- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- T-1188-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52430-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 59-203 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. Ž. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir R. Ž. paskirta galutinė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtą bausmė įskaitytas R. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. spalio 11 išbūtas laikas (dvi paros) ir pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. vasario 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. vasario 1 d., paskirtos bausmės ? dalį nuteistasis atliko 2018 m. balandžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 25 d. – trys mėnesiai ir septynios dienos.
Nuteistasis R. Ž. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas pirmą kartą. 2018 m. spalio 25 d. vykusio posėdžio metu Komisija nutarė nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. vasario 1 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. vasario 1 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis R. Ž. anksčiau teistas penkis kartus. Pirmojo teistumo metu nuteistasis buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo R. Ž. pripažįsta ir gailisi. Nuteistajam vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygų jis nepažeidė. Taip pat R. Ž. vieną kartą taikyta laisvės apribojimo bausmė, kuri, padarius nusižengimą, buvo pakeista keturiasdešimt penkių parų arešto bausme. Nuteistasis teigia, kad alkoholinius gėrimus vartojo saikingai, yra padaręs nusikalstamų veikų apsvaigęs nuo alkoholio, šį nusikaltimą taip pat. R. Ž. neigia bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą. Nuteistojo asmens byloje nerasta informacijos apie narkotinių medžiagų vartojimą, taip pat nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose šios bausmės atlikimo metu. R. Ž. neneigia saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, yra padaręs nusikalstamų veikų apsvaigęs nuo alkoholio. Pasak nuteistojo, išgėręs alkoholio netampa agresyviu, tačiau apsvaigimo nuo alkoholio būsena sumenkina jo gebėjimą socialiai priimtinais būdais spręsti iškilusias problemas. Nėra fiksuota R. Ž. alkoholio vartojimo atvejų įkalinimo įstaigoje šios bausmės atlikimo metu. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jam reikalingi kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose. R. Ž. patiriamos stresinės situacijos, kurių metu sustiprėja nepajėgumo kontroliuoti savo gyvenimą jausmas, menkina jo saviveiksmingumą, mažina savivertę, stiprina polinkį slopinti patiriamus jausmus, išgyvenimus, mažina gebėjimą socialiai priimtinais būdais tvarkytis su sunkumais. Savo galios jausmą, saviįvaizdį, jį frustruojančiose situacijose nuteistasis palaiko per sunkumų impulsyvų išveikimą asocialiu elgesiu. R. Ž. neigia psichiatrijos gydymąsi, savižudiško elgesio istoriją, pamini, kad autoavarijoje buvo patyręs galvos traumą. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla, nebrandžiu elgesiu) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendžiant rizika nusikalsti ateityje didėtų. R. Ž. socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas jis palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti, tačiau nuteistojo nusikalstamai veiklai būdingi kitus kontroliuojančio elgesio požymiai, emocinės kontrolės praradimai, t. y. impulsyvus siekis greitai pagerinti savo emocinę būseną, nebrandžiu elgesiu patenkinti savo norus bei poreikius. R. Ž. kyla sunkumų sprendžiant iškilusias problemas, jis stokoja savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių sau ir kitiems numatymo, tinkamo socialinės situacijos įvertinimo įgūdžių. Nuteistasis deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, pasikeitusiu požiūriu į gyvenimą. R. Ž. būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio pasekmių nenumatymas, nuteistojo nusikalstamam elgesiui daro įtaką impulsyvus elgesys, jų nekoregavimas didintų pakartotino nusikalstamumo riziką ateityje. R. Ž. neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Nuteistasis visiškai prisiima kaltę dėl savo nusikalstamos veiklos, suvokia, kad jai įtaką daro jo momentinis elgesys, pasekmių nenumatantis mąstymas. R. Ž. taikosi su priežiūros sąlygomis Vilniaus pataisos namuose, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, nefiksuota jo konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais, tačiau nuteistasis yra pažeidęs laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygas. R. Ž. supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi šiomis nuostatomis vadovautis. Šiuo metu stebima ganėtina nuteistojo motyvacija išvengti nusikalstamo elgesio ateityje. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų R. Ž. nereiškia. