos nariai padeda motinai spręsti iškylančias problemas dėl nepilnamečių brolių, netoleruoja jų netinkamo elgesio. Spręsdamas K. S. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, teismas, be viso to, atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į visų šių išdėstytų bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad nepaisant labai jauno amžiaus (tėra 16 metų) nuteistasis K. S. charakterizuojamas išimtinai neigiamai, jis sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, neturi jokio noro ir nededa jokių pastangų savo elgesį keisti teigiama linkme, kritiškai nevertina nei savo neteisėtų veiksmų, nei jais sukeliamų pasekmių.

19. Tokiam itin neigiamam K. S. elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė nei šeimos palaikymas bei auklėjimas, sąlygų augti bei tobulėti sudarymas tiek mokymosi įstaigos, tiek namuose, netgi ankstesniais nuosprendžiais jam taikytos poveikio priemonės bausmės vykdymo atidėjimo metu (įspėjimai, elgesio apribojimas). Tai rodo, kad nuteistojo gyvenimo būdas iš esmės yra orientuotas ne į savo tikslų siekimą teisėtais būdais ir priemonėmis, bet į betikslį laisvalaikio praleidimą netinkamai pasirinktų draugų rate, kas neabejotinai skatina neteisėtą jo elgesį. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, leidžia daryti išvadą, jog K. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Įvertinus visa tai, K. S. už nusikalstamas veikas parinkta griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, yra teisinga ir pagrįsta. Skundžiamu nuosprendžiu jam nustatyti šios bausmės dydžiai yra žymiai mažesni už sankcijose numatytus jų vidurkius. Todėl K. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Priešingai, tokios bausmės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 ir 91 straipsniai).

20. Teisėjų kolegija nenustatė jokių požymių, kurių pagrindu būtų galima nuteistajam K. S. švelninti paskirtą bausmę ar dar kartą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, galima pasiekti tik vienintele – realia laisvės atėmimo bausme. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti K. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Švelninti nuteistojo K. S. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens ir jo šeimos interesus taip pat pagrindo nesudaro.

Dėl kitų civilinių ieškinių

21. Abiejuose apeliaciniuose skunduose prašoma sumažinti nukentėjusiesiems A. O. ir A. K. priteistos turtinės žalos dydžius. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. S. atstovė pagal įstatymą ir jo gynėja advokatė taip pat prašo sumažinti nukentėjusiesiems V. Č. ir O. Š. priteistos turtinės žalos dydžius, o nuteistasis A. Č. savo apeliaciniame skunde prašo šių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius išvis atmesti. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad turtinei žalai atsirasti turėjo įtakos ir pačių nukentėjusiųjų neatsargus elgesys ir atsainus požiūris į savo turtą, be to, nukentėjusieji nepagrindė jiems padarytos turtinės žalos dydžio rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais ir reikalavimais nesutinka.

22. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019).

23. Iš nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio matyti, kad jis dėl neteisėtų nuteistųjų K. S. ir A. Č. veiksmų patyrė 711,10 Eur turtinę žalą už apgadintą jo automobilį „Opel Zafira“. Byloje nustatyta, kad nuteistieji K. S. ir A. Č. iš nukentėjusiojo A. K. pavogę automobilį juo važinėjosi ir jį apgadino. Nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad atgavus pavogtą automobilį jis nebeužsivedė, todėl jį teko remontuoti. Nukentėjusysis pateikė UAB „M.“ PVM sąskaitą – faktūrą ir kvitą, iš kurių matyti, kad automobilio „Opel Zafira“ remontas jam kainavo 711,10 Eur (2 t., 64 – 65 b. l.). Atsižvelgiant į tai, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nukentėjusiajam A. K. padaryta turtinė žala pagrįsta įrodymais, ji atsirado dėl neteisėtų K. S. ir A. Č. tyčinių veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžiu ir jos pagrįstumu.

24. Panašiai kaip ir nukentėjusiojo A. K. atveju dėl neteisėtų nuteistųjų K. S. ir A. Č. tyčinių veiksmų nukentėjusieji A. O. ir V. Č. patyrė turtinės žalos, kuri iki šiol jiems nebuvo atlyginta. Byloje nustatyta, kad K. S. ir A. Č. iš A. O. ir V. Č. skirtingu metu pavogę jų automobilius – atitinkamai „Audi A4“ ir „Citroen Xsara“, su jais važinėjosi ir juos apgadino, taip padarydami nukentėjusiesiems turtinę žalą. Sutiktina su apeliantais, kad nukentėjusieji A. O. ir V. Č. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių apgadintų automobilių remonto kainas. Kita vertus, nukentėjusieji parodė, kad dėl automobilių remonto jie tarėsi su automobilių serviso darbuotojais, kurie jiems nurodė kainas už atitinkamus automobilių remonto darbus. Nukentėjusieji parodė, kokie konkretūs remonto darbai reikalingi jų automobiliams sutvarkyti bei kiek tokie darbai jiems kainuos. Didžioji dalis automobiliams padarytų apgadinimų atsispindi ir jų apžiūrų protokoluose (1 t., 43 – 55 b. l.; 3 t., 158 – 172 b. l.). Nukentėjusysis A. O. parodė, kad automobilio remontas jam kainuos 870 Eur, o nukentėjusysis V. Č. parodė, kad jam tai kainuos 290 Eur. Nors nukentėjusieji negalėjo pateikti automobilių remonto sąmatų (jie jų neprašė išrašyti) teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis jų automobilių remonto išlaidomis, kurios šiuo atveju didesnių abejonių nekelia. Kaip matyti, jie domėjosi, kiek jiems kainuos automobilių remontas, tačiau iki šiol automobilių neremontavo (A. O. tam neturėjo pinigų, o V. Č. – laiko). Todėl toks duomenų trūkumas (nėra nukentėjusiųjų automobilių remonto sąmatų) nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytais jų automobilių apgadinimais bei jų kaina. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiųjų A. O. ir V. Č. civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl tenkinami visiškai. Mažinti nukentėjusiesiems priteistus turtinės žalos dydžius teisėjų kolegija pagrindo nenustatė, jie atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra aiškiai per dideli.

25. Dėl nukentėjusiajam O. Š. priteistos turtinės žalos dydžio, visų pirma, pažymėtina, kad nukentėjusysis savo automobilio išvis neteko. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistieji K. S. ir A. Č. iš nukentėjusiojo V. Č. pavogtą automobilį „Citroen Xsara“ išmainė į nukentėjusiojo O. Š. automobilį „Opel Vectra“, kurį vėliau nuteistieji pridavė į metalo laužo supirktuvę. Iš nukentėjusiojo O. Š. civilinio ieškinio matyti, kad jis savo automobilį „Opel Vectra“ įvertino 250 Eur ir šią sumą prašė priteisti iš nuteistųjų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis O. Š. prašomos priteisti turtinės žalos dydį sumažino iki 150 Eur sumos, kurią, anot nukentėjusiojo, jis būtų gavęs už automobilį metalo laužo supirktuvėje. Vadovaudamasis šiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam O. Š. priteisė 150 Eur turtinei žalai atlyginti už prarastą automobilį „Opel Vectra“ dėl neteisėtų nuteistųjų tyčinių veiksmų. Atsižvelgiant į visa tai bei įvertinus, kad įvykio metu automobilis „Opel Vectra“ buvo važiuojantis, toks pirmosios instancijos teismo nustatytas turtinės žalos dydis yra protingas ir teisingas, jį dar labiau mažinti pagrindo nėra.

26. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam V. Č. nepagrįstai priteisė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi tam nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Iš tiesų, automobilis „Citroen Xsara“ yra registruotas I. J. V. vardu. Tačiau kaip parodė liudytoja apklausta pati I. J. V. ir nukentėjusysis V. Č., faktinis automobilio savininkas yra būtent V. Č., kadangi jis automobiliu naudojasi, juo rūpinasi ir prižiūri. Vadinasi, V. Č., o ne I. J. V. mokės už automobilio „Citroen Xsara“ remontą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai turtinę žalą už nuteistųjų apgadintą automobilį „Citroen Xsara“ priteisė nukentėjusiajam V. Č..