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis baustas ir skatintas nebuvo. R. Ž. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, Vilniaus pataisos namuose baigė psichoedukacinę „Agresijos ir autoagresijos programą“. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, taip pat teigia, kad yra baigęs technikumą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pasak R. Ž., laisvėje apie 15 metų dirbo baldų įmonėje. Vilniaus pataisos namuose nuteistais dirba skalbykloje, tačiau nesimoko. Po paleidimo į laisvę R. Ž. planuoja įsidarbinti baldų įmonėje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nuteistojo teigimu, iki įkalinimo pagrindinis jo finansų šaltinis buvo darbo užmokestis. Šiuo metu R. Ž. finansiškai remia sugyventinė. Lėšų jam pakanka būtiniausių poreikių tenkinimui. 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. 42-910 dėl vykdomųjų dokumentų nurodyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 1 202,29 Eur, sumokėjo 100 Eur. R. Ž. palaiko tvirtus socialinius ryšius su mama ir gyvenimo drauge, pas kurią ketina gyventi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistojo teigimu, bendrauja telefonu ir laiškais, kartais yra lankomas pasimatymų metu. R. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 12 d. atsakymo Nr. 8-5116 matyti, kad nuteistasis galės gyventi šiuo adresu. Atlikus R. Ž. nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 54 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus (nėra galimybės sumažinti), dinaminiai veiksniai – 19 balus (yra galimybė mažinti).
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas ar netvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas jo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vertinant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos yra svarbus materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.
Sprendžiant klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, viena iš svarbiausių sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis tuo turi būti nustatytas pagrindas spręsti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis R. Ž. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, Vilniaus pataisos namuose baigė psichoedukacinę „Agresijos ir autoagresijos programą“, Vilniaus pataisos namuose dirba skalbykloje, deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, pasikeitusiu požiūriu į gyvenimą, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jam reikalingi kiti žmonės, jis geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, R. Ž. socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas jis palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su mama ir gyvenimo drauge, pas kurią ketina gyventi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, jis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų, nuteistasis taikosi su priežiūros sąlygomis, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, nefiksuota jo konfliktų su prižiūrinčiais pareigūnais, R. Ž. supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, stengiasi šiomis nuostatomis vadovautis, šiuo metu stebima ganėtina nuteistojo motyvacija išvengti nusikalstamo elgesio ateityje. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, šiuo atveju to nepakanka tam, kad R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad jis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra nemažai jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindas.
Iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenų matyti, kad nuteistasis R. Ž. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei, jo pakartotinio teistumo rizika, kuri buvo vertinama 2018 m. kovo 27 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. išliko tokia pati ir sudaro 54 balus, iš kurių statiniai veiksniai (nėra galimybės sumažinti) sudaro 35 balus, o dinaminiai veiksniai (yra galimybė sumažinti) – 19 balų. Teismo vertinimu, R. Ž. pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką iš esmės atspindi tik jo dalyvavimas trijose elgesio pataisos programose, dvi iš kurių yra bendro pobūdžio, skirtos naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijai ir jų parengimui lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu pirmiau nurodytos kitos R. Ž. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, minėta, tik leidžia jo elgesį vertinti kaip atitinkantį laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens standartą. Taigi, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas šiuo atveju šalina galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kartu, tokia nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesudaro pagrindo išvadai, kad jis, likusią bausmės dalį atlikdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vienu pagrindinių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni R. Ž. nusikaltimai. Nors šis nekintantis kriminogeninis veiksnys nėra lemiama aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad R. Ž. už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas iš viso septynis kartus, pagrinde už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį nusikaltimą padarė turėdamas teistumą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad pirmojo teistumo metu nuteistasis buvo sulaikęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl jo polinkis nusikalsti vertintinas kaip brandaus asmens sąmoningas pasirinkimas. Pažymėtina tai, kad nuteistojo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir jų vertinimą tik kaip aplaidumą akcentavo ir atskirąją nuomonę pateikęs Komisijos narys. Paminėtina ir tai, kad iš esmės nestebimos R. Ž. pastangos šalinant kintamus kriminogeninius veiksnius. 2018 m. rugsėjo 5 d. pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis buvo skolingas 1 202,29 Eur, tačiau iki jam pradedant dirbti sumokėjo tik 100 Eur. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po to, kai R. Ž. pradėjo dirbti pataisos įstaigoje 2018 m. rugsėjo 24 d. jis būtų ėmęsis atlyginti daugiau žalos. Taigi, bausmės atlikimo metu turimų finansinių įsipareigojimų nuteistasis iš esmės nesumažino, nors turėjo realią galimybę tai padaryti. Kartu, R. Ž. nėra motyvuotas ateityje nevartoti alkoholio. Nors būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis yra padaręs nusikalstamų veikų, tokia būsena sumenkina jo gebėjimą socialiai priimtinais būdais spręsti iškilusias problemas, tačiau R. Ž. neneigia saikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, o ir pataisos įstaigoje priklausomybių tematikos užsiėmimuose nedalyvavo. Pažymėtina tai, kad nuteistojo problemas dėl alkoholio vartojimo bei pastangų joms spręsti nedėjimą akcentavo ir atskirąją nuomonę pateikęs Komisijos narys.
Paminėtinos ir R. Ž. neigiamai charakterizuojančios asmeninės savybės, susijusios su jo emocine gerove, mąstymu ir elgesiu. Nuteistojo patiriamos stresinės situacijos, kurių metu sustiprėja nepajėgumo kontroliuoti savo gyvenimą jausmas, menkina jo saviveiksmingumą, mažina savivertę, stiprina polinkį slopinti patiriamus jausmus, išgyvenimus, mažina gebėjimą socialiai priimtinais būdais tvarkytis su sunkumais. Savo galios jausmą, saviįvaizdį, jį frustruojančiose situacijose R. Ž. palaiko per sunkumų impulsyvų išveikimą asocialiu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla, nebrandžiu elgesiu) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendžiant rizika nusikalsti ateityje didėtų. Bausmės atlikimo metu nestebėti, tačiau R. Ž. nusikalstamoms veikoms būdingi kitus kontroliuojančio elgesio požymiai, emocinės kontrolės praradimai, t. y. impulsyvus siekis greitai pagerinti savo emocinę būseną, nebrandžiu elgesiu patenkinti savo norus bei poreikius. Nuteistajam kyla sunkumų sprendžiant iškilusias problemas, jis stokoja savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių sau ir kitiems numatymo, tinkamo socialinės situacijos įvertinimo įgūdžių. R. Ž. būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio pasekmių nenumatymas, nuteistojo nusikalstamam elgesiui daro įtaką impulsyvus elgesys, jų nekoregavimas didintų pakartotino nusikalstamumo riziką ateityje. Pažymėtina ir tai, kad, nors vertinimo Komisijoje metu R. Ž. bendravo geranoriškai, tačiau palankų įspūdį apie save stengėsi sudaryti nuslėpdamas kai kuriuos neigiamus jį charakterizuojančius faktus. Tai akcentavo ir atskirąją nuomonę pateikusi Komisijos narė.
Svarbu ir tai, kad nuteistajam vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygų jis nepažeidė, taip pat R. Ž. vieną kartą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri, piktybiškai pažeidinėjus ir nevykdžius teismo nustatytus įpareigojimus, buvo pakeista keturiasdešimt penkių parų arešto bausme, be to, nuteistajam vieną kartą buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, kuris, nevykdant teismo įpareigojimų ir slapsčiusis nuo probacijos tarnybos, buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Taigi, nors R. Ž. ne kartą buvo parodytas teismo pasitikėjimas paleidžiant jį į laisvę ar paliekant laisvėje, tačiau nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Visa tai rodo, kad R. Ž. reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, nuteistajam užkertą kelią nusikalsti.
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį R. Ž. charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus tai, kad nuteistasis R. Ž. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo bausmės atlikimo pradžios nepakito, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, R. Ž. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad R. Ž. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 59-203 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.