27. Negalima sutikti su nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusiajam O. Š. turtinė žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo aplaidumo, o ne dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis O. Š. turtinę žalą patyrė ne vien dėl to, kad išmainė savo automobilį „Opel Vectra“ į nuteistųjų iš nukentėjusiojo V. Č. pavogtą automobilį „Citroen Xsara“, bet iš esmės dėl to, kad nuteistieji O. Š. automobilį „Opel Vectra“ pridavė į metalo laužo supirktuvę. Dėl tokių neteisėtų nuteistųjų K. S. ir A. Č. tyčinių veiksmų nukentėjusysis O. Š. neteko savo turto – automobilio „Opel Vectra“, todėl nuteistieji turi jam atlyginti padarytą turtinę žalą.

28. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. nurodo, kad, sprendžiant turtinės žalos dydžio klausimą, turi būti įvertinamas ir pačių nukentėjusiųjų neatsargumas disponuojant savo turtu. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Tačiau nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad žala nukentėjusiesiems atsirado dėl didelio jų pačių neatsargumo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų automobilius nuteistieji paėmė be jų žinios ir sutikimo bei naudojosi savo nuožiūra, patys padarydami nukentėjusiesiems turtinę žalą, t. y. dalį automobilių apgadino, vieną iš jų pridavė į metalo laužo supirktuvę. Todėl vien tai, kad nuteistiesiems susiklostė palankios sąlygos padaryti vagystes ir jomis jie pasinaudojo (A. K. raktelius paliko savo automobilyje, A. O. atveju jo draugė įsileido nuteistuosius į butą, iš kur jie patys pasiėmė matomoje vietoje padėtus automobilio raktelius), jų baudžiamosios atsakomybės nešalina ir nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžio.

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Č. prašo nurodyti kiekvienai iš atstovių pagal įstatymą tenkančią atlyginti nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dalį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai 14 – 18 metų amžiaus nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokių subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis : ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kaip matyti iš bylos, tiek K. S., tiek A. Č. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų metu buvo nepilnamečiai. Duomenų apie jų turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių išieškojimas, byloje nėra. Todėl, tokiu atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinių ieškovų – nukentėjusiųjų A. O., A. K., V. P., V. Č. ir O. Š. interesus, buvo būtina nustatyti papildomus K. S. ir A. Č. prievolių dėl turtinės žalos atlyginimo subjektus, kuriems pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taip ir padarė, nustatęs, kad nukentėjusiesiems turtinė žala priteisiama solidariai iš nuteistųjų K. S. ir A. Č., o jiems neturint turto ir pajamų, subsidiariai iš K. S. atstovės pagal įstatymą N. B. ir A. Č. atstovės pagal įstatymą V. Č.. Tuo atveju, jei būtų nustatyta kiekvienai iš atstovių pagal įstatymą tenkanti atlyginti nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dalis, tai apribotų nukentėjusiųjų interesus gauti kuo greitesnį žalos atlyginimą. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kad nuteistųjų atstovės pagal įstatymą turi pareigą subsidiariai atlyginti nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą bei proceso išlaidas valstybei tik iki tol, kol nuteistieji sulauks pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis tikslinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį :

K. S. nusikalstamą veiką (dėl V. P. dviračio vagystės), kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti areštą 15 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir kitas bausmes, paskirtas 2019-10-01 teismo nuosprendžiu, subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir jam paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams.

A. Č. nusikalstamą veiką (dėl V. P. dviračio vagystės), kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti laisvės apribojimą 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir kitas bausmes, paskirtas 2018-10-01 teismo nuosprendžiu, subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu : 1) mokytis arba dirbti; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės apribojimo, paliekant jam tuos pačius įpareigojimus.

Nukentėjusiajam V. P. priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 200 Eur, priteisiant jį solidariai iš K. S. ir A. Č., o jiems neturint turto ir pajamų, subsidiariai iš K. S. atstovės pagal įstatymą N. B. ir A. Č. atstovės pagal įstatymą V. Č..

Nustatyti, kad K. S. atstovės pagal įstatymą N. B. ir A. Č. atstovės pagal įstatymą V. Č. pareiga subsidiariai atlyginti nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą ir proceso išlaidas valstybei pasibaigia, kai atitinkamai K. S. ir A. Č. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.